Pagal pirminį turnyro tvarkaraštį reguliaraus sezono pabaiga buvo numatyta balandžio 10-ąją dieną, Kauno „Žalgiris“ dar prieš šešias dienas džiaugėsi eilinį kartą išpardavęs visus bilietus į mačą su Miuncheno „Bayern“, tačiau koronaviruso sukelta pasaulinė pandemija Eurolygos krepšinį sukaustė mažiausiai iki balandžio 11-osios dienos.
Kinijos ir Japonijos krepšinio lygos bunda, tačiau susitvarkyti su COVID-19 situacija joms prireikė dviejų mėnesių. Šiais skaičiais aklai pasitikėti nereikėtų – viena yra suvaldyti situaciją komunistinėje Kinijoje, kita – Senajame žemyne.
Matant kaip žaibiškai auga koronaviruso infekuotų žmonių diagramos kreivė Europoje, sunku patikėti, kad situacija vos per mėnesį taps kontroliuojama. Galime preziumuoti, jog tai tikrai užtruks bent du mėnesius, o gal ir daugiau.
O kas laukia tuomet, kokiems galimiems scenarijams ruošiasi Eurolygos galvos?
Planas A – tęsti sezoną nuo esamo taško
Šis variantas yra patraukliausias visiems – Eurolygai, klubams ir sirgaliams. Pirmieji uždirbs kažkiek pinigų, antrieji – gaus daug aukšto lygio krepšinio ir gero turinio.
Nacionaliniai čempionatai užvėrė arba svarsto užverti sezono duris, o olimpinė atranka yra nežinomybėje. Teoriškai, ji gali būti pastumta savaitei ar dviem į priekį arba gali neįvykti išvis.
Tokios aplinkybės suteiktų Eurolygai taip trokštamo laiko. Stipriausias Senojo žemyno turnyras gali pasekti NBA pavyzdžiu už Atlanto bei dėlioti likusios sezono dalies rungtynes gegužės mėnesiui bei vasaros starto laikotarpiui.
Uždaryti nacionaliniai čempionatai bei atidėta ar nuimti olimpinė atranka leistų Eurolygai suspausti tvarkaraštį, sutaupyti laiko ir žaisti po 2-3 kartus per savaitę.
Tokiu būdu vadovai išsaugotų esminį krepšinio žavesį – intrigą, kurioje sūkuryje dabar yra atsidūrę dėl atkrintamųjų kovojantys devyni klubai.
Bet vėlgi, išskirtinėje situacijoje nuspėti kažką sunku bei reikia kantriai sekti situaciją. Pirmiausia būtų dairomasi į tuščias arenas, o kai pavojus negrėstų sirgaliams, arenos duris galima būtų praverti ir fanams.
Planas B – tęsti sezoną nuo atkrintamųjų
Didžiausias pliusas – laiko sutaupymas, kuris dabar yra nekontroliuojamas ir priklausomas nuo COVID-19 parazito prigesinimo.
Minusai? Pirmiausia, tai finansiniai, nes klubams buvo likę sužaisti po šešerias rungtynes. Antra, tai intrigos nukirpimas, nes net penkios ekipos buvo per pergalę nuo atkrintamųjų.
Priklausomai nuo turimo laiko būtų svarstomas ir atkrintamųjų varžybų formatas. Ar ketvirtfinaliai būtų žaidžiami iki trijų pergalių, o galbūt šioje situacijoje geriausiai tiktų „Top 8“ modelis, kuriame ekipų likimai paaiškėtų vieneriose rungtynėse?
Jei Eurolyga nuspręstų eiti šiuo keliu, tai ketvirtfinalių poros, pagal dabartinį ekipų išsidėstymą, būtų tokios:
Stambulo „Anadolu Efes“ – Stambulo „Fenerbahče“
Madrido „Real“ – Maskvos srities „Chimki“
„Barcelona“ – Atėnų „Panathinaikos“
Maskvos CSKA – Tel Avivo „Maccabi“
Planas C – šokti tiesiai į finalo ketvertą
Eurolygos finalo ketvertas šįmet buvo numatytas gegužės 22-24 dienomis Kelne, Vokietijoje. Šią datą kalendoriuje galime apsibrėžti kaip orientyrą, kiek maksimaliai Eurolyga galėtų laukti, jei finalo ketverto data yra nepajudinama.
Vis dėlto tai yra sunkiausiai suvokiamas scenarijus, kuris būtų labai vėlyvas ir iš didelio noro užbaigti sezoną turint nugalėtoją.
Sudėtinga įsivaizduoti situaciją, kurioje po dviejų mėnesių pertraukos keturi stipriausi Europos klubai suvažiuoja per savaitgalį išsiaiškinti čempioną.
Planai B ir C gerų naujienų neatneštų dešimčiai turnyro klubų, kurių sezonas oficialiai baigtųsi. Tarp jų – ir „Žalgirio“. Žaliai balti galutinėje rikiuotėje finišuotų devintoje vietoje bei pirmą kartą per trejus metus neįžengtų į Eurolygos atkrintamąsias.
Panikoje, paranojoje ir nežinomybėje paskendusios Europos valstybės užsidarinėja sienas, oro erdves bei tyliai iš namų stebi situaciją, o realiausias scenarijus sufleruoja pasibaigiantį sezoną anksčiau laiko, jei nebus netikėtų vingių kovojant su paslaptinguoju parazitu, atkeliavusiu iš Azijos.
Galima gailėti krepšinio, sirgalių, galima gailėti nužudytos intrigos Eurolygos turnyre, kuriame fantastišką pakilimą išgyvenęs „Žalgiris“ įsivėlė į rimtas lenktynes dėl vietos pirmajame aštuonete. Tai buvo dar pelningas Lietuvos čempionų žygis, kelyje renkant ne vieną sausakimšą „Žalgirio“ areną.
Vis dėlto krepšinis nemirė, o žmonės kenčia, tad pagrindinis fokusas krypsta į visiškai kitą pusę nuo sporto. Tai normalu, teisinga ir reikalinga.
Krepšinis sustojo, bet nemirė. Nemalonu, bet gyvenime yra daug svarbesnių dalykų. Jei šio sezono išgelbėti nepavyks, tuomet jis neabejotinai sugrįš kitąmet. Būkime kantrūs.
