Tai buvo tobula Šaro vyrų trečiojo kėlinio pradžia.
„Barcelona“ taip staigiai po pertraukos užgriuvo „Žalgirį“, kad Martinas Schilleris vos spėjo pašokti iš kėdės, jog sustabdytų šią sniego griūtį minutės pertraukėle.
87 sekundžių atkarpą „Barcelona“ laimėjo 7-0 ir grėsmingai bėgo į priekį 46:33.
Triukšmingai komandą nuo pat ginčo kamuolio palaikęs žalgiriečių suolas pritilo. Svečiai sugrįžo iš rūbinės iš rankovės traukdami Šaro suruoštus fokusus ir ta atkarpa turėjo rimtų mačo lūžio simptomų. „Barcelona“, atrodė, jau tuoj tuoj likusią antrąją dvikovos dalį pavers formalumu.
Bet tada pasigirdo tas šauksmas iš tribūnų palubėse.
„Žaiskite kartu! Likite kovoje! – staugė ten Paulius Motiejūnas. – Pirmyn, vyručiai!“
Tai nebuvo emocijomis paremti nevilties šūksniai, matant savo komandą krentant į smegduobę. Tai buvo nuoširdus pozityvaus tono palaikymas, siekiant užkurti iš pirmo žvilgsnio palūžusią komandą.
Kai prieš savaitę Martinas Schilleris per minutės pertraukėlę sykį perrėkė net „Žalgirio“ arenoje skambėjusią muziką, tai dabar Paulius Motiejūnas buvo garsesnis už dviženklio skirtumo sugniuždytą žaliai baltų atsarginių suolą su 14 krepšininkų ir 8 treneriais bei personalo nariais. Ar net Šarūną Jasikevičių, nors šiam ne kartą teko kelti balsą dėl nedrausmingo „Barcelona“ krepšininkų žaidimo.
„Sugrįžk, sugrįžk! Pirmyn, gynyba! Gerai, Lukai, gerai!“ – nenustygo vietoje Paulius Motiejūnas.
Kad komanda tikrai jį išgirstų, Paulius Motiejūnas tai prie burnos sudėdavo rankas, kad garsas neišsisklaidytų į šalis, o skrietų tiesiai į aikštę. Tai akimirkai nusiplėšdavo kaukę, kad ši nemaišytų aiškiai ištransliuoti savo žinutę.
Tai pritūpdavo, kai komanda bandydavo apsiginti nuo katalonų išpuolių. Tai džiaugsmingai šokdavo į viršų, pergalingai gniauždamas kumščius.
„Rokeli, atsikvėpk! Milai, duok energijos! Pirmyn, vyručiai! Gerai, gerai!“ – akimirkai prisėdęs, vėl ant kojų pašoko „Žalgirio“ direktorius.
Rezultatas nesikeitė, o kolegos žurnalistai šypsojosi matydami tokį energingą P.Motiejūną. Bet nepaisant dviženklio skirtumo, jis nesiruošė sudėti rankų ir prilipti prie kėdės.
„Žalgirio“ direktorius P.Motiejūnas viešumoje yra susikūręs malonų, diplomatišką ir santūrų įvaizdį. Tačiau nuplėšus visus tuos oficialumus, giliai širdyje jis yra tikras krepšinio fanatikas. Ne veltui namų rungtynių metu net ir prie 15 tūkst. žiūrovų užpildytų tribūnų jis nemėgdavo trintis šalia komandos suolo, kad žmonės nebadytų pirštais į jo emocijų pliūpsnius. Skirtingai nei išvykos rungtynėse, kur jis suolo gale tais pačiais pozityvius signalus siunčiančiais šūksniais ragina komandą nenuleisti rankų, net jeigu varžovas jau atrodo prispaudęs „Žalgirį“ prie žemės.
Penktadienį, Šaro sugrįžimo vakarą, „Žalgiris“ suprato komandos vadovo žinutę. Nigelas Hayesas ir Thomas Walkupas skrodė tinklelį tritaškiais ir 33-iąją minutę intriga sugrįžo (54:57). „Žalgirio“ suolas prisijungė prie P.Motiejūno ir tuščiose tribūnose triukšmingai aidėjo žalgirietiški balsai.
„Girdėjome jį, – linktelėjo galva Rokas Jokubaitis. – Prieš kelias dienas turėjome komandos susirinkimą. Pabrėžėme, kad turime būti komandiškesni, vienas kitą palaikyti. Ant suolo tikrai jautėsi tas visų palaikymas. Visi atsistojo, net iš ložės girdėjosi mūsų vadovas. Tai pridėjo stimulo. Tai neleidžia nuleisti galvų ir eiti į priekį. Šiuo klausimu galima įžvelgti pozityvo.“
Prieš savaitę kovoje su Sankt Peterburgo „Zenit“ daugiau girdėjosi ne palaikymo šūksniai, o keiksmai ir priekaištai vienas kitam. Juos iš savo vietos matė tiek P.Motiejūnas, tiek žiūrovai prie televizorių ekranų. Toks mūšio fonas „Žalgirį“ vedė į niekur.
