Išgirdęs pasiutusį Šaro riksmą Vokietijoje, Brandonas Daviesas pavyzdingai atsikirtinėjo Bojaną Dubljevičių nuo krepšio, kad šis negalėtų patogiai priimti kamuolio.
Ne pats fiziškai tvirčiausias amerikietis iškeltomis rankomis – kad teisėjams nekiltų pagunda fiksuoti pražangos, tvirtai kaip ąžuolas įleidęs šaknis į parketą atstovėjo galingo sudėjimo serbo prasiveržimus.
Net jeigu „Valencia“ milžinams pavykdavo priimti kamuolį ant ūselio, pasaloje patikimai tykodavo Paulius Jankūnas, staigiai užklupdavęs varžovą ir versdamas jį tiek iš pozicijos, tiek nuo žemės.
Tai yra toks Ulanovas, kokį norime matyti. Mums neužtenka tik jo gynybinių savybių.
Tuo tarpu „Žalgirio“ perimetro žaidėjai suspėdavo prie „Valencia“ snaiperių, nusitaikiusių užbombarduoti šeimininkų krepšį.
Kai pavyko drausmingai apsiginti, gerokai lengviau buvo ir užpulti. 15 rezultatyvių perdavimų mašinos Kevino Pangoso užkurtas „Žalgiris“ buvo taiklus iš toli, veržlus ir efektingas.
Atrodė, „Valencia“ neturės jokių šansų.
Tačiau po pertraukos „Žalgiris“ ėmė griūti. Brandonas Daviesas už emocijų nesuvaldymą gavo techninę dvigubą pražangą ir su penkiomis visam laikui buvo patupdytas ant suolo.
Du nesusikalbėję žalgiriečiai kaip brokuotame krepšinio žaidime bėgo nuo „Valencia“ snaiperio Ericko Greeno, kuris savo taikliais šūviais ištraukė ispanus už ausų.
B.Davieso paliktą plyšį po krepšiu ėmė plėsti Tiboras Pleissas ir „Žalgiris“ iš +17 prisižaidė iki -1.
Bet kritiniu metu žaliai balti parodė charakterį. Auksiniai Edgaro Ulanovo perdavimai ir drąsus puskablis dešine ranka sukėlė arenoje bangą. Žalgiriečiai vėl prisižaidė, bet išsaugojo pergalingą persvarą (86:82).
„Labai džiugu, kad šitas laikotarpis baigėsi. Jis buvo velniškai sunkus mūsų komandai.
Malonu, kad vyrai sugebėjo ištraukti dar vienas rungtynes savo charakteriu. Tiek fizinis, tiek emocinis išsikrovimas labai jautėsi. Septynios dienos – ketverios rungtynės, visos ėjo iki paskutinės sekundės. Išeiti su trimis pergalėmis, galvoju, tik parodo komandos charakterį ir vyrų atsidavimą.
Reikia kažkur pailsėti, pasitreniruoti irgi reikia... Tik nežinau kur. Dabar mums reikia laisvos dienos“, – spaudos konferencijoje sakė Š.Jasikevičius.
– Labai agresyviai pradėjote rungtynes, padarėte išvadas gynyboje po krepšiu. Tai buvo pergalės pamatas?
– Galvoju, tiek Brandonas, tiek Axelis davė puikų ritmą rungtynėms. Kai taip gerai giniesi, puolime sužaisi gerai. Viskas daugiau mažiau krepšinyje prasideda nuo gynybos. Daug kas yra logiška.
Tai yra įspūdinga. Lenkiu galvą prieš vyrų charakterį.
Axelis buvo puikus tiek puolime, tiek gynyboje. Tai ypač svarbu per dvigubą savaitę, kad jis davė komandai tokį impulsą.
Brandonas irgi, eilinį kartą matome, kad duoda komandai įspūdingą energiją. Tik paskui kažkokiais būdais išsiima pats save iš rungtynių. Ne teisėjai, varžovai, treneris – jis pats save išsiėmė kvailomis pražangomis.
Jis pasiruošęs komandai duoti žymiai daugiau, tik reikia žengti mažiuką žingsnelį su baudomis. Mes pasiruošę duoti jam daugiau minučių.
Antra pusė buvo košmariška dėl žaidimo plano nevykdymo. Nenoriu pateisinti, bet reikia suprasti. Čia yra ketverios rungtynės per 7 dienas iki paskutinio metimo.
Tai yra įspūdinga. Lenkiu galvą prieš vyrų charakterį.
– Edgaras Ulanovas lemiamais momentais dalijo gyvybiškai svarbius perdavimus, rinko taškus, nors iki tol buvo tylokas. Kaip pakomentuotumėte tokį jo pasirodymą kritiniu metu?
– Tai yra toks Ulanovas, kokį norime matyti – agresyvus. Mums neužtenka tik jo gynybinių savybių. Jis turi mesti taškus, lipti per galvas, imti kamuolius puolime, užbaiginėti.
