Su V.Micičiumi kalbėjome visai Kauno „Žalgirio“ delegacijai jau leidžiantis į Stambulo Ataturko oro uostą.
Įžaidėjas iš tos žalgirietiškos kompanijos labiausiai pasiilgo Brandono Davieso – savo kambarioko, su kuriuo per tas 17 Eurolygos išvykų užmezgė puikius santykius.
„Jis labai geras vyrukas. Bet ir kiti vyrukai yra puikūs...
Jie man buvo labai draugiški. Jankūnas nuo pat pradžių man padėjo su viskuo. Milas irgi puikus vyrukas. Su Ula irgi leidau daug laiko.
Tai yra neįtikėtini vyrukai ir aš jų pasiilgau“, – V.Micičius pasakojo 24sek, patogiai įsitaisęs „Polat Renaissance“ viešbučio restorane, kuriame prieš sezoną buvo apsistojęs tol, kol „Anadolu Efes“ klubas jam surado butą.
Nedaug trūko, kad šiame viešbutyje jis dabar registruotųsi su visa Kauno „Žalgirio“ komanda. V.Micičius turėjo kontraktą su „Žalgiriu“ ir 2018-2019 m. sezonui, bet jame buvo numatyta maždaug 100 tūkst. eurų išpirkos galimybė. „Anadolu Efes“ pasileido į medžioklę.
Daug kas galvoja, kad didžiausią įtaką šiam perėjimui turėjo pinigai. Be abejo, tai buvo faktorius – turkai ant stalo padėjo dvigubai vertingesnį kontraktą. Tačiau 24sek žiniomis, V.Micičius turėjo dar pelningesnį ir solidesnį nei „Anadolu Efes“ pasiūlymą iš kito Eurolygos klubo, tačiau pasirinko turkų variantą.
„Tada dar nebuvau tikras dėl savo sprendimo, nes viskas vyko taip greitai... Tai nebuvo šimtaprocentis mano pasirinkimas. Buvo daug komplikuotų aplinkybių“, – suintrigavo V.Micičius, vėliau interviu detaliau įdomiai pasakojęs apie skyrybas su „Žalgiriu“.
V.Micičius nuogąstauja, kad kai iškart po LKL superfinalo serijos sukirto rankomis su „Anadolu Efes“, Š.Jasikevičius galėjo ant jo pyktelėti. Tačiau vėliau serbas ne sykį bendravo su „Žalgirio“ treneriu ir jam paaiškino savo motyvus. V.Micičius bendravo su juo taip, kaip pats Šaras per tuos darbo kartu metus – tiesiai šviesiai.
V.Micičius negalėjo nieko nepaaiškinęs pabėgti nuo trenerio, kuris per metus taip pakeitė jo krepšinio suvokimą. Iš V.Micičiaus Šaras nulipdė tikrą lyderį. Pavyzdį, kurio klausosi rūbinėje ir į kurį lygiuojasi komandos draugai.
Kitoms komandoms atrodė, kad mes darome kažką genialaus, bet mums tai buvo paprasčiausias krepšinis.
Atvykęs į Stambulą gynėjas dar geriau suprato, kokių vertingų pamokų buvo tų Šaro riksmų fone. Užsivilkęs „Anadolu Efes“ marškinėlius, aikštėje serbas lyg su naktinio matymo žiūronais mato kiekvieną varžovams neparankų žaidėjų išsikeitimą ar atsiradusį pranašumą. Jis atsimena Šarūno Jasikevičiaus pamokas, kurią pusę uždaryti kuriam žaidėjui. Kaip efektyviau įvesti kamuolį po krepšiu poziciją užsiėmusiam komandos draugui, kad šiam būtų lengviau pelnyti taškus.
Šarūno Jasikevičiaus ir „Žalgirio“ sezonas pernai buvo magiškas. Bet Šaras neturėjo stebuklų skraistės ir burtų lazdelės, kuri būtų padėjusi užburti visą Europos krepšinio bendruomenę.
Nebuvo nieko stebuklingo. Tik smulkmenos, kurių išpildymas net ir NBA lygio žaidėjus galėjo staiga nukenksminti iki vidutinio lygio.
Apie Šaro genialumą – 24sek pokalbis su V.Micičiumi specialiai 24sek iš Stambulo.
