COVID-19 ir traumos paliko namie vienus, bet į Stambulą skridusiame lėktuve atvėrė duris kitiems.
Kai antradienį paaiškėjo, kad Paulius Jankūnas, Artūras Milaknis ir Tai Websteris privalo izoliuotis dėl koronaviruso, o Janis Strelniekas patyrė traumą, „Žalgiris“ atsisuko į tris savo jaunimo komandos vaikinus.
18-metis gynėjas Titas Sargiūnas, 18-metis puolėjas Liutauras Lelevičius ir bei 17-metis vidurio puolėjas Motiejus Krivas šį sezoną ne kartą treniravosi su pagrindinės komandos vyrais, bet svarbiausios jų pamokos aikštėje iki šiol buvo antrojoje pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygoje.
NKL čempionate penktąją vietą užimančioje Kauno „Žalgiris-2“ komandoje žaidę jaunuoliai dabar rengiasi kovai su „Fenerbahče“ ir turi realią progą pasirodyti ant parketo Turkijoje ir padėti kitiems devyniems žalgiriečiams siekti ketvirtosios pergalės Eurolygoje.
„Titą bandysime panaudoti kelioms minutėms, kad pailsėtų kiti žaidėjai, nes jis įžaidėjas ir gali persivaryti kamuolį į kitą aikštės pusę.
Kiti žaidėjai irgi treniravosi su komanda, nors ir nedaug. Stebėjau juos. Jie yra čia tam, kad mums padėtų. Man nebus baisu leisti juos į aikštę“, – prieš pat kelionę į Stambulą sakė „Žalgirio“ treneris Jure Zdovcas.
Ko verti šie trys vaikinai dabar ir ką jie galėtų suteikti Kauno komandai ateityje?
Įžaidėjas primena Šarūną Marčiulionį ir Goraną Dragičių
Titas Sargiūnas vienintelis iš trijų jaunuolių jau yra pasirodęs Kauno „Žalgirio“ gretose per rungtynes.
18-metis 190 cm ūgio įžaidėjas žaidė ketveriose LKL rungtynėse, per jas iš viso lakstęs 15 minučių ir pelnęs 3 taškus (vidurkis po 0,8).
NKL varžybose T.Sargiūnas renka po 8,6 taško ir atlieka po 4,5 rezultatyvaus perdavimo, bet labiau už rodiklius specialistams atrodo svarbios jaunojo gynėjo fizinės savybės.
„Titas tarp bendraamžių labiausiai išsiskiria savo fizinėms savybėmis – mūsų jaunimo programoje jis šoka aukščiausiai, bėga greičiausiai. Fizinės savybės lemia jo labai gerą prasiveržimą į savo stipriosios – kairės rankos – pusę“, – sakė Kauno „Žalgirio“ jaunimo komandos vadovas Gediminas Navickas.
NKL varžybose T.Sargiūnas pataiko tik 26 proc. tritaškių, tad tai yra bene plačiausia erdvė tobulėti.
„Kaip ir kiekvienam jaunam krepšininkui jam reikėtų patobulinti metimą – ties tuo daugiausiai su juo ir dirbame, – sakė G.Navickas. – Be to, kaip įžaidėjas jis turėtų aikštėje kalbėti garsiau.“
LKL čempionate šį sezoną ryškus ne tik žaidimu, bet ir sportiniu įžūlumu Ignas Sargiūnas, tapęs vienu Prienų „Labas Gas“ lyderių ir taip vadinamu „trash talk'u“ spėjęs supykdyti varžovų trenerį Ramūną Cvirką.
Bet ketveriais metais jaunesnis brolis kol kas yra tykesnis.
„Kaip įžaidėjas, Titas aikštėje galėtų būti garsesnis, norėtųsi labiau išreikšto charakterio, kad jis imtųsi daugiau vokalinės atsakomybės, sustatydamas komandos draugus į savo vietas, – sakė G.Navickas. – Tačiau tai nėra didelis minusas, nes dažniausiai savo lyderystę Titas įrodo savo žaidimu.“
Paprašytas surasti I.Sargiūnui pavyzdinį atitikmenį krepšinio istorijoje, „Žalgirio“ jaunimo komandos vadovas užsiminė apie garsius vardus.