Jam trūksta agresyvumo. Norėčiau, kad jis tą atgautų.
Jis vienas iš lyderių ir lyderis negali turėti tokių numerių, kokius turėjo Bamberge. Aišku, visiems pasitaiko, bet svarbiausia energija ir agresija. Lyderis turi vesti komandą. Jei tau nepasiseka, tau nepasiseka – žmogiška.
Bet nematyti lyderio savybių. Ketvirtajame kėlinyje jis gal net nesuprato, prieš ką centruoja. Visi, kas prieš jį atėjo, nesulaikė nuo dvitaškio.
Po to atsidūrė Thomasas – labai sunkus match-up'as, bet vis tiek prieš jį įmetė. Mūsiškiai dar jauni, bet jau laikas suprasti, koks tavo vaidmuo komandoje. Ir duoti tą vis daugiau.
– Kevinas Pangosas atliko net 15 rezultatyvių perdavimų. Ką galite pasakyti apie jo žaidimo organizavimą šią savaitę su 25 rezultatyviais perdavimais?
– Tai yra įspūdingas skaičius. Tuo galima daug ką pasakyti. Kartais man pritrūkdavo sprendimų iš įžaidėjų pusės. Nežinau, ar noriu visko labai idealiai, ar ne, bet sakau... Reikia pažiūrėti į kitą dalyką – 28 minutės, tie perdavimai įspūdingi, bet yra 0 klaidų. Kas yra įspūdinga žaidžiant ketvirtas rungtynes per 7 dienas. Ir su tokiu nuovargiu... Aš juo nedvejoju.
– Ar žaidimo nuopuolis po pertraukos daugiausiai susijęs su Brandono Davieso pasitraukimu iš aikštės?
Ir ta pati jo energija – aš esu buvęs įžaidėju. Jei prieš mane pastatytų Toupane'ą, man kelnėse būtų nekas.
– Buvo du dalykai. Galbūt pirmoje pusėje perlaikytas Jankūnas ir Brandono savęs išsiėmimas.
Vėlgi, kažkaip mažai paramos iš suolo žaidėjų. „Žalgiriui“ yra svarbus kiekvienas žmogus ir mes be jų sunkiai versimės. Kita vertus, supraskite, žaidžiame ne prieš bet ką, o Ispanijos rinktinės žaidėjus, prieš Ispanijos čempionus. Su visais jie žaidžia nepaisant visų problemų. Jie turi ir įspūdingų pavardžių. Sakau, dar kartą – keliu kepurę prieš savo žaidėjus. Jie moka kentėti.
– Axelis Toupane'as sužaidė puikų mačą. Ką jam padaryti, kad žaistų dar stabiliau?
– Man sunku suprasti Axelį, bet jo atsidavimas kaip Kevino, Jankūno, Valinsko: jis kiekvieną rytą treniruojasi ir dirba, leidžiu jį žaisti ar ne. Aš labai noriu, kad jam pasisektų. Tikrai stengsimės. Bet toks vaizdas, kad jis turi eiti į priekį. Tik aš laukiu irgi.
Ir ta pati jo energija – aš esu buvęs įžaidėju. Jei prieš mane pastatytų Toupane'ą, man kelnėse būtų nekas. Atsirastų kažkas. Jis aukštas, ilgomis rankomis, labai gerai juda – reikia tiktai patirties, galbūt, žaidimo šioje Eurolygoje.
Bet aš visada tikiu žmonėmis, kurie atsiduoda, ateina į treniruotes ir darbą trenerio nevaromi. Tokie žaidėjai turi eiti į priekį.
– „Žalgiris“ namuose laimėjo šeštąsias rungtynes iš eilės. Tai turbūt užbaigs kalbas, kad žalgiriečiams namuose žaisti sunkiau nei išvykoje?
– Nemanau, kad kalbos baigsis. Toks jūsų darbas – vis tiek kalbėsite.
Ir Artūras Milaknis buvo nurašytas jau po 5 rungtynių... Bet Eurolyga yra iš mažiausiai 30 rungtynių.
Kai sezonas toks ilgas, nereikia taip skubėti. Palaukite. Kalbėsime pasibaigus sezonui.
– Paulius Jankūnas sužaidė 100-ąsias Eurolygos rungtynes iš eilės be pertraukos. Kas lemia tokį nepažeidžiamumą?
– Profesionalumas. Buvo daug rungtynių, nuo kurių kitas būtų nusiėmęs. Bet jis žaidė. Vienas tokių atvejų, turbūt, buvo šiandien. Jis tikras pavyzdys jaunimui.
– Atrodė, kad Aaronas White'as sunkiai pakeis Brocką Motumą, bet, atrodo, galbūt jis nustebino net jus patį?
– Imdami White'ą žinojome, kad mums reikia daugiau atletiškumo. Manėme, kad jis puikiai tiks prie Jankūno po krepšiu. Nors White'ui labai sunku, jis stengiasi. Jis profesionalas.
