Tiesa, tai nebūtinai gali išeiti į naudą. Kai „Žalgiris“ Belgrade sausio 5-ąją 65:77 pralaimėjo „Crvena Zvezda“ ekipai, serbui rungtynės prieš buvusią komandą nesusiklostė.
Tąkart V.Micičius per 23 minutes prametė visus 6 metimus iš žaidimo, atkovojo 3 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus ir 3 kartus suklydo.
Šarūnas Jasikevičius po tų rungtynių akcentavo, jog jaunam žaidėjui žaisti namuose prieš komandą, kuriai anksčiau atstovavo, nėra lengva: „Galvoju, jam tai bus gera pamoka, kaip grįžti į mėgstamą komandą ir žaisti. Prisimenu, ir man būdavo sunkiausia žaisti su „Žalgiriu“.
Kita vertus, paaiškinsiu, kad jam 23 metai ir jam reikia praeiti. Reikia suprasti, kad atvažiuoji dirbti darbo, o ne pasimatyti su šeima. Su šeima jis matėsi per Naujuosius, buvo išleistas. Bet vėlgi reikia tą praeiti.“
Pats krepšininkas 24sek sakė, kad finalo ketvertas Belgrade nesulyginamas su tomis rungtynėmis Aleksandro Nikoličiaus arenoje. Tada, kaip sako pats, teko pirmą kartą žaisti prieš savo buvusią komandą, o tai veikiausiai ir kišo koją. Beje, finalo ketvertas vyks didesnėje „Štark“ arenoje, talpinančioje daugiau nei 18 tūkstančių sirgalių.
V.Micičius šiemet neišvengė bangavimų. Kaip, beje, ir daugelis „Žalgirio“ naujokų, tačiau galiausiai suprato, ko iš jo yra norima, ir pradėjo duoti tokią naudą, kokios iš jo Šaras nori.
Dar vienas sėkmingas V.Micičiaus sezono aspektas yra traumos. O tiksliau – jų nebuvimas.
Jau debiutinio sezono metu įžaidėjas patyrė kelio traumą, dėl kurios to 2010–2011 metų sezono nebaigė. 2014-aisiais V.Micičius susilaužė ranką ir be krepšinio teko praleisti mėnesį. Tų pačių 2014-ųjų lapkritį gynėjas susižeidė dešinės rankos alkūnę ir vėl teko gydytis.
Tačiau šiemet V.Micičius nepraleido nė vienų Eurolygos rungtynių ir per jas rinko po 7,5 taško, atliko po 4,2 rezultatyvaus perdavimo bei rinko po 8,5 naudingumo balo.
Prieš Vasilije Micičiaus išvyką į namuose vyksiantį finalinį ketvertą – išskirtinis jo interviu 24sek.
– Ar jaučiasi didesnis spaudimas dėl to, kad teks žaisti namuose?
– Ne, tai yra didelis malonumas, lyg svajonės išsipildymas. Negalėjau įsivaizduoti geresnės savo karjeros pradžios nei finalo ketvertas Belgrade.
– Paskutinės paties rungtynės Belgrade nebuvo pačios geriausios, vėliau Šarūnas Jasikevičius sakė, kad galbūt nesusitvarkėt su namų įtampa ir panašiai. Kaip turėtumėt atstumti visas papildomas įtampas?
– Tai nebus identiška situacija. Tąkart žaidžiau prieš „Crvena Zvezda“, komandą, kurioje esu rungtyniavęs. Tai buvo pirmas kartas, kai teko prieš ją žaisti, todėl manau, kad treneris būtent dėl to ir pasakė tuos dalykus. Esu 100 procentų tikras, kad papildomo spaudimo nejausiu, nes žaisiu prieš kitas komandas, jos nėra iš Belgrado. Tai bus papildoma motyvacija, ne spaudimas.
– Kiek žmonių susisiekė prašydami bilietų?
– Labai daug, tikrai. Pats nesu iš Belgrado, bet ten užaugau, todėl turiu daug draugų, o jie labai nori atvykti.
– Kiek jų bus arenoje?
Kai kurie draugai jau anksčiau juos nusipirko, bet kita dalis, kaip ir visa Europa, netikėjo, kad mes ten papulsim.
– Tai labai sudėtinga dėl bilietų trūkumo. Kai kurie draugai jau anksčiau juos nusipirko, bet kita dalis, kaip ir visa Europa, netikėjo, kad mes ten papulsim. Girdėjau, kad labai daug bilietų buvo parduota graikams, kurie ten tikėjosi būti. Situacija dabar kitokia, tad gal bus galimybė dar rasti bilietų.
– Kaip vertinate komandos šansus Belgrade?
– Jei nuoširdžiai... Aš praėjusiais metais stebėjau finalo ketvertą, mačiau CSKA ir „Olympiakos“ rungtynes. CSKA dominavo visame sezone, bet tose rungtynėse „Olympiakos“ žaidė neįtikėtinai. Tai – vienos rungtynės. CSKA pirmavo 20-ia taškų, bet galų gale „Olympiakos“ laimėjo. Nesakau, kad esame tokios pačios komandos, kaip šios, bet esame tie, kurie niekada nepasiduoda. Mes tai rodėme visą sezoną ir visada žaidėme iki pabaigos. Nesvarbu, kas vyksta aikštėje, mes niekada nenuleidžiame rankų.
