Kai „Žalgirio“ krepšininkai likus maždaug pusvalandžiui išbėgo ant Kauno arenos parketo, E.Sumneris atrodė kiek sutrikęs.
Kitiems vienuolikai žaidėjų atliekant įprastą priešrungtyninį apšilimo procesą, amerikietis žvalgėsi į komandos draugus ir bandė suprasti, ko iš jo reikalauja „Žalgirio“ fizinio rengimo treneris Justinas Grainys.
Panašiai atrodė ir amerikiečio pasirodymas ant parketo, nors sausakimšai „Žalgirio“ areną užpildę sirgaliai jau galėjo išvysti ir tai, dėl ko „Žalgiris“ susiviliojo šio žaidėjo talentu.
Vos žengęs ant parketo pirmajame kėlinyje ir sulaukęs griausmingų ovacijų, jis nieko nelaukė ir pirmą kartą gavęs kamuolį švystelėjo jį į krepšį, pataikydamas pirmą tritaškį su „Žalgirio“ apranga bei skuosdamas atgal į gynybą su plačia šypsena.
Įdomu tai, kad po pataikyto tritaškio prie E.Sumnerio pavardės švieslentėje staiga užsidegė skaičius 15 – per klaidą būtent tiek taškų buvo įrašyta „Žalgirio“ naujokui. Kauniečius prajuokinusi klaida buvo ištaisyta, o prie E.Sumnerio užsidegė skaičius „3“.
Dar trankiau amerikietis ant parketo žengė antroje rungtynių pusėje, tapęs vienu pagrindinių „Žalgirio“ spurto kaltininkų.
Vos sugrįžęs į aikštę E.Sumneris įmetė dvitaškį, išprovokavo pražangą, pataikė ir tritaškį, o iki pilno paketo pritrūko tik užbaigtos greitos atakos, kai gavęs Keenano Evanso perdavimą ore E.Sumneris nesugraibė kamuolio ir nesugebėjo pelnyti taškų.
-
K.Maksvytis – apie sirgalių palaikymą, antraštes portaluose ir K.Pangoso išimtį
-
Po prasčiausio karjeros mačo – D.Motiejūno palaikymas „Žalgiriui“ ir pažadas rinktinei
-
Vieno kėlinio neužteko: „Žalgiris“ pabaigoje krito nuo „Monaco“
-
Nuo sprendimų „Žalgiryje“ atsiribojęs P.Motiejūnas: „Komanda buksuoja, bet vilties yra“
Nepaisant to, jog per likusį laiką naujasis žalgirietis taškų nebepelnė ir prametė likusius keturis metimus, „Žalgirio“ sirgaliai įvertino naujoko pasirodymą plojimais – per 16 minučių jis pelnė 9 taškus (1/4 dvit., 2/4 trit., 1/2 baud.), atkovojo ir perėmė po kamuolį bei surinko 4 naudingumo balus.
„Kovėmės iki pabaigos. Prametėme daug laisvų metimų, nesužiūrėjome varžovų įkirtimų ir leidome jiems atlikti lengvus metimus. Manau, kad atidavėme pergalę. Atrodė, kad žaidžiame pakankamai gerai, jog laimėtume, bet tam, kad nugalėtum tokią komandą, turi atlikti tokius mažus dalykus“, – po pralaimėjimo kiek nusiminęs kalbėjo E.Sumneris, bet netrukus jo veidą vėl papuošė plati šypsena.
– Kai žengei į aikštę pirmajame kėlinyje, sulaukei labai šilto sutikimo ir aplodismentų. Kas darėsi tavo galvoje tą akimirką?
– Ši atmosfera buvo neįtikėtina. Nesu patyręs nieko panašaus nuo tada, kai žaidžiau „Xavier“ universitete. Man labai patiko šie sirgaliai ir atmosfera.
– Pradėjai rungtynes pataikytu tritaškiu. Ar pastebėjai, kiek tau taškų buvo užrašyta švieslentėje?
– Ne, kiek?
– 15. Buvo padaryta klaida.
– Turėjo juos ir palikti (juokiasi). Bet ne, nepastebėjau, buvau susikoncentravęs.
– Kalbant apie sirgalių reakcijas, matome, kaip emocingai žaidi aikštėje. Kiek sunku yra tvardytis emociškai, kai jauti tokį palaikymą iš tribūnų?
– Man patinka iš to pasikrauti energijos. Kai jau pavargsti, neturi laiko apie tai galvoti, tiesiog žaidi iš emocijų ir laisvai. Esu čia dar mažiau nei savaitę, tad gauti tiek minučių yra pakankamai neblogai. Manau, kad mano emocijos ir pasikrovimas iš sirgalių leidžia man žaisti dar geriau.
