Prieš Lietuvos ir Turkijos krepšinio rinktinių kovą Pasaulio krepšinio čempionato ketvirtfinalyje H.S.Binyaras teigė, kad komandų galimybės vienodos. Jis žadėjo nenusiminti kad ir kaip baigtųsi rungtynės, nes su Lietuva jį sieja ne tik darbas, bet ir čia gimusi dukra bei draugų ratas.
– Jums 36 metai. Vadovaujate vienos didžiausių pasaulio skrydžių bendrovių padaliniui Lietuvoje. Kaip to pasiekėte?
Baigęs kursus sulaukiau klausimo, kur norėčiau dirbti – Meksike, Havanoje ar Karakase. Pasiūlymas dirbti Vilniuje tapo siurprizu.
– Aš gimiau Izmire, vakariniame Turkijos krante. 1999 m. ten pat baigiau universitetą. Tapau diplomuotu inžinieriumi.
Baigęs mokslus išvykau į Jungtinę Karalystę, nes norėjau patobulinti savo anglų kalbos žinias. Tik atsitiktinumas buvo tai, kad draugas, su kuriuo žaidėme futbolą, pasiūlė man pasikalbėti su jo pažįstamu dėl darbo. Tiesą sakant, tuo metu galvojau apie grįžimą į Turkiją ir net ieškojau bilieto.
Man pasiūlė bandomąjį laikotarpį skrydžių bendrovėje, kuri skraidino į Turkiją ir šiaurinę Kipro dalį. Įmonei reikėjo žmogaus buhalterijoje. Buvau baigęs tiksliuosius mokslus, todėl visiems atrodė, kad tam darbui tiksiu.
Pasak mano darbdavių, per tris savaites padariau tiek, kiek buvo įprasta padaryti per tris mėnesius. Taip aš likau Anglijoje. Dešimt metų dirbau skirtinguose įmonės padaliniuose – buhalterijos, rezervacijų, išmaniųjų technologijų, vadybos ir kituose.
2009 m. „Turkish Airlines“ nusprendė atidaryti savo skyrių Birmingame – mieste, kuriame aš gyvenau ir dirbau. Bendrovės atstovai paskambino man ir paklausė, ar galėčiau ką nors rekomenduoti. Pasiūliau keletą žmonių, bet nė vienas netiko. Galiausiai, darbas buvo pasiūlytas man.
Pradėjęs dirbti sužinojau, kad „Turkish Airlines“ rengia vadovų mokymus. Nusiunčiau savo anketą ir mane priėmė. Tris mėnesius mokiausi Stambule. Baigęs kursus sulaukiau klausimo, kur norėčiau dirbti – Meksike, Havanoje ar Karakase.
Atsakiau, kad prieš pradėdamas vadovų kursus jau žinojau apie plačią būsimų darboviečių geografiją, todėl vyksiu ten, kur mano pagalba bus reikalingiausia. Jaučiau, kad rinktis pačiam būtų buvę nekorektiška.
Pasiūlymas dirbti Vilniuje tapo siurprizu. Dėl užsitęsusio derinimo man siūlytų skyrių atidarymas buvo nukeltas. Savo vardą pamačiau elektroniniame laiške, kuriame buvo informacija apie šį paskyrimą.
– Sutikite, didžiausias pasaulio miestas Meksikas ir nedidelės Europos šalies sostinė – tai labai skirtingi pasiūlymai. Kaip sureagavote?
Man paskambino Turkijos ambasadorius ir pasakė, kad Vilnius yra puikus miestas. Jis labai skiriasi nuo daugelio turkų įsivaizdavimo.
– Tai buvo staigmena, tačiau maloni. Mano žmona laukėsi, todėl norėjome būti arčiau Turkijos. Šiuo atveju Lietuva tikrai geresnėje geografinėje vietoje nei Meksika.
Lietuva, kaip ir Turkija, yra Europos dalis, todėl mūsų kultūros panašesnės.
Galiausiai, mūsų šis paskyrimas visai neišgąsdino, nes jau turėjome draugų Jungtinėje Karalystėje, kurie buvo atvykę iš Latvijos ir Lietuvos.
Aš susisiekiau su Turkijos ambasada Vilniuje. Man paskambino Turkijos ambasadorius ir pasakė, kad Vilnius yra puikus miestas. Jis labai skiriasi nuo daugelio turkų įsivaizdavimo. Man skambino draugai ir klausė, ar po darbo Jungtinėje Karalystėje perkėlimas į Vilnių nėra pareigų pažeminimas?
Taip nemaniau nuo pat pradžių, bet dabar įsitikinau, kad Vilnius tikrai puikus miestas. Jei dabar man būtų pasiūlyta tą patį darbą dirbti Jungtinėje Karalystėje, norėčiau likti Vilniuje.
– Kokie buvo pirmi įspūdžiai Lietuvoje?
– Čia žmonės labai draugiški, geresnis maistas, geresnis oras nei Jungtinėje Karalystėje. Labai svarbu, kad nėra transporto spūsčių, todėl visur užtrunki mažiau laiko, galbūt, išskyrus restoranus.
