54-57. Ketvirto kėlinio pradžia. Po geros atkarpos „Žalgiriui“ turint iniciatyvą savo rankose pranašumą iki minimumo gali sumažinti Rokas Jokubaitis. Geras rungtynes sužaidęs lietuvis perima kamuolį ir nusprendžia dėti į krepšį. Deja, kamuolys atsimuša į lanką, o kitoje aikštelės pusėje per jo rankas tritaškį įsmeigia Kyle‘as Kuricas. Kauniečiai per sekančias 7 atakas užpuola tik kartą, o tai nusprendžia rungtynių likimą.
Ar prastas Roko sprendimas greitoje atakoje buvo pagrindinė pralaimėjimo priežastis? Tikrai ne. Tačiau kas žino, kaip būtų pasikeitusi rungtynių eiga. Paanalizuokime, kokios buvo prasčiausio rezultato puolime priežastys bei kas leido „Barcai“ švęsti pergalę Šarūno Jasikevičiaus sugrįžimo proga.
Supančiotas puolimas
Menka paslaptis, kad Šaras ir jo vadovaujamos komandos visada itin agresyviai atakuoja oponentų gynėjus šiems kuriant pikenrolų (du prieš du) metu. Ypač, jei toje komandoje gynėjai griežia pirmaisiais smuikais ir kitų opcijų pasirinkimas puolime skurdus. Užtenka prisiminti 2 savaičių senumo katalonų rungtynes su „Crvena zvezda“, kuomet J.Loydas bei Ch.Waldenas, atitinkamai Eurolygoje renkantys po beveik 19 ir 12 taškų, mačą pabaigė su 0 ir 7, kartu pataikę vos 2 metimus iš 14.
Pati idėja yra atkirsti kuriančius žaidėjus nuo komandos, priversti juos nusimesti kamuolį bei leisti improvizuoti kitiems. Žinant, kad „Žalgirio“ puolimas šiame sezone itin paremtas pikenrolais iš greičio bei handoffų (perdavimai iš rankų į rankas) situacijomis, tokia gynybos sistema šiems itin neparanki. Taip pat su tokia agresyvia teko susidurti turbūt pirmą kartą šiame Eurolygos sezone.
„Barcelona“ rungtynes pradėjo su P.Oriola centro pozicijoje ir, mano manymu, tai buvo taktinis Šaro sprendimas, norint B.Daviesą mesti į aikštelę vėliau, taip sukuriant šiam progą atakuoti A.Rubitą po krepšiu. Ir tas puikiai pasiteisino. Įėjęs į rungtynes amerikietis per vieną ataką išprovokavo dvi A.Rubito pražangas, įsiliejo į rungtynes keliais taikliais metimais ir iš viso surinko 16 takų bei 22 naudingumo balus.
Tuo tarpu, su P.Oriola centro pozicijoje, „Barca“ taikė agresyvaus stepouto taktiką gynyboje. B.Daviesui įėjus į aikštelę, visos užtvaros automatiškai buvo keičiamos. Ispanai visų rungtynių metu kaitaliojo šias dvi gynybos sistemas, tačiau galiausiai, 4 rungtynių kėlinyje, buvo apsistota pilnai prie visko keitimosi taktikos. Tai buvo esminė ir jau minėtos sausosios „Žalgirio“ atkarpos priežastis.
Tokio pasirinkimo logika buvo paprasta. Kauniečiai buvo puikiai pasiruošę atakuoti stepoutą, tačiau klimpdavo giliose kančiose atakuodami išsikeitimus. Prieš stepoutą idealiai veikė trumpo aukštaūgio kirtimo ir greito perdavimo manevras. Tai išprovokuodavo papildomo gynėjo atėjimą į baudos aikštelę, todėl žalgiriečiai susikurdavo 4 prieš 3 situacijas. Gaila, kad ne visada pavykdavo jas išnaudoti, pirmoje rungtynių pusėje prametus kelis laisvus tritaškius metimus. Taip pat, pikenrolams įvykus aukštai, „Barcos“ aukštaūgiai ne visada spėdavo grįžti prie savo žmogaus ir „Žalgiris“ kelis kartus pasižymėjo tokiu būdu. Labiausiai įsiminė R.Jokubaičio puikus perdavimas J.Lauvergne'ui, P.Oriolai nespėjus laiku pargrįžti po krepšiu.
Tuo tarpu prieš keitimosi gynybą, kauniečiai atrodė neturintys jokio plano, nebent tas planas – primityvus gynėjų atakavimas 1 prieš 1. Prieš kalbant apie tai, reiktų pridurti, kad abi komandos buvo puikiai išstudijavusios varžovų žaidimą – užpulti iš klasikinių derinių nesisekė dėl oponentų tolimesnio žingsnio žinojimo bei itin didelio fiziškumo lygio, kuris suvaidino itin didelį vaidmenį šiose rungtynėse. Todėl, natūralu, kad nutrauktus derinius keisdavo improvizuoti pikenrolai, kurių metu „Barca“ keitėsi. Tai palikdavo Th.Walkupą, M.Grigonį ar L.Lekavičių 1 prieš 1 dažniausiai su B.Daviesu, vienu geriausiai ties perimetru besiginančių Eurolygos aukštaūgių. Suskaičiavau maždaug 15-17 atakų, kuriose katalonai keitėsi vien tik antrojoje rungtynių dalyje – sulaukėme vos dviejų „Žalgirio“ bandymų įvesti kamuolį į baudos aikštelę.
