| Trečiadienis | Eurolyga | CSKA – „Žalgiris“ | 19:45 | Maskva |
Dimitris Itoudis gimė treniruoti.
Vos 20-ies jis pradėjo strateguoti Zagrebo jaunimo komandos žaidimą, o 22-ejų tapo pagrindinės komandos asistentu.
29-erių jį į Atėnų „Panathinaikos“ pakvietė Željko Obradovičius, su kuriuo graikas kaip asistentas penkiskart tapo Eurolygos čempionu.
Po daugybės legendinio trenerio pamokų pats perėmęs Eurolygos klubo vairą, jau vos antrąjį savo sezoną elitiniame Europos turnyre D.Itoudis su Maskvos CSKA kėlė į viršų Eurolygos trofėjų ir tapo metų treneriu.
Graikas taip sparčiai rinko pergales, kad tapo greičiausiai 100 pergalių Eurolygos istorijoje pasiekusiu specialistu – šiai simbolinei ribai įveikti prireikė tik 124 rungtynių.
Net D.Itoudžio šuo griežtai klauso graikiškų komandų ir užuot lėkęs gaudyti ir uostinėti kito parkelyje vaikštinėjančio šuns, jis kantriai sėdi ir laukia šeimininko nurodymo, kol galės skuosti pačiupti pagaliuko.
D.Itoudžio gyvenimas tiksliais apskaičiuotas ir sudėliotas į tam tikrus rėmus. Krepšinyje tie rėmai yra griežta sistema, kuri neša pergales, titulus ir veda tobulumo link.
24sek prieš „Žalgirio“ ir CSKA dvikovą išskirtinai savo skaitytojams pakalbino D.Itoudį apie jo tobulumo paieškas.
Kitoks žvilgsnis į statistiką
Vienas pirmųjų D.Itoudžio darbų krepšinyje buvo varžovų žaidimo analizė ir jos pateikimas VHS formato vaizdo kasetėje. Prieš 25 metus šis procesas trukdavo ištisą bemiegę dieną.
D.Itoudis dabar tik juokiasi prisiminęs tuos krepšinio technologijų akmens amžiaus laikus.
Dabar vos pasibaigus rungtynėms graikas grįžęs namo iš „Megasport“ arenos gali įsijungti kompiuterį ir jame vienu pelės mygtuko paspaudimu rasti jam reikalingą informaciją.
D.Itoudis galėjo numoti ranka ir juoktis iš savo vargų prieš 25-erius metus. Bet 48-erių specialistas bėga paskui technologinę krepšinio revoliuciją.
CSKA vyr. treneriui rungtynių metu talkina trys asistentai, kurių kruopščiai surinkta informacija virsta skaičiais.
Tai ne tik pelnyti taškai, tritaškių procentas ar puolime atkovoti kamuoliai. Tai gali būti atakų užbaigimo procentas po specifinio derinio, taiklumas metant į krepšį po prasiveržimo į dešinę pusę, komandos statistika žaidėjui esant aikštėje ir sėdint ant suolo, kalkuliuojant ją per 100 atakų vidurkį.
Tokius skaičius padeda surinkti programinės sistemos, kurios klubams per metus kainuoja tūkstančius, o kartais – ir kelias dešimtis tūkstančių eurų.
Nebėra taip, kad vienas krepšininkas renka po 30 taškų, o kiti – po kelis taškelius. Dabar komandose 4-5 žaidėjai turi po dviženklį taškų skaičių arba yra labai jo arti. Taip dabar žaidžia laiminčios Europos komandos.
Pavyzdžiui, vienas D.Itoudžio asistentas su kompiuteriu rankose suolo gale einamuoju laiku seka rungtynių įrašą ir jame žymi jį dominančius žaidimo komponentus, kuriuos akimirksniu sukarpo ir sutraukia į vaizdo klipą: pavyzdžiui, gynybą prieš varžovų du prieš du puolimą, greitojo puolimo efektyvumą ir klaidų išnaudojimą.
Per ilgąją pertrauką statistikos dozę gavęs D.Itoudis rūbinėje kartais ją pateikia žaidėjams didžiuliame monitoriuje. Taip elgiasi ir NBA klubai.
Kitas D.Itoudžio asistentas seka gynybos efektyvumą: kiek taškų CSKA praleidžia, pavyzdžiui, situacijose vienas prieš vieną, po metimų po užtvarų, du prieš du atšokant užtvarą statančiam žmogui ir jam metant iš vidutinio nuotolio.
Trečias atidžiai prižiūri kitus CSKA veiksmus: antrųjų šansų išnaudojimą po puolime atkovotų kamuolių, perimtų kamuolių vertimą taškais ir pan.