Prieš atvykdamas domėjausi rinkos situacija. Vilniuje „Turkish Airlines“ kyla mažiau iššūkių, nei, pavyzdžiui, Meksike. Santykinai nedaug bendrovių skraido į Lietuvą ir dažniausiai tai yra pigių skrydžių bendrovės. Be jų lieka tik „Lufthansa“, SAS, „Brussels airlines“, „Finnair“ ir mes.
– Kokie didžiausi iššūkiai dirbant Vilniuje?
Mes skraidome į 42 Afrikos šalis. Mūsų tikslas nėra tik skrydžiai iš ir į Turkiją. Mes teikiama skrydžio paslaugas visame pasaulyje – Tokijuje, Bankoke, Honkonge, Džakartoje ir kituose miestuose.
– Čia mes turime mažiau konkurentų. Į Meksiką ar Didžiąją Britaniją skraido visos pasaulio skrydžių bendrovės. „Turkish Airlines“ į Londoną skraido dešimt kartų per dieną. Vilniuje mūsų gyvenimas paprastesnis, nes konkurentų ne tiek daug.
Palyginti su praėjusiais metais mes savo pajėgumus padvigubinome. Nuo spalio 26 dienos mes skraidysime ne per Taliną, o tiesiogiai. Žiemą mūsų pajėgumai palyginti su praėjusiais metais padidės tris kartus, vasarą – keturis.
Mūsų tikslas tarp Vilniaus ir Stambulo skraidyti kasdien.
„Turkish Airlines“ šiuo metu skraido į 108 šalis. To dar nepasiekė jokia kita bendrovė. Pavyzdžiui, viena iš mūsų populiariausių krypčių Lietuvoje yra Šri Lanka.
Mes skraidome į 42 Afrikos šalis. Mūsų tikslas nėra tik skrydžiai iš ir į Turkiją. Mes teikiame skrydžio paslaugas visame pasaulyje – Tokijuje, Bankoke, Honkonge, Džakartoje ir kituose miestuose.
– Lietuvoje didžiąją dalį rinkos užima pigių skrydžių bendrovės. Kaip konkuruojate su jomis?
Didžioji dalis rinkos dalyvių dar nėra pasiruošę mokėti brangiau už kokybiškesnę paslaugą.
– Mes nekonkuruojame kaina. Esame pripažinti geriausia skrydžių bendrove Europoje pastaruosius ketverius metus, taip pat ir šiemet. Negali pasiūlyti kokybės, jei esi pigiausias.
Jūs teisus, didžioji dalis rinkos dalyvių dar nėra pasiruošę mokėti brangiau už kokybiškesnę paslaugą, bet tokių žmonių atsiranda vis daugiau. Tikimės, kad keleivių skaičius padidės, kai imsime siūlyti tiesioginius skrydžius į Aziją, Indiją, Afriką.
– Ar Turkija išlieka populiariausia lietuvių atostogų kryptis?
– Žmonės mūsų paslaugų poilsiniams skrydžiams į Turkiją nesirenka taip dažnai, kaip mes norėtume. Dažniau jie renkasi užsakomuosius skrydžius su turizmo bendrovėmis. Kur kas populiaresni mūsų skrydžiai į Vietnamą, Tailandą, Šri Lanką, Maldyvų salas, Indoneziją.
– Šiuo metu Lietuva pakliūna į regioną, kuriame nėra labai ramu. Pirmiausia kalbu apie Rusijos agresiją. Galime prisiminti ir virš Ukrainos numuštą Malaizijos oro linijų lėktuvą. Nebijote, dėl verslo ir savo ateities?
Matau politines įtampas regione, bet jų yra visame pasaulyje. Mieliau likčiau čia, nei vykčiau į bet kurią kitą pasaulio šalį.
– Man nekyla jokių abejonių dėl verslo ateities Lietuvoje. Matau politines įtampas regione, bet jų yra visame pasaulyje. Mieliau likčiau čia, nei vykčiau į bet kurią kitą pasaulio šalį. Tiesa, mes dažniausiai skiriami penkeriems metams, o Lietuvoje jau dirbu pusantrų.
– Kas Lietuvoje padarė didžiausią įspūdį?
– Atvykau vasario mėnesį ir tai buvo viena šalčiausių žiemų, kokią man teko kada nors patirti. Buvau susidaręs įspūdį, kad čia žmonės šalti ir kreivai žiūri į užsieniečius. Labai nustebau, kad turkų ir lietuvių svetingumas yra labai panašus.
Buvau pritrenktas, kai žmonių paklausdavau adreso ir jie mus palydėdavo iki pastato. Tai buvau matęs tik Turkijoje. Beveik visi jaunesni nei 40 metų žmonės kalba angliškai. Mano draugai Jungtinėje Karalystėje tuo netikėjo, kol patys neatvažiavo aplankyti. Gyvenimas čia tikrai yra labai patogus.
Mane labai nustebino ir maisto pasirinkimas restoranuose. Ypač sveiko maisto. Jungtinėje Karalystėje buvau pripratęs prie žuvies ir bulvyčių. Lietuvoje galiu rinktis iš daug salotų, kas man taip pat primena Turkiją.