Pasigedęs daugiau pozityvo ir vienas kito palaikymo sunkiomis akimirkomis, P.Motiejūnas prieš keletą dienų suorganizavo komandos susirinkimą. Jame buvo parodyti neigiamų vaizdo epizodų pavyzdžiai, kurie ne padeda ekipai, o kaip emocinis inkaras traukia žemyn į pralaimėjimų liūną.
Skėsčiojimas rankomis atakos metu, audringi priekaištai komandos draugams, keiksmai ir neviltis ant suolo, ranką ant žemės Lukui Lekavičiui padavęs ne žalgirietis, o KC Riversas – maždaug taip atrodė negatyviausių „Žalgirio“ epizodų rinkinys.
„Taip, tai buvo akcentuojama, – apie pozityvią energiją nuo suolo, kalbėjo Martinas Schilleris. – Komanda gerai persinešė į aikštę susirinkimo idėjas, kurias akcentavome mūsų pokalbyje. Salė yra tokia tuščia, kad ypač namuose, dabar mūsų negali pastūmėti fanai. Tačiau tuščioje salėje suolo aktyvumas gali keisti žaidimą net ir be sirgalių. Mes apie tai kalbėjomės. Ir žaidėjai puikiai sureagavo.“
Sutrikusi „Barcelona“ pametė dar vieną kamuolį ir aukštai pakilęs Rokas Jokubaitis jau ruošėsi sudrebinti galingu dėjimu. Kai į krepšį grūstas kamuolys atsimušė į lanką ir pakilo į orą taip aukštai, kad jį ten iš ložės būtų sugriebęs ir P.Motiejūnas.
Iškart kitoje atakoje, priešingoje aikštės pusėje, Rokas nespėjo paskui prie tritaškio linijos pabėgusį Kyle'ą Kuricą ir šis gniuždė „Žalgirį“ taikliu šūviu 54:60.
„Nežinau, ką pasakyti, – nusivylęs dėl iššvaistytos progos, galvą nuleido rezultatyvumo rekordą Eurolygoje su 15 taškų pakartojęs Rokas Jokubaitis. – Turbūt visa Lietuva, visi supranta, kaip aš dabar blogai jaučiuosi. Galėjome turėti minus du, o gavome minus šešis. Ką galiu pasakyti – labai neprotingas dėjimas ir dar kartą su juo nudegiau. Tai reikia su tuo daryti išvadas.“
„Žalgirio“ puolimas beviltiškai atsimušė į „Barcos“ gynybos sieną, kai Šaras po kiekvienos užtvaros siųsdavo savo aukštaūgį – dažniausiai Brandoną Daviesą, prie žalgiriečių gynėjo. Per 5 minutes žaliai balti tesurinko vos du taškus – ir abu juos baudų metimais, o Barselonos ekipa nurūko pergalingu maršrutu (56:70).
„Žalgiris“ patyrė šeštą pralaimėjimą iš eilės, bet šį kartą jis buvo kitoks.
Nerezultatyvesnę pergalę „Barcelona“ šį sezoną buvo pasiekusi tik trečiajame ture Valensijoje, kai sukrapštė 71 tašką. Nuo penktojo Eurolygos turo praleidę vidutiniškai po 90 taškų, žalgiriečiai prieš be galo talentingą Barselonos krepšininkų kompaniją sumažino savo pražūtingą praleistų taškų vidurkį net 17 taškų ir privertė suklysti net 24 kartus.
Žalgiriečiai luposi su Eurolygos turtuoliais ir dažniau aukojosi dėl ant žemės nukritusių kamuolių, iš „Barcos“ rankų jį išplėšę net 17 kartų – trimis daugiau nei buvęs šio sezono Eurolygos perimtų kamuolių rekordas. O kai buvo sunku, parodė charakterį ir vos nepasvilino Šarūno Jasikevičiaus sugrįžimo į Kauną.
Taip, „Barcelona“ pastarąją savaitę žaidžia labai prastą krepšinį. Šaras šį „Žalgirio“ pralaimėjimą greičiausiai būtų pavadinęs „neišnaudotų galimybių rungtynėmis“. Bet žalgiriečiai parodė postūmius savo žaidime – pradedant komandine dvasia, baigiant sutvirtinta gynyba.
„Galiu pasakyti, kad treneris nelabai pasikeitęs, bet šiek tiek pakeitęs metodiką. Per treniruotes žymiai daugiau akcentuojame gynybą ir jaučiasi, kad darome išvadas, – pastebėjo R.Jokubaitis. – Treniruotėse dirbame geriau, o ir aikštėje gynyboje atrodėme geriau.
