Artūras Milaknis, iš pirmo žvilgsnio, dar prieš metimą bandė gudriai prasižengti prieš Michaelą Dixoną, bet teisėjai pasiuntė natūralizuotą gruzinų įžaidėją prie baudų metimo linijos.
A.Milaknis negalėjo tuo patikėti, o beveik visas Lietuvos rinktinės atsarginių suolas pašoko iš vietų. Treneriai griebėsi už galvų – lygioje vietoje M.Dixonas dviem lengvais taškais lygino rezultatą 18:18.
Iš viso gruzinai susirinko 24 „pigius“ taškus baudų metimais.
Vėliau Dainius Adomaitis, pūsdamas žandus, bandė tramdyti nervus, kuriems išbandymą sukėlė dar vienas teisėjų sprendimas.
Mindaugas Kuzminskas galvojo, jog gruzinams buvo užfiksuota pražanga puolime, nes šie po teisėjo švilpuko jau lyg ruošėsi sugrįžti į savo aikštės pusę. Bet M.Kuzminskas labai nustebo sužinojęs, kad prasižengė jis pats.
Buvo ir epizodų, dėl kurių I.Zouras, lengvai pasibėgdamas, lėkė iki pat reklaminių stendų ir siuntė graikiškus keiksmažodžius į tribūnas, kurios, visa laimė, jų nesuprato.
Tokie žaidėjai kaip Gasoliai niekada nekreipia dėmesio į teisėjus. Tiesiog dirba savo darbą.
Daug teisėjų švilpukų Tel Avive sukėlė dvejopų jausmų, tačiau prie to reikės kažkaip prisitaikyti.
Dėl FIBA ir Eurolygos karo, FIBA tyliai priėmė sprendimą neleisti Eurolygoje teisėjaujantiems arbitrams dirbti Europos čempionate.
Kad suprastumėte, koks tai praradimas, galima paminėti, kad Eurolyga yra stipriausias Europos klubinis turnyras ir jame dirba per 60 teisėjų.
FIBA Europos čempionate leido dirbti tik tiems teisėjams, kurie plušėjo tik FIBA organizuojamuose turnyruose. Dėl daugiau nei 60 arbitrų netekties teko kviestis arbitrus iš kitų žemynų.
Pavyzdžiui, Lietuvos ir Gruzijos susitikimui teisėjavo ne tik turkas Yeneras Yilmazas ar rumunas Marius Ciulinas, bet ir argentinietis Leandro Lezcano.
Pirmąją čempionato dieną taip pat plušėjo arbitrai iš Brazilijos, Japonijos ar Puerto Riko.
Nors Pietų Amerikoje krepšinio lygis nėra žemas, o teisėjai vis tiek dirba pagal tuos pačius FIBA standartus, natūralu, kad 60-ies aukščiausio lygio varžybose Europoje ištisus metus dirbančių specialistų trūkumas gali atsiliepti darbo kokybei ir sukelti diskusijų.
Toms diskusijoms kartais išeikvojama pernelyg daug jėgų. Pavyzdžiui, Jonas Mačiulis, grįždamas į gynybą, kelis kartus neatitraukė akių nuo jam nepatikusį sprendimą priėmusio teisėjo.
Po švilpuko lietuviai taip pat nepridėdavo gero skirdami laisvą akimirką ne poilsiui ir susitelkimui, o ginčams.
„Esame profesionalai ir tai neturi turėti įtakos. Jei teisėjai padarė klaidų, nemanau, kad jos buvo tendencingos. Neturime į tai kreipti dėmesio. Tokie žaidėjai kaip Gasoliai niekada nekreipia dėmesio į teisėjus. Tiesiog dirba savo darbą. Gruzinai juk irgi turėjo daug priekaištų. Nemanau, kad tai buvo esminis veiksnys“, – po pralaimėjimo Gruzijai 77:79 pasakojo M.Kuzminskas.
„Ne teisėjavimas, manau, lėmė rezultatą. Patys turime prisitaikyti ir žiūrėti savo darbo“, – rezultatyviausiam Lietuvos rinktinės žaidėjui (18 tšk.) antrino treneris Dainius Adomaitis.
Jis pyko ant savo auklėtinių, kai šie svarbiu momentu ketvirtajame kėlinyje gavo techninę pražangą už perdėtas emocijas ant atsarginių suolo, ir buvo nubausti 5 lengvais taškais iš eilės.
Europos čempionate gali pasitaikyti visokių švilpukų, bet Lietuvos krepšininkai negali sau leisti blaškytis aikštėje dėl pašalinių veiksnių.