Jeigu galėtų, D.Itoudis rinkti statistikos išstatytų dar daugiau asistentų: „Ta statistika naudinga, bet mums dar neužtenka personalo, kad galėtume išpildyti visas statistikos analitikos idėjas. Šioje srityje dar ieškome papildymo.“
Daugelis krepšinio sirgalių atsivertę rungtynių protokolą pirmiausia žvelgia į pelnytus taškus. Taip jau įprasta, kad daugeliui tai yra daugiausiai apie krepšininko indėlį į komandos žaidimą nupasakojantis rodiklis.
D.Itoudis mačo protokolą mato kiek kitomis akimis ir ieško kitų statistinių rodiklių kombinacijų.
„Sirgaliai turi suprasti, kad krepšinis labai pasikeitė.
Devintajame dešimtmetyje visi kalbėjo tik apie Niką Galį ar Draženą Petrovičių. Nesupraskite manęs klaidingai – jie buvo puikūs žaidėjai, kurie prisidėjo prie krepšinio revoliucijos. Bet tais laikais jie rinkdavo po 30 taškų, tačiau mažiau atsižvelgdavome į kitų statistinių rodiklių, kaip rezultatyvių perdavimų, atkovotų ir perimtų kamuolių, kitų faktorių kombinacijas, – pastebėjo D.Itoudis. – Galis ir Petrovičius, Oscaras Schmidtas buvo fantastiški taškų rinkėjai. Bet buvo kita krepšinio karta su Theodoru Papalouku ar Dimitriu Diamantidžiu, kurie galėdavo baigti rungtynes gal tik su 5 taškais, bet atlikti 6 rezultatyvius perdavimus, atkovoti 8 kamuolius, sustabdyti varžovą 10 kartų ir perimti 4 kamuolius.
Dabar treneriai ieško universalių žaidėjų, kurie gali padėti komandai kuo įvairesniais būdais. Kai devintajame dešimtmetyje viskas sukosi apie pelnytus taškus, vėliau atėjo tendencija, kad gali būti lyderis ne tik pelnydamas taškus, bet kitaip suteikdamas komandai naudą.
Nesupraskite manęs klaidingai – man patinka taškų rinkėjai. Mums jų reikia. Bet komandos dabar žaidžia dar ryškesnį europietišką komandinį krepšinį. Dabar komandose 4-5 žaidėjai turi po dviženklį taškų skaičių arba yra labai jo arti. Nebėra taip, kad vienas krepšininkas renka po 30 taškų, o kiti – po kelis taškelius.
Taip dabar žaidžia laiminčios Europos komandos.“
Jeigu pats galėtų patobulinti Europos krepšinio statistikos kalkuliacijas, treneris į protokolus įtrauktų „ledo ritulio“ perdavimą.
Eurolygoje rezultatyvūs perdavimai fiksuojami griežtai. D.Itoudžio teigimu, Eurolygoje rezultatyvus perdavimas yra pats paskutinis veiksmas, šiuo atveju – perdavimas, atliktas prieš metimą.
Kaip pasakoja treneris, jei greitoje atakoje po ilgo perdavimo Danielis Hackettas dar padaro driblingą ir tik tada pelno taškus, protokole tai fiksuojama kaip metimas be rezultatyvaus perdavimo.
D.Itoudžio teigimu, krepšinyje dar egzistuoja tiesioginis bei netiesioginis rezultatyvus perdavimas. Graiko manymu, neteisinga, kai rezultatyvią situaciją sukūrusiam, bet papildomą perdavimą metimo link atlikusiam žaidėjui rezultatyvus perdavimas neįrašomas, o jis adresuojamas krepšininkui, atlikusiam galbūt lengvesnį veiksmą – akivaizdų perdavimą, tiesiog permetant kamuolį atakos užbaigimui.
„Bet tai juk rezultatyvus perdavimas!“ – rezultatyvią situaciją sukūrusį žaidėją gina D.Itoudis.
Tad žvelgdamas į kompiuterio surinktą statistinę žaidėjo, varžovo ar rungtynių analizę, D.Itoudis vis dar aklai nepasikliauja skaičiais.
Programinės įrangos gali ištraukti pačias įdomiausias statistines kalkuliacijas, bet jų neįvertinant per krepšinio suvokimo filtrą, tie skaičiai gali tapti beverčiais.
