Su Doviu Bičkauskiu susidūręs L.Lekavičius susilaužė šonkaulį ir be krepšinio praleis mažiausiai mėnesį, antradienį pranešė „Žalgiris“.
Nors sezono pradžioje 28-erių gynėjas nedemonstruoja geriausios sportinės formos, Lukas vis tiek yra devintas pagal minutes ir septintas pagal rezultatyvumą „Žalgirio“ krepšininkas, leidžiantis pailsėti komandos lyderiui Keenanui Evansui.
Dabar jo minutes teks išsidalinti kitiems, nes papildymo „Žalgirio“ gynėjų grandyje, kurioje jau ir taip yra septyni krepšininkai, tikėtis neverta. Juolab kad ir L.Lekavičiaus trauma nėra tokia rimta, kad sugriautų Kauno klubo sezono planus – optimistiniu scenarijumi, žalgirietis praleis šešerias Eurolygos rungtynes.
Kam teks Luko minutės ir ar ras kuo pakeisti traumuotą 180 cm vijurką Kazys Maksvytis?
Skaičiais nepamatuojama nauda
Lukas Lekavičius praėjusiais metais žaidė statistiškai geriausią savo sezoną Eurolygoje. Bet šis sezonas žalgiriečiui pagal skaičius vienas prasčiausių.
Keenano Evanso šešėlyje likęs įžaidėjas Eurolygoje per beveik 14 minučių renka po 5,6 taško, 1,4 rezultatyvaus perdavimo ir 5,6 naudingumo balo.
Žemesnį rezultatyvumą Eurolygoje Lukas turėjo tik per du sezonus Atėnų „Panathinaikos“ (2017–2019 m.) ir per du pirmuosius sezonus „Žalgiryje“ (2014–2016 m.), kai įžaidėjas dar tik apšilinėjo kojas pajėgiausiame žemyno turnyre.
L.Lekavičius dar sugeba bausti varžovus savo prasiveržimais ir floateriais, dvitaškius Eurolygoje realizuodamas 54,8 proc. tikslumu, bet šilališkio taikiklis iš toli visiškai nusimušęs – kol kas jis pataikė tik 3 tritaškius iš 17 (17,6 proc.).
Per ganėtinai trumpą laiką aikštėje Lukas nėra toks produktyvus ir kurdamas progas komandos draugams – praėjusiame sezone jo rezultatyvių perdavimų vidurkis buvo rekordinis (4,2), o šiemet L.Lekavičius atlieka daugiau perdavimų tik už du savo sezonus karjeroje – 2015–2016 m. Kaune ir 2018–2019 m. Atėnuose, kai jo vidurkis siekė 1,3 „asisto“.
Šį sezoną statistiškai žalgirietis blykstelėjo tik dviejuose mačuose. Pačiame pirmajame ture Tel Avive įžaidėjas pelnė 10 taškų ir surinko 14 naudingumo balų, o Vilerbane Lukas užsiautė pataikydamas visus šešis dvitaškius, pelnydamas 16 taškų ir surinkdamas tiek pat efektyvumo balų.
Tiesa, nors jo paties skaičiai nedžiugina, komandai neigiamos įtakos L.Lekavičius nedaro.
Mykolo Stumbro duomenų sistemos „Bballytics“ duomenimis, su juo ant parketo „Žalgiris“ demonstruoja labai solidų puolimo reitingą, pelnydamas 116,4 taško per 100 atakų. Jei kauniečiai taip pultų nuolat, tai būtų aštuntas puolimas Eurolygoje. Tačiau vertinant visumą „Žalgiris“ fiksuoja 10 vietos Eurolygoje vertus puolimo skaičius (110,2 taško per 100 atakų).
Gynyboje „Žalgiris“ su L.Lekavičiumi praleidžia po 114,2 taško per 100 atakų. Tai tik 1,2 taško blogesnis rodiklis nei bendras kauniečių gynybos reitingas šiemet (113 praleisto taško per 100 atakų, dvylikta vieta Eurolygoje).
Pagal savo daromą įtaką aikštėje (+2,2 taško per 100 atakų) L.Lekavičius nusileidžia tik komandos lyderiams Kevarriusui Hayesui (+15,5), K.Evansui (+9,2) ir Rolandui Šmitui (+3,8).