– Atvykote vienas?
– Į Lietuvą atvykau su šeima. Dabar čia gyvename trise. Santariškėse gimė mano dukra, todėl su Vilniumi būsime susiję visą gyvenimą, kad ir kur tektų vykti vėliau.
– Jums teko pradėti verslą beveik nuo nulio. Kaip sekėsi spręsti biurokratines problemas, ar nesusidūrėte su korupcija?
Pernai atidarėme mūsų atstovybę Liuksemburge. Tai užtruko mažiau nei mėnesį. Oficialaus bendrovės laiško pakako užregistruoti įmonę. Lietuvoje valdininkams nepatiko vienas tokio laiško sakinys ir man teko prašyti, kad „Turkish Airlines“ valdyba jį pataisytų. Tai užtruko tris mėnesius, o visas registravimo procesas Lietuvoje – apie keturis mėnesius.
– Su korupcija nesusidūriau. Galima sakyti, kad buvau maloniai nustebintas, jog niekas niekur kyšių neprašė. To nesitikėjau. Lietuvoje visi griežtai laikosi taisyklių. Kartais tai kelia nuostabą.
Pavyzdžiui, pernai atidarėme mūsų atstovybę Liuksemburge. Tai užtruko mažiau nei mėnesį. Oficialaus bendrovės laiško pakako užregistruoti įmonę.
Lietuvoje valdininkams nepatiko vienas tokio laiško sakinys ir man teko prašyti, kad „Turkish Airlines“ valdyba jį pataisytų. Tai užtruko tris mėnesius, o visas registravimo procesas Lietuvoje – apie keturis mėnesius.
Neįregistravę įmonės negalėjome išsinuomoti patalpų, įsivesti telefono, atsidaryti įmonės sąskaitos. Spręsti biurokratines problemas Lietuvoje yra sudėtinga, net jei tu atstovauji tokio dydžio bendrovei kaip „Turkish Airlines“, kurios metinė apyvarta daugiau nei 10 milijardų dolerių. Tai panašus skaičius į Lietuvos biudžetą, bet tai nieko nekeičia ir jokios išimtys nedaromos.
Kitas pavyzdys. Šis biuras buvo restoranas. Nutarėme viską rekonstruoti. Statybos įmonė paprašė pusę sumos sumokėti iš karto. Argumentas buvo, kad jie pirmą kartą dirba su mūsų įmone. Paaiškinau, kad šių patalpų kaina yra mažesnė nei vieno skrydžio į Turkiją ir atgal pajamos.
Registracijos reikalai užsitęsė, todėl negalėjome pervesti didelės sumos. Siūliau mokėti mažesnėmis dalimis. Tik kai įsikišo oro uosto vadovybė, mums pavyko susitarti.
Bendravau su „Investuok Lietuvoje“ ir pasidalinau savo patirtimi. Man buvo sunku, bet gal tai padės spręsti kitų verslininkų problemas.
Aš turiu dvi pilietybes – Turkijos ir Didžiosios Britanijos. Man pradėti dirbti Lietuvoje nebuvo taip sudėtinga, tačiau mes iš Turkijos į Lietuvą pakvietėme keletą darbuotojų. Mūsų komercijos vadybininkė negalėjo čia atvykti su šeima.
Lietuvos įstatymai numatė, kad šeimą į šalį galima atsivežti tik po dvejų metų. Įsivaizduokite, ji turi du vaikus ir vyrą. Kaip išspręsti tokią problemą?
– Jums buvo lengviau, nes lietuviai jau žinojo jūsų bendrovę?
– Lietuvoje mums labai padėjo tai, kad jau veikėme Rygoje ir dalis klientų mūsų paslaugomis jau naudojosi. Taip pat bendrovės vardas buvo žinomas iš Eurolygos transliacijų, nes esame jos rėmėjai. Visos agentūros su mumis jau dirbo.
– Kalbant apie krepšinį, šiandien Lietuvos ir Turkijos kova Pasaulio krepšinio čempionato ketvirtfinalyje. Kaip manote, kas laimės ir už ką sirgsite?
Jei manęs būtumėte paklausęs prieš Kalniečio traumą, sakyčiau, kad laimės Lietuva. Dabar manau, kad jėgos lygios.
– Jei manęs būtumėte paklausęs prieš Kalniečio traumą, sakyčiau, kad Lietuva. Dabar manau, kad jėgos lygios. Kad ir kaip baigtųsi rungtynės, aš nenusiminsiu. Čempionate palaikau abi komandas.
– Ar kas penkerius metus keisti darbą ir keliauti po visą pasaulį nėra sudėtinga?
– Keisti šalis šeimai, ypač kai atsiranda vaikų, yra sudėtinga, tačiau suprantu, kad dirbu vienam didžiausių Turkijos eksportuotojų. Man svarbu, kad uždirbu valiutą savo šaliai. Tai mane motyvuoja.
Žinau, kad galiu būti paskirtas į Afriką, Meksiką, Aziją, bet tam esu pasiruošęs. Tai tarsi kariuomenė, kur vyksti ten, kur tave paskiria ir tarnauji šaliai.