– Kas tau sunkiausia bandant prisitaikyti prie pirmos karjeroje komandos Europoje ir europietiško krepšinio?
– Sakyčiau, kad žaidėjų išsidėstymas aikštėje. Bandau suprasti, kur turiu būti. Komandinėje gynyboje Europoje žaidėjai gali būti baudos aikštelėje kiek tik nori, aukštaūgiai čia žaidžia kitaip negu NBA, kur yra labai daug keitimosi ginamaisiais ir leidimosi link krepšio.
Bet manau, kad visa tai suprasiu įgavęs patirties. Nemanau, kad tai bus didelė problema. Kai sužaisiu daugiau minučių ir dažniau turėsiu kamuolį, man tai padės apsiprasti. Dabar esu tarsi įmestas į ugnį, bet tai geriausias būdas mokytis iš savo klaidų.
Europoje išsidėstymas kitoks – jei NBA galiu aplenkti varžovą ir įsiveržti į baudos aikštelę, tai čia įsiveržus manęs jau laukia kiti du varžovai.
Be to, bandau priprasti prie komandos draugų, ką jie mėgsta ir ko ne. Tai turbūt yra didžiausi adaptaciniai sunkumai.
Ši atmosfera buvo neįtikėtina. Nesu patyręs nieko panašaus nuo tada, kai žaidžiau „Xavier“ universitete.
– Vos antros tavo rungtynės Europoje ir jau dabar akistata su Kemba Walkeriu. Ar patiko pasivaržyti prieš šią žvaigždę?
– Esu prieš Kembą žaidęs ir NBA, bet ten viskas buvo kitaip. NBA jis kamuolį turėdavo gerokai dažniau. Tačiau aš jį labai gerbiu, kadangi jis lengvai galėjo užbaigti karjerą, tačiau pasirinko atvažiuoti ir žaisti čia. Tai parodo, kaip jis myli krepšinį. Toks buvo ir mano požiūris, nes norėjau žaisti krepšinį ir nesvarbu, kur tai daryti – Amerikoje, Europoje ar dar kitur. Aš tiesiog noriu varžytis aukšto lygio turnyre.
– Kiek apsiprasti padeda komandos draugai?
– Jie labai man padeda. Aš vis dar mokausi derinius ir schemas, bet visi stengiasi man padėti. Jei tik iškyla koks klausimas, jie stengiasi atsakyti. Jie nėra man griežti ir šį prisitaikymo periodą pavertė nesudėtingu. Griežtesnis esu pats sau, nes nemėgstu pralaimėti ir klysti. Tačiau komandos draugai kol kas elgiasi nuostabiai stengdamiesi man išaiškinti Europos krepšinio subtilybes, terminologiją ir kt.
– Atvykai į komandą jai gana sudėtingu laikotarpiu. Kokios nuotaikos vyrauja komandos rūbinėje?
– Stengiamės išlikti kartu. Turėsime daug rungtynių namuose ir bandysime rasti būdą laimėti. Svarbiausia, kad komanda nesutrūkinėtų ir išliktų vieninga. Kol liksime kartu, turėsime šansų laimėti, o aš galėsiu geriau įsilieti į komandą. Kai kurie žaidėjai yra traumuoti, aš esu visai naujas komandos schemose, tad mums prireiks laiko.
Abejose šios savaitės rungtynėse turėjome pasiekti pergalę – nėra taip, kad mus sutriuškino. Viskas sprendėsi paskutinėse atakose, taigi situacija nėra bloga.
– Viename epizode kalbėjotės su Tautvydu Saboniu. Apie ką vyksta tie pokalbiai ir kiek jis padeda adaptaciniame procese?
– Nežinau kai kurių taisyklių, pavyzdžiui, dėl tyčinių pražangų, nesu prie to pratęs. Jis man bando išaiškinti, kada prasižengti, o kada ne, pavyzdžiui, nepadaryti pigios pražangos prieš Mike'ą Jamesą, metantį tritaškį. Kai kurių taisyklių tiesiog nežinau, tad jis nuolat man bando viską išaiškinti. Turiu išmokti ir sumušti kamuolį prieš žingsnį, prie ko nesu pratęs, nes visą laiką buvau JAV. Prieš priimdamas sprendimą neturėjau laiko studijuoti Europos krepšinį, taigi visko turiu mokytis dabar.
Man padeda net ir teisėjai, kurie žino, kad aš čia esu naujokas. Visi man padeda, o pirmas mano įspūdis apie Eurolygą yra nuostabus – nejaučiu, kad čia lygis būtų žemesnis negu NBA. Kol kas patirtis čia yra puiki, visi su manimi elgiasi gražiai ir nori man padėti.