– „Žalgiris“ yra nepatyrusi ir jauna komanda, neturinti žvaigždžių. Ką tokio reikia daryti, kad būtų galima pasiekti finalą ir jį galbūt laimėti?
– Turime daryti viską, ką ir darėme iki šiol. Mes žaidžiame kaip komanda, kaskart atrandame žmogų, kuris gali sublizgėti, taip pat turime lyderius, kurie mus tempia visą sezoną. Iš esmės, manau, mes tiesiog turime būti komanda. Ketvirtfinalyje mūsų komandinė gynyba buvo neįtikėtina. Tai mūsų šansas. Turime neleisti varžovams sumesti daug taškų, norėtųsi, kad jie nepermestų 70 taškų, o tai yra svarbu. Taip mes galime žaisti.
– Iškart po to, kai nugalėjote „Olympiakos“, sakėt, kad negali nupasakoti jausmo, kurį jaučiat. Gal dabar jau galit jį apibūdinti?
– Tai vis dar nenupasakojama (šypsosi).
– Ar šis „Žalgirio“ sezonas pačiam yra staigmena? Ar galėjot to tikėtis prieš atvykdamas?
– Žinoma, aš nemeluosiu, tai yra didžiulė staigmena. Pamenu dieną, kai pasirašiau sutartį, tada visiems tiesiog galėjau sakyti, kad bandysime pasiekti aukščiausius tikslus, bet finalo ketvertas yra visai kitas lygis. Dabar kalbėjausi su daug serbų draugų ir krepšininkų, taip pat ir komandos draugų rinktinėje, visi jie sako, kad pasiekti finalo ketvertą tikrai yra nuostabu. Reikia nueiti ilgą sezoną, tada sunkią seriją ketvirtfinalyje. Per visą tą išeiti nėra lengva, bet mes tai padarėme. Man kertinis momentas buvo gruodį, kai laimėjome 5 rungtynes iš eilės ir parodėme sau, jog esame pajėgūs žaisti prieš bet kurią komandą.
Pamenu dieną, kai pasirašiau sutartį, tada visiems tiesiog galėjau sakyti, kad bandysime pasiekti aukščiausius tikslus, bet finalo ketvertas yra visai kitas lygis.
– Minėjote, jog prisimenate dieną, kai pasirašėte sutartį, tačiau, jei paprašyčiau prisiminti pirmas rungtynes „Žalgiryje“ ir palyginti žaidimą su tuo, kurį matome dabar. Kiek ši komanda patobulėjo?
– Taip, prisimenu, kad pirmas rungtynes žaidžiau iškart po Europos čempionato su rinktine. Daugeliui žmonių Europoje mes buvome tarp dešimt ar dvylikos stipriausių komandų, bet sezono metu pradėjome jausti, jog kokybės prasme esame aukštai. Laimėjome labai daug sunkių rungtynių, kai viskas sprendėsi pačioje pabaigoje. Tada, kaip jau sakiau, gruodį daugelis suprato, jog galime pasiekti labai daug.
– Daugelis kalba apie Šarūno Jasikevičiaus įtaką komandai ir ji yra neabejotina, tačiau ką tokio jis daro, kad padarytų šią komandą tokią ypatingą?
– Jis yra vaikinas, kuris reaguoja su nuoširdumu. Manau, kad jis turi labai didelį potencialą. Man svarbiausia yra jo detalės, jos skamba paprastai, bet yra labai efektyvios. Galbūt yra daug trenerių, kurie gerai galvoja, bet to nesugeba perduoti žaidėjams. Šį sezoną tą supratau ir galiu pasakyti, kad šio sezono metu tikrai neplanavome dvejų ar trejų rungtynių į priekį. Visada tik kitos ir kitos. Tai – svarbiausia.
– Jūsų sutartis yra 1+1 principu, kokios mintys dėl kito sezono?
– Pamatysime, tikrai nežinau. Jei nuoširdžiai, nejaučiu, kad šis sezonas jau eina į pabaigą. Praėjusiais metais sužaidžiau 30 rungtynių, šiemet jau 70, o dar turime daug priešaky. Nenoriu galvoti apie ateitį, žiūrėsime po sezono.
– Praėjusiais sezonais turėjot daug problemų dėl traumų, šiemet jų pavyko išvengti, kas nutiko?
– Manau, kad čia reikia sėkmės. Traumos yra mūsų karjerų dalis. Kaip pašėlęs dirbu su savo kūnu, daug į jį investuoju.
– Bet iš esmės „Žalgirio“ fizinis pasiruošimas ir forma atrodo geresnė nei daugelio komandų.
– Taip, palyginti su kitomis komandomis, esame geresnėje situacijoje. Tačiau mes turime ne pačią sunkiausią vietinę lygą, nes, pavyzdžiui, Ispanijoje komandoms gali tekti žaisti su tomis pačiomis Eurolygos komandomis ir vietiniame čempionate. Tai nėra lengva, Taip pat mes turime gerus fizinio parengimo trenerius, jie labai gerai dirba su vyriausiuoju treneriu ir mūsų krūviai yra paskirstomi. Jie visada paruošia papildomus pratimus žaidėjams, kurie daug nežaidė, ir tiems, kurie galbūt sužaidė ilgiau. Tai yra mūsų strategijos dalis – rūpinamasi yra viskuo.
