Šarūno Jasikevičiaus vadovaujama „Barcelona“ antrą sezoną iš eilės turėjo ieškoti savyje psichologinių resursų kovoje dėl trečios Eurolygos vietos.
Kaip ir pernai, taip ir šįmet kelią link finalo katalonams užkirto Madrido „Real“.
Kovai dėl trečios vietos Šaras išrikiavo identišką penketą, kaip ir pusfinalio mačui, o iki šio susitikimo Šaras buvo įveikęs Sašą Obradovičių visus keturis kartus, tačiau variantų prieš „Monaco“ sekmadienio pavakarę „Barcelona“ neturėjo.
Galimai paskutinėse Š.Jasikevičiaus Eurolygos rungtynėse prie „Barcelona“ vairo Katalonijos gigantas krito 66:78.
„Sveikinimai „Monaco“ ir Saša Obradovičiui. Jie buvo truputį labiau motyvuoti nei mes. Galbūt jie atsigavo greičiau po nesėkmės pusfinalyje. Žinoma, tai buvo sunkus pralaimėjimas mums. Dabar turime atsigauti kuo įmanoma greičiau. Turbūt turėsime porą laisvų dienų, o tuomet kibsime į darbus ACB atkrintamosiose. Labai sunkus momentas ir labai sunkus mačas, kurį reikėjo žaisti“, – po pralaimėjimo sakė Šarūnas Jasikevičius.
Mažojo Eurolygos finalo beprasmybė atsispindi Šarūno Jasikevičiaus elgesyje. Visada karštai į įvykius aikštelėje reaguojantis „Barcelona“ strategas šįkart didžiąją dalį laiko leidžia ramiai sėdėdamas ant atsarginių suolo.
Katalonų kančios krepšinis iš pusfinalio persikėlė į kovą dėl trečios vietos. Net septynis kartus per pirmą ketvirtį suklydusi „Barcelona“ po dešimties minučių atsiliko dviženkliu skirtumu 13:24.
Kova nesuinteresuoti Katalonijos ekipos žaidėjai pykdė komandos sirgalius, kurie nušvilpė po dviejų kėlinių link rūbinės kulniavusius „Barcelona“ žaidėjus.
Šarūno Jasikevičiaus vaikams šį savaitgalį sekasi geriau negu tėčiui. Pusfinalyje organizatorių į tribūnas laidomus marškinėlius pagavo Šaro dukra Aila, o mažojo finalo metu pasisekė ir jaunėliui Lukui.
Ketvirtojo kėlinio viduryje, „Barcelona“ komandai pralaiminti triuškinamu rezultatu 49:70, Šaras į aikštelę metė ypatingai sunkų savaitgalį išgyvenantį lyderį Nikola Mirotičių. „Barca“ pavyko kiek aptrupinti deficitą, tačiau galutinis rezultatas skelbė nesėkmę 66:78.
„Turi rasti motyvacijos. Vis tiek atvažiavo žmonių, kurie žiūrėjo rungtynes ir norėjo pergalės. Sutinku, kad yra sunku. Pralaimėjimas pusfinalyje buvo labai skaudus, bet reikėjo rasti motyvacijos kovai dėl trečios vietos. Kažkiek radome, kažkiek ne. Geriau būti trečiam, o ne ketvirtam, bet nepavyko“, – sakė Šaras.
– Dar prieš savaitę puikiai atrodėte ACB čempionate, kodėl komanda taip pasikeitė?
– Tokia jau yra finalo ketverto specifika, kai vienas mačas lemia viską. Tuomet būna daug nervų ir daug spaudimo. Mes neradome būdų, kaip su tuo susidoroti. Kaip jau sakiau, žaidėjai turi rasti būdų, kaip su tuo susitvarkyti, o aš, kaip treneris, turėjau rasti būdų nuraminti komandą. Pirmos 15 rungtynių minučių būna sunkiausios, o tuomet dauguma vyrų nusiramina. Nepavyko, neradome būdų, kaip tai padaryti.
– Ar spėsite atsigauti ACB kovoms?
– Pasižiūrėsime, kaip susitvarkysime su psichologija. Stebuklingos formulės nėra. Mums reikia vėl pradėti žaisti.
– Kaip žaidėjai priėmė nesėkmę pusfinalyje?
– Taip, jie vis dar yra nusivylę, kaip ir aš. Padarėme mažai gerų dalykų. Eurolygos sezonas pasibaigė, o tai yra nusivylimas. „Barcelona“ yra tokia organizacija, kai pralaimėjimas visada yra blogai. Būti finalo ketverte jau yra laimėjimas, bet grįžti namo be pergalių yra didelis nusivylimas.
– Kaip vertinate Roko Jokubaičio finalo ketvertą? Ar jis jau yra pasiruošęs prisiimti didelių mačų statusą?
– Nežinau, kas tai yra. Jis ir pernai žaidė finalo ketverte. Manau, kad jis kažkiek perdegė, bet tai nieko nekeičia. Mes visi jį labai mylime ir esame juo patenkinti. Žmogiška žaisti blogai, žmogiška yra nepataikyti, bet blogiausia, kad nežaidėme kaip komanda pusfinalyje, bandydami viską spręsti po vieną.
– Kokias pasiimsite pamokas iš šio finalo ketverto?
– Žinoma, kad pamokų yra. Buvo aišku, kad bus nervai ir bus sunku susitvarkyti su tuo, bet mes atvykome užtikrinti, nes turime daug patyrusių žaidėjų. Deja, nepavyko. Pamokos? Dabar nežinau, ką jums atsakyti. Kalbamės daug komandoje, diskutuojame su štabu. Kažką iš to išgausime, tai 100 proc., nes kiekvienas kluptelėjimas turi būti didžiulė pamoka.
– Kaip ir kodėl priėmėte sprendimą anksčiau laiko palikti Kauną?
– Priėmėme šį sprendimą kartu. Po penkių dienų Kaune visi nori vykti namo ir pamiršti šį savaitgalį. Tai buvo ganėtinai paprastas sprendimas.