„Aišku, tai būtų pernelyg drąsūs palyginimai, bet dėl išreikšto fiziškumo, tvirto kūno ir kairės rankos primena Šarūną Marčiulionį ir Goraną Dragičių, – NBA žaidusį lietuvį ir ten teberungtyniaujantį slovėną prisiminė G.Navickas. – Aišku, tai yra palyginimas su dideliu avansu.“
Tarp R.Šiškausko ir R.Seibučio
L.Lelevičius Europos krepšinio žvalgams apie save pranešė prieš metus, beje, irgi Stambule.
Kovo mėnesį Eurolygos jaunimo turnyre per kelerias rungtynes „Žalgiriui“ surinko po 18,8 taško ir buvo trečias pagal naudingumą (22 balai) turnyre.
201 cm ūgio puolėjas šį sezoną NKL varžybose renka po 11,1 taško ir atkovoja po 4 kamuolius, praleisdamas aikštėje daugiausiai minučių iš visų žalgiriečių (beveik po 27).
„Liutauras šį sezoną rodo natūralius rezultatus, kokių mes ir siekiame. Tai vyksta nuosekliai, – sakė G.Navickas. – Jis perėjo visas „Žalgirio“ pakopas, žaidęs ir trečioje mūsų komandoje. Liutauras nesiblaškė, pasitikėjo procesu, kurį turime atletiniam pasirengimui ir krepšinio ugdymui. Šis sezonas ir rodo, kad, kantriai dirbant, rezultatas ateina.
Tai nereiškia, kad jau matosi tobulėjimo pabaiga ir jau esame patenkinti, bet Liutauras vis labiau ryškina savo stipriąsias puses – metimą, prasiveržimą, kamuolio valdymą, labai aukštą žaidimo IQ.“
Kitaip ir būti negalėtų, pamenant, jog L.Lelevičius yra itin stiprus matematikoje ir yra pasiekęs finalą „Tūkstantmečio vaikų“ viktorinoje.
O didžiausi rezervai? Kiek vėlyvesnio brendimo puolėjas vis stiprina kūną, bet LKL ir tuo labiau Eurolygoje kaunasi dar didesni, tad stiprinti raumenis dar reikės.
Pirmasis L.Lelevičiaus treneris Rolandas Rakutis kadaise nepabijojo aukšto vaikio statyti ir į įžaidėjo poziciją, tad dabar būdamas 201 cm ūgio jaunasis žalgirietis primena tas Lietuvos krepšinio žvaigždes, kurios mokėjo elgtis su kamuoliu rankose.
„Ramūnas Šiškauskas ir Renaldas Seibutis. Juos Liutauras primena labiausiai“, – sakė G.Navickas, pats žaidęs su R.Seibučiu, kai 2005 metais Ramūno Butauto treniruojami lietuviai Argentinoje tapo pasaulio jaunimo čempionais.
Ilgarankis aukštaūgis neprapuola tarp vyresnių
17-metis M.Krivas yra pats jauniausias „Žalgirio“ žaidėjas dabar Stambule, bet dublerių komandoje jis žaidžia rezultatyviausiai (po 11,9 taško), atkovoja daugiausiai kamuolių (po 6,7) ir yra aiškus lyderis pagal naudingumo balus (po 14,1).
„Nesinori, jog nuskambėtų, kad šiuo metu jie jau pasirengę Eurolygai, bet apie Motiejų visada taip: kad ir kur jį deleguodavome, ten jis nepasimesdavo. Taip buvo vasarą Lietuvos jaunimo rinktinėje, taip buvo mūsų trečioje „Žalgirio“ ekipoje, o dabar antrojoje vėl rodo gerus rezultatus ir jo amžiui brandų žaidimą“, – pažymėjo G.Navickas.
M.Krivas pasižymi ne visiems vidurio puolėjams būdingu aukštu krepšinio IQ, o pasinaudoti tuo jam padeda tinkamas kūnas – 212 cm ūgio krepšininko išskėstų rankų plotis siekia 224 cm.
„Tai išskirtiniai duomenys, – sakė G.Navickas. – Kur reiktų labiausiai tobulėti, tai ginantis „step out“.
Po krepšiu jis ginasi neprastai ir ištiesęs savo ilgas rankas neturi problemų, bet gintis toliau nuo krepšio galima geriau.