„Pirmiausia, pasitikiu situacijos skaitymu, – pabrėžė D.Itoudis. – Visada turi skaityti žaidimą ir savo žaidėjus. Niekada nestabdysiu savo auklėtinio, jei tai bus jo diena, nepaisant visų skaičių, jo pozicijos ar kontrakto dydžio.
Negaliu pasiimti protokolo ir sakyti, jog kadangi Chacho Rodriguezas atliko 8 rezultatyvius perdavimus, o Nando de Colo – 3, todėl Chacho žymiai geriau vadovavo komandai. Bet gal iš 8 tų Chacho rezultatyvių perdavimų, 6 situacijas sukūrė Nando.“
Gali įmerkti daug pinigų, bet jeigu žaidėjams nulipus nuo parketo jų nebeprižiūrėsi, į orą gali paleisti nesuskaičiuojamus milijonus.
Kita vertus, D.Itoudis visada remiasi pažengusia statistika kaip svarbiu argumentu bandant žaidėjams įrodyti savo tiesą.
CSKA komplektuoja komandą iš superžvaigždžių, kurioms nėra lengva liepti keisti visą karjerą formuotus ir jiems milijonus nešusius įpročius.
Bet jeigu pažengusi statistika rodo, kad vietoj metimo po driblingo jis kur kas efektyvesnis mesdamas iš vietos net ir per varžovo rankas, tai gali pakelti žaidėjų meistriškumą į dar kitą lygį.
Kita vertus, viena tai pasakyti žodžiu, o visai kas kita – ištraukiant paskaičiavimus su pataikymo procentais vienoje ir kitoje situacijoje.
„Pažengusi statistika gali padėti treneriams įtikinti žaidėjus, ką treneriai nori jiems pasakyti, – neslėpė D.Itoudis. – Labai dažnai jungiame žaidimo skaitymą su statistikos analize, kad galėtume psichologiškai paruošti žaidėją. Ar net jam mesti iššūkį.
Profesionalūs žaidėjai savyje išsiugdo rutiną ir kartoja tuos pačius dalykus. Jie atlieka tuos pačius metimus, klausosi panašių trenerių nurodymų, dalyvauja panašiose treniruotėse.
Matote, pažengusi statistika yra įrodymas. Jis gali atskleisti koncentracijos, repeticijų stoką. Viskas susideda į įpročių formavimą.“
Alkani milijonieriai
Yra ir kiti statistiniai parodymai, prieš kuriuos negali atsikalbinėti net ir geriausi žaidėjai.
Maskvos CSKA yra vienas iš nedaugelio klubų Europoje, kuris taip nuodugniai seka kiekvieną savo žaidėjo žingsnį.
Tam nereikia elektroninės apykojės ar komendanto valandos žaidėjui išnuomotame būste. Užtenka kelių paprasčiausių tyrimų, kurie tiksliai parodo, kaip krepšininkas paruošia savo kūną iššūkiams aikštėje.
CSKA štabas turi keletą sistemų, kurios padeda nustatyti, kiek kilometrų treniruočių ir rungtynių metu subėgioja žaidėjai, kokios yra jų, pavyzdžiui, šuolio galimybės.
Kas 7-10 dienų CSKA atlieka įvairius fizinius testus, tikrina krepšininkų sprogstamąją jėgą ir kūno riebalų masę.
CSKA klubas taip pat patikrina žaidėjų kraują ir pagal jį nustato kūno reakciją į krūvius bei raumenyno vystymąsi.
„Mūsų požiūris į analizę yra labai rimtas, – 24sek tikino D.Itoudis. – Ypač atsižvelgiant į tai, kur eina mūsų krepšinis su vis daugiau rungtynių, turnyrų išsiplėtimu ir rinktinėmis, žaidėjai turi gauti geriausią palaikymą visais aspektais.
Pavyzdžiui, mums labai rūpi krepšininkų mityba ir poilsis. Nes poilsis yra treniruočių ir taktikos dalis. Mums taip pat labai rūpi ir grįžtamasis ryšys, kaip jaučiasi žaidėjai.
Jeigu yra priemonių, kurios leidžia apsaugoti žaidėjus, mes bandome maksimaliai jomis pasinaudoti.
Deja, kartais negali pakovoti su fizika ir likimu. Štai, tas pats Jankūno traumos pavyzdys. Tokių dalykų nenumatysi.
Bet jei tik sezono metu galime atlikti prevenciją dėliojant žaidimo laiką, organizuojant atsistatymą, rūpinantis tinkama mityba ar palengvinant keliones, turime tuo pasirūpinti.“
Aišku, CSKA tą padeda realizuoti finansinės galimybės ir komandos vadovų požiūris.