– Vasilije, kai praėjusį sezoną pirmą kartą žaidėte prieš savo buvusią komandą – Belgrade su „Crvena zvezda“, perdegėte ir sulaukėte trenerio kritikos. Ar šįkart mūšiui su kita jums svarbia komanda būsite pasiruošęs tvirčiau? – 24sek paklausė V.Micičiaus.
– Jei atvirai, kaip tik po tų rungtynių su „Crvena zvezda“ turėjau labai ilgą pokalbį su treneriu (šypsosi.). Jis buvo nepatenkintas ne tik dėl krepšinio priežasčių. Tada gal to nesuvokiau, bet dabar suprantu, ką jis man norėjo pasakyti. Taip kad panaudosiu tas pamokas rungtynėms su „Žalgiriu“, kaip kad jis man tada sakė (šypsosi.).
– Ar sezono metu turėjote daug pokalbių su Šaru?
– Ne tiek jau daug. Turėjome keletą pokalbių apie krepšinį, asmeninius dalykus. Bet visi jie buvo labai vertingi.
– „Žalgiris“ į Stambulą atvyksta įpykęs po blankaus pralaimėjimo „Neptūnui“, po kurio Šarūnas Jasikevičius auklėjo žaidėjus kelių valandų rungtynių peržiūra, kol išleido žalgiriečius namo prieš vidurnaktį. Kokios Šaro pamokos ir bausmės jums labiausiai įstrigo?
– Pernai panašiai nutiko po LKL finalo serijos rungtynių. Pirmą kartą savo gyvenime mačiau žmogų, kuris dar tris valandas po rungtynių išlaikė tokią pat energiją. Ir tai buvo Šaras (juokiasi.).
Jis visas tas tris valandas mums sakė teisingus dalykus. Naudingus dalykus. Žinoma, nebuvo lengva žiūrėti rungtynes dar tris valandas, bet po to turėjome puikų mačą ir žaidėme žymiai geriau.
Net kai sezonas ėjo į pabaigą, jo energija visada buvo tokia pat. Tos bausmės žalgiriečiams išeis į naudą.
– Atrodo, žaidėjai gali pradėti nekęsti trenerio, kai jis ant jų taip šaukia. Kiek laiko reikia suvirškinti tą šaukimą?
– Tikrai reikėjo laiko. Vienu metu Šaras pasakė žaidėjams, kad nori laimėti ir tik tai jam svarbiausia. Ir kad jis neturi nieko asmeniško. Nori, kad laimėtume ir būtume geresni. Tad kartais reikia tai suprasti.
Tai, kaip jis šneka, iš šalies gali atrodyti negražiai. Bet jis turi neįtikėtiną koncentraciją kiekvienai rungtynių ir treniruočių akimirkai.
Jis nieko nepraleidžia pro akis ir siekia, kad būtų ištaisytos visos klaidos, padarytos visos reikiamos korekcijos. Išaiškinti žaidėjams jų klaidas, kad daugiau jų nebekartotų.
Tie dalykai labai padeda. Kartais viskas atrodo išties nekaip, bet turi išlikti supratingas ir ramus, kad suvirškintum, ką jis nori tau pasakyti.
– Buvo sunku?
– Žinoma, žinoma... Man buvo labai sunku, nes aš nemėgstu tokios metodikos. Ir kalbu ne tik apie trenerius.
Bet po kiek laiko aš supratau jo idėjas ir vėliau jau nebegirdi viso to triukšmo. Girdi tik teisingus dalykus.
– Kada buvo tas lūžio taškas, kai persilaužėte ir radote ryšį su Šarūnu Jasikevičiumi?
– Nepasakysiu jums tikslių rungtynių. Bet atsimenu, kai pajutau, kad treneris manimi pasitiki.
Gal tai buvo sezono vidurys, kai laimėjome 5 mačus iš eilės. Tada nežaidžiau stabiliai gerai, bet gruodį, kai laimėjome 5 rungtynes iš eilės, supratau, kad manimi pasitiki ir turiu tai vertinti. Turiu teisingai suprasti trenerio pastabas.
– Kas yra tos Šaro detalės, apie kurias visi taip kalba?
– Pirmiausia, jis reikalauja koncentracijos. Tą pajutau nuo pat pradžių. Vos tik kai atvykau į komandą, jis reikalavo labai daug dalykų. Bet laikui bėgant, tie reikalavimai vis didėjo. Jis akcentavo kiekvieną smulkmeną.
Vienu metu suvoki, kad visi tie sunkumai, kurie iš pradžių atrodė tokie baisūs, iš tikrųjų yra tokie paprasti. Nes pripranti prie jo žaidimo idėjų ir įskiepiji sau kasdienio tobulėjimo poreikį.