Jo metimas šiuo metu yra pagerėjęs, Motiejus meta tritaškius ir juos pataiko (36 proc. NKL varžybose), bet jo metų jaunuoliams metimas lieka amžinu tobulėjimo ir darbo procesu.“
M.Krivas atsiskleidė pernai pasaulio jaunimo čempionate Latvijoje, kur pritapo žaisdamas šalia komandos lyderio Ąžuolo Tubelio.
Prisidėjęs prie dvejais metais vyresnių žaidėjų jaunasis žalgirietis važiavo kaip pagalbinis centras, bet pirmenybėse žaidė starto penkete, pelnė po 6,9 taško ir atkovojo po 5,7 kamuolio.
Ar M.Krivas primena kažkurį labiau žinomą vidurio puolėją?
„Norėčiau tikėti, kad Motiejus Krivas pats kuria savo prototipą“, – sakė G.Navickas.
Vasarą arčiau vyrų buvo kiti
Mantas Rubštavičius vasarą buvo arčiausiai prie pagrindinės komandos ir projektuojamas jau kaip „Žalgirio“, o ne „Žalgirio-2“ žaidėjas.
Dar praėjusį sezoną LKL debiutavęs 19-metis 198 cm ūgio panevėžietis prieš pat sezoną susižeidė kelį. Nors grįžęs į aikštę jis rinko po 8,6 taško NKL varžybose per 17 minučių, šiuo metu M.Rubštavičius gydosi čiurnos traumą.
Padikaulio lūžis sezono pradžioje ilgam išvedė iš rikiuotės ir Dominyką Stenionį, kuris rugsėjį irgi treniravosi su pagrindine komanda, bet dabar toliau rungtyniauja „Žalgirio-2“ gretose. 178 cm ūgio įžaidėjas pelno po 8,1 taško ir atlieka 2,9 rezultatyvaus perdavimo NKL.
„Jam irgi viskas ateityje, tikiu, kad jie vėl prisijungs prie pagrindinės komandos treniruočių, – sakė G.Navickas. – Sargiūno, Lelevičiaus ir Krivo pakvietimą šįkart kažkiek padiktavo ir dėl COVID-19 iškritusių pagrindinės komandos žaidėjų pozicijos, bet jie yra gerai susipažinę „Žalgiriu“, nes ir jaunimo sistemoje taikome panašius žaidimo principus, mūsų jaunimo komandos treneriai dalyvauja pagrindinės komandos treniruotėse. Jauniems žaidėjams nebereikia mokytis iš naujo, jie tikrai nebus iškritę iš medžio.“
Priklausomai nuo padėties pagrindinėje komandoje, kiek žaidėjų gydosi traumas ir kiek jaunimo prireikia, skaičiuojama, jog dubleriai vidutiniškai pasitreniruoja su „Žalgiriu“ po kartą per savaitę.
Kartais jie susirungia per pratybas, kai tarpusavyje varžosi trys penketai, o vienas jų būna jaunimo. Pavyzdžiui, pastarąjį kartą tokį penketą per „Žalgirio“ treniruotę sudarė T.Sargiūnas, M.Rubštavičius, L.Lelevičius, Ugnius Jaruševičius ir M.Krivas.
Kuriam iš trijų vaikinų gali nuskilti daugiausiai žaidimo minučių ketvirtadienį Stambule, kur prieš Kauno klubą stos taip pat dėl traumų ir COVID-19 praretėjusios Stambulo „Fenerbahče“ gretos?
„Pagal dabartinę padėtį, pozicijas, daugiau šansų debiutui turi gynėjai, – sakė G.Navickas, nepamiršęs, kad iškritus J.Strelniekui, A.Milakniui ir T.Websteriui, o prieš tai su „Žalgiriu“ atsisveikinus Zoranui Dragičiui, ypač didelis krūvis teks likusiems žaidėjams – pirmiausia, Mantui Kalniečiui ir Lukui Lekavičiui, o taip pat Karoliui Lukošiūnui bei už jų eilės laukiantiems debiutantams. – Kaip jaunimo programos atstovas laikau kumščius už visus mūsų jaunuolius. Jei tik kažkuris žengs į aikštę, būsime patenkinti visi, dirbantys jaunimo programoje.
Turime talentingą komandą, talentingą kartą, o dabar jau labiausiai nuo pačių žaidėjų, nuo jų noro ir charakterio priklausys, kaip jie savo žaidimu išsikovos vietą pagrindinėje sudėtyje.“