D.Itoudis džiaugiasi, kad klubo vadovas Andrejus Vatutinas palaimino graiko tobulumo paieškas ir uždegė žalią šviesą išsamiems žaidėjų tyrimams.
CSKA taip sistemiškai prižiūri krepšininkų tobulėjimą nuo pat tos dienos, kai D.Itoudis atvyko į Maskvą. O CSKA klube jis skaičiuoja jau penktąjį sezoną.
Su metais CSKA štabe vis daugėjo trenerių. Pavyzdžiui, komandoje dirba du fizioterapeutai. Su laiku tobulėjo sistemos. Prisidėjo daugiau naujų įrankių šiai metodikai išpuoselėti.
„CSKA turi ne tik titulų, bet ir tobulėjimo alkį. Esame alkani visur, kur tai gali padėti komandai ir apsaugoti mūsų investicijas. Gali įmerkti daug pinigų, bet jeigu žaidėjams nulipus nuo parketo jų nebeprižiūrėsi, į orą gali paleisti nesuskaičiuojamus milijonus“, – įsitikinęs D.Itoudis.
Ne veltui vietiniai juokauja, kad CSKA kažkuo primena robotus. Jie dirba taip tiksliai ir profesionaliai, kad net nuobodu. Tačiau D.Itoudis ieško balanso tarp preciziško darbo ir emocinio pasitenkinimo.
D.Itoudis nėra iš tų, kurie tik kitiems primeta žaidimo taisykles, o pats leidžia sau daugiau nei kiti.
Graikas pats aktyviai sportuoja: mėgsta bėgioti, plaukioti, retkarčiais nueina pakilnoti svorių į treniruoklių salę.
„Žinote, kai prisipumpuoju, neatrodau labai gerai, – juokėsi pašnekovas. – Bet man patinka sportuoti. Sportas yra išsilaisvinimas.
Nors turime beprotišką tvarkaraštį, randame sportui laiko eidami į viešbučio treniruoklių salę. Ten visada turiu savo trenerį, Darrylą Middletoną (D.Itoudžio asistentas. – aut. past.), kuriam jau beveik 60 (52 m. – aut. past.), o jis atrodo dar tik kaip 40-ies (juokiasi.).“
Tokiu režimu 10 mėnesių per metus gali gyventi nedaug krepšininkų. Bet nieko keisto, kad CSKA surenka elitinio lygio profesionalus.
Juos kruopščiai atrenka pats D.Itoudis, apie kiekvieną potencialų Maskvos klubo pirkinį surenkantis begalę informacijos, o vėliau prieš tai dar asmeniškai paskambinantis būsimam CSKA žaidėjui.
„Ar žaidėjams sunku? Jiems patinka! Bent jau man atrodo, kad jiems patinka. Jie tada gali koreguoti savo tobulėjimą, – 24sek pasakojo D.Itoudis. – Matote, dabar žaidėjai nori suprasti KODĖL.
Anksčiau buvo įprasta, kad griežtas treneris rėkdavo ant žaidėjų be jokios priežasties: dabar darysi taip, nes aš viską žinau ir aš generolas!
O dabar... Dabar visi supranta, kur yra. Turime keletą esminių sistemų ir žaidėjai nori suprasti, kad darome TAI, NES. Laikomės ŠIO plano, NES. Rizikuojame ČIA TODĖL, KAD.
Dabar daugiau gilinamasi. Dabar daugiau analitikos.
Ir tuo pačiu žaidėjas turi būti fiziškai stiprus, sprogstamas, jausti erdves, būti kūrybiškas ir išpildyti nurodymus.“
Smagesnis Šaro nuotykis
Įdomu įsivaizduoti, kaip pagal tokius parametrus Dimitris Itoudis vaikytų praeities krepšinio žvaigždes.
Dar praėjusiame dešimtmetyje vienas esminių komandos sėkmės ingredientų buvo puiki rūbinė. O puiki rūbinė kartais išeidavo kur pasilinksminti į miestą. Ypač tokiame didžiuliame ir aktyviame mieste kaip Atėnai.
Tačiau krepšinis vis labiau atletiškėja. Į Europą iš NBA atėjo idėja žaisti žemesniu, bet mobilesniu penketu, su fiziškai stipriais ilgų galūnių krepšininkais, palaikant intensyvų žaidimo ritmą tiek puolime, tiek gynyboje.
Šią tendenciją matome ir Kauno „Žalgiryje“, kuris pastaraisiais metais vasaros žaidėjų turguje dėjo akcentus būtent ant fiziškumo, atletiškumo ir gebėjimo žaisti per kelias pozicijas.