Kitoms komandoms atrodė, kad mes darome kažką genialaus, bet mums tai buvo paprasčiausias krepšinis. Tiesiog pripratome prie jo žaidimo idėjų ir koncentracijos išreikalavimo.
Turi tai praktikuoti, bet rezultatas ateis. Tik būdamas 100 procentų susitelkęs, gali tobulėti.
Bet tai viena. Antra, tai krepšinio smulkmenos. Pavyzdžiui, aš pakeičiau savo įpročius. Tai nebuvo lengva, nes jie jau buvo susiformavę per daugelį metų.
– Kokie tai buvo įpročiai?
– Pavyzdžiui, pasiruošimas užtvarai. Prieš pastatant užtvarą, Šaras kiekvieną dieną, kiekvieną treniruotę reikalaudavo tinkamo užtvaros priėmimo momento.
Anksčiau to nedarydavau, o jei ir darydavau, nesuprasdavau, kodėl tai padariau. O jis verčia tave galvoti ir ruoštis. Spausti save daryti maksimumą.
O tos detalės, tokios kaip tinkamas užtvaros priėmimo momentas, padeda gauti daugiau erdvės kurti žaidimą. Tai vienas dalykų, kuris skamba labai paprastai, bet mano žaidimui tai labai padėjo.
– Nate'as Woltersas minėjo, kad per mėnesį su Šarūnu Jasikevičiumi jis išmoko daugiau nei kažkur kitur per metus. Kaip tai įmanoma?
– Jei atvirai, aš galvojau taip pat. Nežinau kaip, bet, mano nuomone, jis pasako tiek daug gerų teisingų dalykų, kad belieka viską suvirškinti.
Viskas priklauso nuo to, kaip tu tai priimsi ir kaip spausi save tai suprasti. Bet jo idėjas suprasti nėra sunku.
Tai, kaip jis viską iškomunikuoja, yra labai lengvai suprantama. Tik tos jo kilusios idėjos negimsta lengvai. Tiesiog jis jas labai suprantamai ištransliuoja.
Jis yra labai protingas treneris. Kažkokiu būdu, ypač įžaidėjams, jis numato dalykus, kurie dar tik įvyks.
Kai Šaras tau pasakoja, kas bus, o tu po to pamatai, kad yra taip, kaip jis pasakė, pradedi pasitikėti treneriu. Tiki kiekvienu jo žodžiu. Ir tai labai svarbu.
Mano akimis, priežastis, kodėl jis toks geras, yra tai, kad jis pasako dalykus taip paprastai, kad gali juos suvokti ir įgyvendinti. Nėra taip, kad jis kalba kažkokius ypatingus aukštesnės materijos dalykus ir pats yra kažkoks stebuklingas.
Jis pasako viską labai paprastai, aiškiai, teisingai, o tau belieka viską išnaudoti.
– Pedro Martinezas prieš rungtynes su „Žalgiriu“ apkaltino Kauno komandą slapta įrašinėjus jų treniruotę. Kaip sureagavote į šią žinią?
– O taip, skaičiau. Bet galiu pasakyti, kad Šarui tai 100 proc. neįmanoma. Jis pats praėjusį sezoną buvo labai susikrimtęs dėl to, kas vyksta svečiuojantis kitų komandų arenose.
Ir jis buvo įsiutęs, kai viena komandų filmavo mūsų treniruotę. Šaras taip gerbia krepšinį ir savo kolegas, kad jis niekada taip nesielgtų. Gal taip daro kiti, bet, manau, kad Šaras taip niekada nesielgtų.
– Šarūnas Jasikevičius po to pasakė, kad jeigu tai būtų tiesa, po kelerių metų žaidėjai ar treneriai, pakeitę komandas, perduotų tai naujiems klubams ir Europoje prasidėtų kalbos. O jūs siunčiate kokią nors žinią apie „Žalgirį“ palikęs Kauną?
– Žinoma, nes praėjusį sezoną turėjome puikius metus. Visi klausinėja apie „Žalgirį“. Serbijoje apie tą sezoną sulaukiau daug klausimų, o čia, Turkijoje, visi myli Šarą.
Aš turiu savo nuomonę apie Šarą, kiti irgi turi, bet vienas dalykas, kuris jungia visus, tai, kad jis niekada nemeluoja žmonėms. Jis per savo krepšininko karjerą pasiekė tiek daug, kad jam nėra ko pavydėti kitiems, apsimetinėti.