Pirmosios 3 antrosios rungtynių pusės atakos – itin iškalbingos. „Žalgirio“ deriniams nutrūkus, prieš B.Daviesą užpulti 2 kartus pabandė M.Grigonis ir 1 – L.Lekavičius. Viena ataka baigėsi klaida, kitos dvi – metimais per rankas. Dar skaudžiau kauniečiai nudegė ketvirtajame kėlinyje.
Per 7 atakas „Barcai“ keičiantis, vos viena pasibaigė sėkmingai, kuomet P.Oriola suklupo baudos aikštelėje. Keista buvo stebėti, kaip visai be idėjos šią gynybą atakuoja žalgiriečiai. Du driblingus padaro vienas žaidėjas, tuomet pabando kitas, tuomet trečias ir likus kelioms sekundėms atakuoti iš nepatogios situacijos priverstas dar kitas. Arba vienam atakuojant, keturi stoviniuoja savo vietose. Jokio bandymo išnaudoti pranašumo po krepšiu – keista ir kad patys aukštaūgiai nereikalauja kamuolio po krepšiu. Per visas rungtynes „Barcelonos“ gynėjams nebuvo sukurta spaudimo po išsikeitimų, kurie lengvai išeidavo iš priekio ir jų darbas pasibaigdavo.
Visos šios gynybos rezultatas? Gyvatės galva – M.Grigonis, Th.Walkupas ir L.Lekavičius – kartu surinko vos 15 taškų, kuomet vidutiniškai aikštelę palieka su 30. Atliko 5 rezultatyvius perdavimus vietoj įprastų 9,6 ir suklydo 9 kartus vietoj įprastų 4,7. Iškalbinga.
„Barcos“ vargai
Galingoji Barcelona taip pat nežibėjo. Įspūdingus talentus surinkusi ekipa atrodo vėl kritusi į mini duobelę – po gražios atkarpos lapkričio mėnesį, kuomet jų žaidimo gerėjimas virto į pergales, ši komanda vėl atrodo ieškojimų kelyje.
Tačiau penktadienį prie to prisidėjo ir jų varžovai. Čia galime prieiti ir prie vienintelio teigiamo rungtynių aspekto „Žalgiriui“. Pagaliau pamatėmė kovą, agresyvumą gynyboje, koncentraciją. Kauniečių fiziškumo lygis, atrodo, nustebino, ne tik žiūrovus, bet ir „Barcos“ žaidėjus. Prie geresnio rezultato gynyboje prisidėjo ir puikus pasiruošimas varžovų deriniams, ir ženkliai pagerėjusi žaidėjų komunikacija. Ar toks pasiruošimo bei žaidėjų koncentracijos lygis labiau priklausė nuo Šaro derinių žinojimo ar papildomų dienų turėjimo ruošiantis rungtynėms, sunku pasakyti.
Išskyrus kelis pavykusius derinius K.Kuricui ir B.Daviesui, „Barcos“ ekipa strigo. Strigo ir paprasčiausiose vietose: atlikdami papildomą perdavimą, nesusitvarkydami su gynyba įžaidžiant kamuolį („Žalgiris“ išprovokavo 3 klaidas). Daugeliui žaidėjų klystant bei nerandant gerų variantų komandos schemose, vėliau ėmė jaustis jų permąstymas gavus kamuolį, todėl dažnai jie vėluodavo atlikti tinkamus sprendimus.
Rungtynių gale pranašumą jiems sukūrė tos kelios retos kauniečių klaidos savo aikštelės pusėje. Itin skaudus buvo A.Abrineso tritaškis rezultatui esant 56:62, kuomet J.Lauvergne'as nesusikalbėjo su gynėju, į kurią pusę šis turėtų kreipti N.Calathesą pikenrolo metu, o šio įėjimas į baudos aikštelę išprovokavo pagalbą, kuri paliko A.Abrinesą laisvą.
Lemiamą kirtį dėjo A.Hanga, ties kuriuo „Žalgiris“ šiek tiek rizikavo. R.Jokubaitis giliai leidosi padėti į baudos aikštelę tos pačios side flat gynybos metu, kuomet A.Rubitas suteikė gal kiek per daug laisvės ir erdvės atlikti greitą perdavimą su kamuoliu buvusiam žmogui. A.Hanga pataikė savo vienintelį tritaškį iš 4 bei skirtumas tapo dviženklis.
Apibendrinimas
Šaro sugrįžimo gražumai baigėsi sulig pirmosiomis rungtynių minutėmis. Net 43 klaidų rungtynėse pelnytą pergalę šventė „Barcelona“. Ir nors neramina Žalgirio įdomesnės minties neturėjimas, kaip pulti prieš keitimosi gynybą, galima pasidžiaugti progresu kitoje aikštelės pusėje.
Nedaug komandų turi tokį ilgį ir atletiškumą gynyboje kaip „Barcelona“, todėl geresnis puolimas turėtų grįžti – svarbiau yra išlaikyti pademonstruotą progresą gynyboje.
