„Lietuvos ryto“ traukinys jau nuvažiavo
Daugybę metų antrosios vietos Eurolygoje siekusi „Lietuvos ryto“ komanda prieš Jordi Bertomeu nebeturi jokių argumentų.
Neoficialiais duomenimis, trys vietos į Eurolygą atiteks Vokietijos čempionams, veikiausiai – prancūzams, taip pat – turkams arba VTB lygos čempionams arba Adrijos lygai.
Pastarąjį kartą Eurolygoje „Lietuvos rytas“ žaidė 2013-2014 m. ir ten pasiekė vieną pergalę per 10 rungtynių. Į rungtynes su Europos grandais Atėnų „Panathinaikos“ ir Tel Avivo „Maccabi“ nesusirinko net pilna „Siemens“ arena – atėjo atitinkamai iki 9 ir 7 tūkst. žiūrovų.
2012-2013 m. sezonas: 10 rungtynių, dvi pergalės ir tik 5 tūkst. žiūrovų tokiuose mačuose kaip su „Barcelona“ ar Maskvos CSKA.
Prieš penkerius metus „Lietuvos rytas“ žaidė „Top 16” etape ir buvo per plauką nuo patekimo į ketvirtfinalį. Tada į Vilnių atvažiavo „Panathinaikos“, Malagos „Unicaja“, tuometinė Vitorijos „Caja Laboral“ su Mirza Teletovičiumi ir į „Siemens“ areną sugužėdavo po 8-10 tūkst. vilniečių.
Bet tai buvo prieš penkerius metus. Visiškas „Lietuvos ryto“ galimybių pikas.
O pastaraisiais sezonais ir komandos rezultatai, ir žiūrovų susidomėjimas rungtynėmis krito taip stipriai, kad „Lietuvos rytui“ pačiam reikia grandiozinių revoliucijų, nes visi praeities pasiekimai ritasi žemyn taip, kaip sniego kamuolys nuo aukšto kalno.
Daugiau – nėra kam
Ką dar turime be „Lietuvos ryto“? Praėjusį sezoną stipriausiame Europos turnyre žaidė Klaipėdos „Neptūnas“.
„Neptūnas“ Eurolygoje buvo ta komanda, kuri kartais kažką galėdavo nustebinti namuose. Viskas.
Žiūrėti į kovingą „Neptūno“ komandą buvo smagu. Kai Klaipėdoje krito tokios ekipos, kaip „Valencia“, Vitorijos „Laboral Kutxa“, Stambulo „Galatasaray“ ar Belgrado „Crvena Zvezda“ apėmė malonus jausmas.
Bet, pirmiausia, tai nėra Europos elitui priskiriamos komandos. Antra, „Neptūnas“ išspaudė visišką maksimumą.
„Neptūnas“ Eurolygoje buvo ta komanda, kuri kartais kažką galėdavo nustebinti namuose. Viskas. Tai ne tas „Žalgiris“, kuris 1999 metais atėjo į Eurolygą iš R.Saportos taurės, patiesė Senojo žemyno milžinus ir tapo Eurolygos čempionais.
„Neptūno“ žaidėjų negalima kaltinti. Jie atidavė visas jėgas dėl tų keturių pergalių. Bet ar dėl jų klubas nusipelnė vietos būti tarp šešiolikos geriausių Europoje? Vargu. Juolab, „Neptūnui“ trūksta stabilumo, ką įrodė pralaimėjimas LKL mažajame finale Utenos „Juventus“.
Kalbant apie tą patį „Juventus“, net ir laimėję LKL bronzą, uteniškiai kitam sezonui surinko Europos mastais juokingą maždaug 500 tūkst. eurų biudžetą ir finansiškai nebuvo pasirengę žaisti Europos taurėje.
Į kurią Lietuvos komandą, kaip potencialią šalies čempionę ir prestižinę Eurolygos dalyvę, J.Bertomeu turėjo atkreipti dėmesį?
Pasižiūrėkime į veidrodį
Kalbėkime esamuoju laiku. Kur toje pačioje Europos taurėje ir FIBA taurėje yra Lietuvos klubai?
Dar pirmajame Europos taurės etape „Lietuvos rytas“ kapstosi E grupės viduryje. Su 1 pergale ir 3 pralaimėjimais vilniečiai dalijasi 4-5 vietas. Europos krepšinio vidutiniokės Stambulo „Bešiktaš“, Saratovo „Avtodor“ ir Sankt Peterburgo „Zenit“ buvo neįveikiamos.
Vienintelė mūsų galimybė išsišokti gerais rezultatais. Dabar tokių neturime.
Vienintelis „Neptūnas“ dabar ėmė džiuginti pergalėmis. Startavęs dviem pralaimėjimais, uostamiesčio klubas atsigriebė dviem pergalėmis ir pakilo iš grupės dugno – dalijasi 2-4 vietas.
Trys komandos žaidžia FIBA taurėje, tačiau „Šiauliai“, Pasvalio „Pieno žvaigždės“, ir Utenos „Juventus“ per šešerias rungtynes iškovojo vos vieną pergalę – tai padarė šiauliečiai.
Kuklioje Lietuvoje krepšinio klubai turbūt niekada neturės TOP 4 biudžeto Europoje. Lietuvoje nebus bent penkių komandų, į kurių rungtynes rinksis sausakimšos tribūnos. Ir talpinančios ne porą, bet penkis tūkstančius žiūrovų.
Vienintelė mūsų galimybė išsišokti gerais rezultatais. Dabar tokių neturime.
Kodėl mums turėtų rūpėti?
Kodėl lietuviams turėtų rūpėti susitrauksiantis Eurolygos dalyvių skaičius?
Ar iš tikrųjų Eurolygoje pasigesite tokių komandų, kaip SIG, „Cedevita“, CSP, „Stelmet“, „Brose“, „Darussafaka“ ar Sasario „Dinamo“? Atimkite šias komandas ir beveik turime naująjį Eurolygos modelį.
Sumažėjęs komandų skaičius – rūpestis keletui stiprių Europos klubų, kaip „Chimki“, Malagos „Unicaja“ ar Krasnodaro „Lokomotiv“ ir vienai kitai iš už borto likusių komandų.
Tačiau jos turės visas galimybes patekti į Eurolygą per nacionalinius čempionatus, Europos taurę, Eurolygos atranką. Esi vertas būti tarp geriausiųjų – prašau, įrodyk.
Tas pats kelias atviras ir Lietuvos klubams.
Savęs paklauskite, ar iš tikrųjų Eurolygoje pasigesite tokių komandų, kaip Strasbūro SIG, Zagrebo „Cedevita“, Limožo CSP, Zeliona Guros „Stelmet“, Bambergo „Brose“, Stambulo „Darussafaka“ ar Sasario „Dinamo“? Atimkite jas ir beveik turime naująjį Eurolygos modelį.
Be to, nuo to bus tik stipresnis Europos taurės turnyras. Net ir susilpnėjusioje Europos taurėje Lietuvos klubai pastaraisiais sezonais susiduria su rimtais iššūkiais.
Eurolygos permainos – pergalė Lietuvos krepšiniui. Bent vienas Lietuvos klubas bus krepšinio elite. Jei Eurolygai pavyks pasiekti užsibrėžtų populiarumo tikslų, iš to laimės visi. Ir juk iš esmės niekas nesikeičia, dėl ko reikėtų išsigąsti ar stebėtis.
„Žalgiris“ tik įtvirtino savo pozicijas Europos elite, o likusioms komandoms belieka tik dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti.
