Kauno „Žalgirio“ sirgalių širdis savo kovingumu, atsidavimu, lyderyste ir charizmatiška asmenybe pavergęs 28-erių Thomasas Walkupas penktadienį pasimatys su žalgiriečiais ant Graikijos arenos krepšinio parketo, tik šįkart vilkėdamas jau ne žaliai baltą aprangą.
Didžiulę pažangą per trejus metus Lietuvoje padaręs amerikietis praėjusią vasarą sudarė garantuotą dvejų metų sutartį su Pirėjo „Olympiakos“ bei sieks patriukšmauti ne tik Graikijos čempionate, bet ir Eurolygoje.
„WeAreOlympiacos“ pristato netradicinį interviu su buvusia „Žalgirio“ komandos siela Th.Walkupu.
– Kokiu animacinių filmukų herojumi norėtumėte būti?
– Dašu iš „Nerealieji“, nes jis greitas. Jis gali lakstyti ir daryti visokiausius dalykus, kaip įsmaigstyti smeigtukus į mokytojo kėdę!
– Koks gyvūnas būtumėte ir kodėl?
– Šuo, kadangi šunys turi geriausią gyvenimą.
– Kas būtumėte, jei ne krepšinis?
– Tikriausiai valdyčiau šeimos metalo konstrukcijų verslą.
– Miestas ar kaimas?
– Esu vyrukas, kuris myli kaimą.
– Kokią muziką mėgstate?
– Regį.
– Dviratis ar automobilis, ir koks prekinis ženklas?
– Automobilis. 2001-ųjų metų Silverado.
– Kalnai ar paplūdimys?
– Paplūdimys.
– Ar tikite ateiviais?
– Taip! Visi turėtų paklausyti Lil Dicky dainos „Pillow talking“. Netikėdavau ateiviais, bet dabar tikiu, jog kažkur yra planeta su gyvybe.
– Ar tikite zodiako ženklais?
– Net nežinau, kas tai yra.
– Ar tikite vaiduokliais?
– Ne.
– Ką savyje keistumėte ir kodėl?
– Nekeisčiau nieko. Jei kažką savyje keistumėte, tuomet sau atrodytumėte keistas. Net jei kiti galvotų, jog tapote geresne versija.
– Ar kažką keistumėte savo gyvenime, jei galėtumėte grįžti laiku?
– Nevykčiau į „Kovo beprotybės“ etapo „Top 16“.
– Ar esate mamyčiukas?
– Tikriausiai buvau tas vaikas, kuris mamai kainavo daugiausiai nervų. Bet ji niekada to nepripažins. Ji sako, kad su manimi buvo taip pat, kaip ir su mano broliais, bet augdamas aš tėvams kėliau daug problemų. Žinoma, mes turime nuostabų ryšį ir labai vienas kitą mylime.
– Tritaškis, dėjimas, blokas ar rezultatyvus perdavimas?
– Dėjimas, ypač per varžovą.
– Ėjimas į klubą ar filmų žiūrėjimo vakaras?
– Filmai! „Negarbingi šunsnukiai“ yra mano mėgstamiausias. Dar „Parazitas“ yra labai geras.
– Beprotiškiausias sapnas apie krepšinį?
– Niekada nesapnuoju krepšinio.
– Beprotiškiausias sapnas apskritai?
– Neseniai sapnavau, jog gaminau blynus be kiaušinių. Tai nėra keista veganams, bet man yra.
– Blondinės, brunetės, tamsiaplaukės ar šatenės?
– Nesirenku. Nesu ėjęs į pasimatymą su raudonplauke. Dažnai šatenių nesutiksi, tai reta. Jei pamatai labai gražią šatenę, tai ypatinga.
– Jei galėtume pasirinkti vieną dainą, kurią visą likusį gyvenimą išgirsti vos tik įėjęs į kambarį, kokia ji būtų?
– Jimmy Buffetto „Pencil Thin Mustache“.
– Ar jums rūpi, ką apie jus galvoja žmonės?
– Visai ne. Man rūpi mano šeimos ir mano draugų nuomonė, kadangi jie nori man gero. Visi kiti kalba, kad tik kalbėtų.
– Kai apie jus kalba nepažįstami žmonės, ką norėtumėte, kad jie kalbėtų?
– Kai Timas Tebow dar žaidė amerikietišką futbolą, iš jo žaidimo ir reakcijų buvo galima suprasti, kad jis yra geras krikščionis. Žmonės tai žinojo, net jei jie nežinojo nieko daugiau. Jis tiki Dievą, norėčiau, kad ir žmonės taip galvotų apie mane, kai mane sutinka. Kad esu geras žmogus, vien iš mano elgesio, o ne pažinodami mane.
– Ar jautėtės kada nepatogiai, kai nepažįstamas žmogus jus sustabdė gatvėje dėl pokalbio?
– Ne, niekada. Mėgstu kalbėtis su žmonėmis, kurių nepažįstu. Man keisčiau kalbėtis su žmonėmis, kuriuos šiek tiek pažįstu.
– Papasakokite apie keisčiausią susidūrimą su sirgaliumi.
– Nieko keisto šiame fronte man dar nėra nutikę.
– Ką rinktumėtės, būti nematomu ar galėti skraidyti?
– Skraidymą. Būti nematomu irgi būtų įdomu, nes aš mėgstu gąsdinti žmones. Būtų nuostabi išdaiga broliams ar tėčiui. Bet renkuosi skraidymą. Ypač jei gali tai atlikti dideliu greičiu. Galėčiau pamatyti visą pasaulį!
– Ką savo darbe mylite, o ko nekenčiate?
– Nėra dalyko, kurio nekęsčiau. Viską myliu. Mėgstu kasdienes treniruotes, rungtynes, nuovargį, spaudimą, viską. Ko nemėgstu, tai būti toli nuo namų per šventes. Smagu, jog šįmet tėvai mane aplankys per Kalėdas. Tai bus ypatinga.
– Kai turite problemų, prašote pagalbos ar jas sprendžiate asmeniškai?
– Visada prašau pagalbos. Daugelis mano draugų yra protingesni už mane. Jei situacija yra rimta, prašau tėčio pagalbos.
– Jei būtumėte menininkas, kokiomis spalvomis tapytumėte savo gyvenimo paveikslą?
– Juoda, kadangi joje yra visos spalvos!
– Kuo save įsivaizduojate po dešimties metų?
– Treneriu!
– Ko bijote?
– Bijau, kad lipant laiptais naktį, kai šviesos išjungtos, kažkas griebs man už čiurnos.
– Kokia yra gyvenimo prasmė?
– Būti geru žmogumi. Tokiu bandau būti kasdien.