Tad nors pliki skaičiai to nerodo, Luko netektis „Žalgiriui“ gali būti skaudi, ypač žvelgiant į antro „Žalgirio“ penketo potencialą puolime, kur vienintelis L.Lekavičius gali stabiliai susikurti sau metimus ir tą demonstruoja 75 proc. savo taškų rinkdamas ne po komandos draugų perdavimų, o po individualių veiksmų.
Trys variantai, nė vieno užtikrinto
Žvelgdami į „Žalgirio“ suolą ir žvalgydamiesi pamainos L.Lekavičiui, turėtume vertinti trijų žaidėjų galimybes: Tomo Dimšos, Dovydo Giedraičio ir Manto Kalniečio.
T.Dimša ir D.Giedraitis yra gana panašaus profilio atakuojantys gynėjai, iš bėdos galintys žaisti įžaidėjo pozicijoje bei tą darę ir pastaraisiais sezonais kituose klubuose.
28-erių 195 cm ūgio T.Dimša praėjusiais metais atstovaudamas Trevizo „Nutribullet“ klubui FIBA Čempionų lygoje maždaug 6 proc. laiko rungtyniavo įžaidėju, kai ilsėjosi nominalūs komandos atakų organizatoriai DeWayne'as Russellas, Matteo Imbro ir Davide Casarinas.
Nors imtis nėra didelė, Italijos komanda su T.Dimša generolo rogėse nesugriūdavo ir demonstravo solidžią gynybą (89,5 taško per 100 atakų), tiesa, kiek strigo puolime (93 taškai per 100 atakų).
Vis dėlto bendras santykis (+3,5 taško) yra net geresnis negu T.Dimšai žaidžiant atakuojančiu gynėju (-1,1 taško).
Epizodiškai kaunietis įžaidėjo vaidmenį atlieka ir „Žalgiryje“ – Eurolygoje nerungtyniaujant nei K.Evansui, nei L.Lekavičiui žalgirietis organizavo atakas beveik 14 minučių. Per šį laiką Kauno klubas varžovams nusileido 11 taškų skirtumu, o ypač daug problemų turėjo gynyboje, per ganėtinai trumpą atkarpą leisdamas varžovams įmesti 40 taškų.
Tad nors iš bėdos pažaisti įžaidėju T.Dimša gali, antro įžaidėjo vaidmuo Eurolygos komandoje jam gali būti per aukšta kartelė. Juolab kad tokiu būdu „Žalgiris“ prarastų ir pagrindinį jo ginklą puolime – t. y. tritaškius ir prasiveržimus iš antros pozicijos pakilus nuo suolo.
Kitas „Žalgirio“ atakuojantis gynėjas D.Giedraitis praėjusiame sezone irgi retsykiais gaudavo progą pažaisti įžaidėju Panevėžio „Lietkabelyje“.
15min skaičiavimais, 22-ejų 193 cm ūgio krepšininkas apie 11 proc. savo minučių Europos taurėje žaidė pirmoje pozicijoje, bet joje jam sekėsi ne per geriausiai.
Ir gynyboje (vid. 107,1 praleisto taško per 100 atakų), ir ypač puolime (vid. 94,5 taško per 100 atakų) „Lietkabelio“ žaidimas vadovaujant D.Giedraičiui nebuvo toks geras, kaip nominaliems komandos atakų organizatoriams – Kristupui Žemaičiui ir Nikolai Radičevičiui.
Šį sezoną savo galimybių pademonstruoti D.Giedraitis dar nespėjo, Eurolygoje po traumos išvis spėjęs sužaisti tik penkias minutes, kai debiutavo Vitorijoje.
Bet pasitikėjimo gynėjas gavo Lietuvos krepšinio lygoje, ypač tada, kai Jonavoje K.Maksvytis nebeturėjo nei traumuoto L.Lekavičiaus, nei neregistruoto K.Evanso.
Būtent D.Giedraitis buvo krepšininkas, žaidęs įžaidėjo pozicijoje paskutines minutes ir padėjęs „Žalgiriui“ išvargti sunkią pergalę, nors pats prie to prisidėjo minimaliai, nepelnęs nė taško ir neatlikęs nė vieno rezultatyvaus perdavimo.
Iš viso LKL D.Giedraitis šį sezoną per trejas rungtynes žaidžia po beveik 15 minučių, pelno po 3 taškus ir atlieka po 2 perdavimus.
Nominalaus įžaidėjo Manto Kalniečio kandidatūra lopant L.Lekavičiaus traumos paliktą skylę atrodytų logiškiausiai, bet 36-erių veterano dienos, kaip solidaus Eurolygos įžaidėjo, jau atrodo suskaičiuotos.