Matome vaisius .Tikėkimės, toliau dirbsime dar stipriau. Matome, kaip pralaimėjimų serija vis didėja. Laukiame kitų rungtynių ir tikimės pergalės.“
„Žalgiris“ Eurolygoje pralaimėjo šešis kartus paeiliui, bet nesėkmių ruožas nesėkmių ruožui nelygus.
Madrido „Real“, Maskvos CSKA, „Barcelona“, Milano „Olimpia“, Sankt Peterburgo „Zenit“, Tel Avivo „Maccabi“ – tai varžovai, iš kurių mažiausiai keturi rimtai pretenduoja laimėti Eurolygą, o dar du taikosi ne tik į atkrintamąsias varžybas. Šią akimirką tik vienas iš jų – traumų išretintas „Maccabi“, nepatenka į Eurolygos atkrintamųjų varžybų traukinį.
„Nemanau, kad su tokiu vyresnių lietuvių branduoliu mes sulūšime. Aišku, šeši pralaimėjimai nėra pats maloniausias dalykas. Bet šį mėnesį laukia begalė rungtynių, dviguba savaitė, tai nėra laiko čia galvoti. Liūdna, tikrai, nes Eurolyga yra turnyras, kuriam telkiamės labiausiai. Ir kai nepavyksta laimėti, rūbinėje liūdna. Bet tikrai nepalūžtame“, – tikino R.Jokubaitis.
„Žalgiris“ būtent gruodį sugrįžta į savo kiemo lygą, kurioje gali tikėtis vėl skintis pergales.
„Panathinaikos“ Atėnuose (13 vieta) gruodžio 11-ąją, Vitorijos „Baskonia“ (8 vt.) gruodžio 15-ąją ir Stambulo „Fenerbahče“ (12 vt.) gruodžio 17-ąją Kaune, „Bayern“ Miunchene (3 vt.) gruodžio 23-ąją bei ALBA Berlyne (14 vt.) gruodžio 29-ąją – tai priešininkai, kurie parodys tikrąjį „Žalgirio“ veidą ir Martino Schillerio padarytų išvadų vertę.
| Reguliarus sezonas | W | L | +/- |
|---|---|---|---|
| 1. „Barcelona“ | 9 | 2 | 107 |
| 2. Maskvos CSKA | 9 | 3 | 44 |
| 3. Miuncheno „Bayern“ | 8 | 4 | 30 |
| 4. „Valencia“ | 7 | 4 | 20 |
| 5. Madrido „Real“ | 7 | 5 | 34 |
| 6. Sankt Peterburgo „Zenit“ | 6 | 3 | 21 |
| 7. Milano „AX Armani Exchange“ | 6 | 4 | 21 |
| 8. Vitorijos „TD Systems Baskonia“ | 6 | 5 | 71 |
| 9. Stambulo „Anadolu Efes“ | 6 | 5 | 20 |
| 10. Pirėjo „Olympiakos“ | 5 | 5 | -11 |
| 11. Kauno „Žalgiris“ | 5 | 7 | -31 |
| 12. Stambulo „Fenerbahče Beko“ | 5 | 7 | -49 |
| 13. Atėnų „Panathinaikos OPAP“ | 4 | 7 | -47 |
| 14. Berlyno ALBA | 4 | 7 | -79 |
| 15. Tel Avivo „Maccabi Playtika“ | 4 | 8 | 0 |
| 16. Belgrado „Crvena zvezda mts“ | 4 | 8 | -28 |
| 17. Vilerbano LDLC ASVEL | 3 | 7 | -29 |
| 18. Maskvos srities „Chimki“ | 2 | 9 | -94 |
„Žalgirio“ strategas į šį pergalių reikalaujantį ruožą žengia turėdamas visišką boso pasitikėjimą.
Nors nekantriausi žaliai baltų aistruoliai jau kurį laiką ragina ieškoti naujo trenerio, P.Motiejūnas nepraranda tikėjimo savo novatorišku trenerio pasirinkimu. Ir ne tik todėl, kad M.Schillerio kontraktas yra garantuotas dviem sezonams, o už jo nutraukimą klubui reikėtų išmokėti solidžią kompensaciją, kai pinigų koronaviruso ir tuščių „Žalgirio“ arenos tribūnų fone nėra.
P.Motiejūnas nuo pirmo pokalbio su M.Schilleriu buvo didžiausias šio projekto rėmėjas. Ir liks toks iki paskutinės 38-erių trenerio darbo dienos „Žalgiryje“.
„Tas palaikymas iš Pauliaus pusės yra neišpasakytas, – pabrėžia M.Schilleris. – Mes kartu kuriame šį projektą. Investuojame į jį iš visų kampų, kad jis tik būtų sėkmingas ir stumtų komandą į priekį. Kad ji tobulėtų. Aš tikrai negaliu dėl to skųstis.“