Jis tiesiog nori laimėti. O kai pralaimi, jis nori tobulėti ir žiūri tik į save, ne priešininkus.
Tie dalykai rodo, kaip jis susitelkęs savo komandai ir kaip niekada neužsiimtų tokiais niekšiškais dalykais, kaip treniruočių filmavimas. Manau, visi, kas su juo dirbo, galvoja tą patį.
– Ką bandėte iš „Žalgirio“ atsinešti į „Anadolu Efes“?
– Bandžiau atsinešti tai, ko išmokau daugiausiai. Jeigu nori laimėti, turi kovoti su savo ego. Negali visada vaikytis 20 taškų ir 10 rezultatyvių perdavimų ir tuo pasitenkinti, net jei ir pralaimi tavo komanda.
Tad visada ieškau situacijų, kaip padėti komandai laimėti. Bandau užsitarnauti komandos draugų pasitikėjimą. Nes jei nepasitiki vienas kitu, labai sunku pasiekti gerų rezultatų sezono finišo tiesiojoje.
Keletą rungtynių tai gali suveikti, bet tik ne ilgalaikiam projektui. Visi galvoja, kad gali būti lyderiais. Bet reikia mokėti susitaikyti su vaidmeniu.
Mano ego žaidime yra tai, ką bandau pateikti komandos draugams. Kad jeigu aš nepelnau 20 taškų, aš vis tiek esu laimingas, jeigu prisidedu prie pergalės ir komandos žaidimo tobulėjimo. Manau, komandos draugai tai mato.
Kitas dalykas, stengiuosi gerai sutarti su komandos draugais ir su jais daug komunikuoti. Kartais, kai nėra to ryšio, nežinai, ką apie tave ir žaidimą galvoja komandos draugas. Gal kiti galvoja, kad tai nesvarbu, nes mes visi esame profesionalai, bet jei nori eiti į priekį, turi atkreipti dėmesį į detales: suprasti žaidėją kaip žmogų ir jo požiūrį į krepšinį.
Čia bandau daryti tą patį.
– Turėjote galimybę likti „Žalgiryje“ ir daugelis tikėjosi, kad antrąjį sezoną Kaune galite tapti antruoju Kevinu Pangosu. Ar po to kalbėjote su Šaru?
– Taip, taip. Kalbėjau su Šaru keletą kartų. Aš visada jam išreiškiau savo nuoširdžią nuomonę apie tą Kaune praleistą laiką. Apie jį supratau labai daug dalykų. Ir jis žino mano nuomonę.
Taip, aš einu į priekį su savo sprendimu žaisti „Anadolu Efes“, bet kai turėjau priimti sprendimą dėl kito žingsnio, buvo komplikuotų detalių. Tai komplikuota istorija, iš kurios aš pasimokiau.
Manau, tai pravers mano karjerai. Bet kuris kitas sprendimas, kurį priimsiu ateityje, bus tik mano.
– Koks buvo tas momentas, kai palikote „Žalgirį“ – komandą, kurioje per metus susiradote daug draugų ir pasiekėte tokias aukštumas?
– Nebuvo taip, kad buvau šimtu procentų atsakingas už šį sprendimą. Bet tada taip sudvejojau, nes galvojau, kad Jasikevičius paliks Kauną ir išvažiuos į „Barceloną“.
Tuo metu mano gyvenime buvo ir daug kitų dalykų. Viską, kas nutiko, jau pasakiau Šarui.
Bet palikau komandą ir dabar viskas baigta. Tikiuosi, kad vieną dieną vėl žaisiu „Žalgiryje“.
– Kokį regite šio pasikeitusio „Žalgirio“ potencialą?
– Kas manęs klausia, visiems sakau ir sakysiu: manau, „Žalgiris“ vėl turės įspūdingą sezoną.
Treneris yra puikus ir puikiai dirba savo darbą. „Žalgiris“ išlaikė daug žaidėjų. Brandonui Daviesui nieko nebereikės įrodinėti sezono pradžioje – dabar jis vienas pagrindinių. Kitų krepšininkų, pavyzdžiui, Artūro Milaknio, vaidmuo auga.
Žinau, kad jiems reikės laiko, bet manau, kad „Žalgiris“ turės nuostabų sezoną. Gal ne visi tuo tiki, bet aš tikiu, nes žinau, kas ten vyksta.