Ilgametis rinktinės kapitonas dar turėjo nemažą vaidmenį praėjusio sezono merdėjusiame „Žalgiryje“, kai per 17,2 minutės pelnydavo po 5,9 taško ir atlikdavo po 4,4 rezultatyvaus perdavimo – daugiausiai komandoje.
Bet dabar Mantas jau dar metais vyresnis, be to, dar ir po kelioms savaitėms jį iš rikiuotės išvedusios traumos.
Šį sezoną Eurolygoje M.Kalnietis tesužaidė vos pusantros minutės, kai trumpai buvo įėjęs ant parketo Belgrade prieš „Partizan“.
Didesnį vaidmenį jis turi LKL pirmenybėse – 4,3 taško ir 3,9 perdavimo per 14,8 minutės, bet sunku tikėtis, jog K.Maksvytis ne pačios geriausios formos Mantą bandytų leisti labai svarbioje Eurolygoje atkarpoje artimiausiu metu.
K.Evansui teks žaisti dar daugiau?
Paskutinė, bet turbūt ne blogiausia, išeitis K.Maksvyčiui – didinti K.Evanso žaidimo laiką.
Žmogus, ant kurio pečių šį sezoną laikosi „Žalgiris“, Eurolygoje pagal sužaistas minutes yra devynioliktas – per susitikimą amerikietis ant parketo praleidžia po 26,5 minutės.
Tai nė iš tolo neprilygsta Eurolygos lyderiams pagal aikštėje praleidžiamą laiką. Sąrašo viršūnėje yra įsikūrę du artimiausio „Žalgirio“ varžovo Stambulo „Anadolu Efes“ vedliai Willas Clyburnas ir Vasilije Micičius – strategas Erginas Atamanas jiems leidžia ant parketo būti atitinkamai 35,3 ir 34,7 minutės.
Bent 30 minučių per rungtynes aikštėje praleidžia dar aštuoni Eurolygos krepšininkai.
Ar galėtų iki tokio vidurkio kilti ir K.Evanso minutės?
Vertinant K.Maksvyčio pasisakymus, vargu. Nors „Žalgirio“ vedlys šį sezoną tik tris kartus rungtyniavo daugiau nei 30 minučių ir visais atvejais šią ribą viršijo vos keliomis dešimtimis sekundžių, Kauno komandos treneris jau ne kartą užsiminė apie pernelyg didelį K.Evanso gaunamą krūvį.
„Šiandien jis žaidė kiek per daug, bet žaidė gerai. Kartais norisi šalia jo turėti daugiau kūrėjų, nes Keenanas turi didžiulį krūvį. Esu juo labai patenkintas – tiek treniruotėse, tiek rungtynėse jis yra komandos lyderis. Toks tylus lyderis, kuris tą parodo savo žaidimu“, – kalbėjo K.Maksvytis po pergalingų rungtynių su Milano „Olimpia“, kuriose K.Evansas žaidė 30 minutes ir 35 sekundes bei įmetė 23 taškus.
Visgi dar pernai amerikietis įrodė, kad sėkmingai gali žaisti ir daugiau minučių.
Nors Tel Avivo „Maccabi“ klube viso sezono metu jo vaidmuo buvo mažesnis, K.Evansas sezono metu net devynis kartus žaidė bent 30 minučių, o kelis sykius jo žaidimo laikas siekė ir apie 33 minutes.
Per karjerą žalgirietis ir viso sezono metu yra rungtyniavęs po daugiau nei 30 minučių – taip nutiko 2020–2021 m. kampanijoje, kai K.Evansas Haifos „Hapoel“ komandai pelnydavo po 18,5 taško per 31,4 minutės.
Be abejo, prie tokio amerikiečio minučių skaičiaus stipriai prisidėjo tai, jog Izraelio klubas žaidė tik vietinėse pirmenybėse. Tačiau „Žalgiris“ rungtyniauja ne tik Eurolygoje, bet ir LKL. Visgi dabar, K.Evanso svarbai dar labiau išaugus, realu tikėtis, jog jo minutės vietiniame čempionate bus dar labiau apkarpomos nuo tų 19,9 min., kurias jis žaidžia vidutiniškai LKL šiame sezone.
Panašu, kad K.Evanso ir viso „Žalgirio“ laukia nelengvas mėnuo, bandant užlopyti atsivėrusią spragą.