„Na, žinote, Jasikevičiaus eroje mums irgi visai gerai sekėsi... – purtė galvą D.Itoudis. – Gal ne tokiame lygyje, kaip dabar, bet labai dažnai naudodavome tai kaip papildomą informaciją motyvuoti jį ir kitus.
Beje, jau tada turėjome pažengusios statistikos skautą. Turėjome ir skautą, kuris teikdavo mums informaciją rungtynių metu.
Šaras viską puikiai žino... Turėjome su juo keletą susitikimų ir gerų konfrontacijų.“
D.Itoudis šypsosi, prisimindamas iššūkių kupinus jo santykius su Š.Jasikevičiumi.
Dar pirmą kartą kviesdamas Šarą į Atėnų „Panathinaikos“, graikas ne sykį su juo kalbėjosi telefonu.
„Paprastai, kai vilioju žaidėją į komandą, daug kalbu su juo asmeniškai. Tą patį dariau su Šaru. Daug su juo kalbėjome...“ – pasakojo D.Itoudis.
Neįremiu į žaidėjo kaktą ginklo ir nesakau, kad jis privalo žaisti mano komandoje. Bet aš jį išanalizuoju, papasakoju, kaip jis gali tobulėti, kokį spaudimą teks atlaikyti, kiek bus kritikos, kaip reikės pateisinti lūkesčius. O tada klausiu žaidėjo: ar galėsi dirbti tokioje aplinkoje?
Š.Jasikevičius pirmą kartą į Atėnų „Panathinaikos“ atvyko 2007-aisiais, kai su PAO sudarė trejų metų kontraktą ir papildė žvaigždėtą gynėjų grandį su Dimitriu Diamantidžiu, Vassiliu Spanouliu, Sani Bečirovičiumi ir Nikos Hatzivrettu.
Tačiau D.Itoudžiui labiau įstrigo antras etapas, kai Šaras sugrįžo į „Panathinaikos“ 2011-2012 m. sezonui.
„Kaip tik tada su juo kalbėjome dar kartą ir jau žinojome, ką Šaras mums gali duoti ir ko negali. Jis jau artėjo prie savo karjeros saulėlydžio, bet buvo drastiškai pasikeitęs. Pavyzdžiui, visiškai pasikeitė jo požiūris į fizinį pasiruošimą, mitybą, treniruotes. Į viską.
Sakyčiau, kad tas antrasis kontraktas su Jasikevičiumi buvo netgi smagesnis“, – tikino D.Itoudis.
Toks Š.Jasikevičius galėtų išgyventi D.Itoudžio parametrų pasaulyje. Bet jis pats negalėtų egzistuoti be duodamų vaisių ir CSKA palaikymo.
„CSKA klube dirbu jau penktą sezoną. Nuo mano darbo pradžios šioje komandoje liko tik du žaidėjai – Andrejus Voroncevičius ir Kyle'as Hinesas.
Matote, keičiasi žaidėjų karta, bet komanda vis dar čia: vaikosi titulų, žaidžia finalo ketvertuose ir demonstruoja gerą krepšinį. Tai reiškia, kad sistema veikia, – neabejoja D.Itoudis. – Bet sistema yra ne tik treneris. Tai ir vadovybė, komandos prezidentas, sirgaliai. Visuma yra sistema.
Visiems mums jėgų suteikia tas skėtis, po kuriuo esame. O tas skėtis šiuo atveju yra CSKA.“
Atvažiuodamas į Maskvos „Megasport“ areną, D.Itoudis apie pažengusią statistiką ir jos naudą diskutavo su vyr. asistentu Andrea Pistioliu.
Analizuodamas „Žalgirio“ žaidimą D.Itoudis įdėmiai peržiūrės savo statistikos analitikos programines sistemas, kuriose ieškos parametrų, kurie galėtų nukreipti CSKA pergalės link.
Tik bėda ta, kad D.Itoudį „Žalgiryje“ labiausiai žavi aspektas, kurio tose sistemose nesimatys.
Paklaustas, koks „Žalgirio“ statistikos rodiklis jam imponuoja labiausiai, D.Itoudis net nemirktelėjo: „Toks, kokio nerasite protokole: kovingumas, kurį turi „Žalgiris“. Atkaklumas kiekvienoje situacijoje. Statistikoje to nepamatysite.
Gal tai gali atsispindėti puolime atkovotuose kamuoliuose, „neužvaldytuose kamuoliuose“, perimtuose kamuoliuose, išprovokuotose klaidose.
Atsidavimo lygio nesimato statistikos protokole, bet tai akivaizdžiai matosi ant parketo.“
