Išlindęs iš „Mediolanum Forum“ arenos rūbinės ir išbėgęs ant parketo, M.Kuzminskas kiek nustebo pamatęs tiek daug „Žalgirio“ sirgalių.
Apie šimtą jų buvo susiorganizavę tribūną virš Milano krepšininkų suolo. Dar koks šimtas ar net daugiau išsimėtė po visą „Mediolanum Forum“ areną.
Lyg finalo ketverte Belgrade, žalieji susivieniję kvietė „Žalgirį“ į mūšį vikingų skanduote.
„Jausmas buvo įdomus. Atrodė, kad laukė rungtynės dėl čempionų titulo, – neslėpė M.Kuzminskas. – „Žalgirio“ sirgaliai kūrė labai gerą atmosferą. Mes kažkaip geriau žaisdavome išvykoje nei namie, tad tai buvo geras faktorius.“
M.Kuzminskas pirmą kartą ant parketo pasirodė antrojo kėlinio pradžioje ir spragsėjo iš didžiulio noro parodyti, kas čia šeimininkas.
Jis nurašė du „Žalgirio“ taškus numušdamas ant lanko pavojingai šokinėjusį kamuolį ir įmerkė tritaškį iš kampo. Bet kai įjungęs „Golden State Warriors“ režimą greitoje atakoje paleido ankstyvą tolimą metimą, buvo nesuprastas vietos aistruolių ir netrukus pakeistas.
„Žalgirio“ ir „Olimpia“ rungtynes VIP žiūrovų eilėje stebėjęs Arvydas Sabonis per ilgąją pertrauką spaudė ranką lietuviui nė neįtardamas, kad jis netrukus pribaigs jo mylimą komandą.
M.Kuzminskas nesijaučia labai patogiai Milano puolimo schemose. Jose jis daugiausia gyvena iš tolimų metimų, įsitaisęs pasaloje aikštės kraštuose. Ir „Žalgiris“ papuolė.
Pora nereikalingų pagalbų po krepšiu, pora komunikacijos krizių gynyboje ir M.Kuzminskas skrajojo palei A.Sabonio veidą po taiklių tritaškių metimų.
M.Kuzminskas ketvirtajame kėlinyje pelnė 11 iš 14 savo taškų ir mušdamas sau į krūtinę atnešė „Olimpia“ ekipai pergalę 80:70.
Vos per 16 minučių Kuzia pelnė 14 taškų, pataikė 4 tritaškius iš 5, atkovojo 5 kamuolius ir surinko 15 naudingumo balų. Rezultatyviau ir naudingiau 29-erių puolėjas šį sezoną rungtyniavo tik su Podgoricos „Budučnost“ (19 tšk., 17 naud.).
„Smagu pagaliau iškovoti pergalę prieš „Žalgirį“, – po rungtynių 24sek Milane pasakojo M.Kuzminskas. – Tai komanda, kuri visada išliks mano prisiminimuose. Mano gyvenime ji užėmė svarbią karjeros dalį.
Bet svarbiausia, kad laimėjome svarbų mūšį žvelgiant į turnyro lentelę. Kadangi laimėjome didesniu skirtumu nei Kaune, tikiuosi, tai padės mums kovojant dėl užsibrėžtų šio sezono tikslų.“
– Mindaugai, fotografai užfiksavo, kaip ilgosios pertraukos metu persimetėte keliais žodžiais su Arvydu Saboniu. Ką spėjote aptarti?
– Tiesiog persimetėme keliais žodžiais, pasiteiravome, kaip sekasi. Gavau pagyrų ir patarimų (šypsosi.).
Kalbėjomės per pertrauką, tad laiko pokalbiui nebuvo daug. Be to, buvo daug norinčių jį pakalbinti.
To dėmesio jam visur pakanka. Iš tikrųjų, smagu, kai tokie žmonės apsilanko rungtynėse. Ne tik man, bet visai mūsų komandai paliko įspūdį Arvydo apsilankymas.
– Jums ir Artūrui Gudaičiui tai buvo pirma pergalė prieš „Žalgirį“ ginant Milano klubo spalvas. Atrodo, jums tai reiškė daug? Skriedami jos link sproginėjote iš emocijų po taiklių tolimų metimų.
– Nepasakyčiau, kad akcentuočiau tą pirmos pergalės prieš „Žalgirį“ troškimą. Bet mums buvo labai svarbu laimėti dėl situacijos turnyro lentelėje.
Ir ypač svarbu psichologiškai. Tiek „Žalgiris“, tiek mes išgyvename ne patį geriausią laikotarpį. Tad mūsų organizacijai ši pergalė buvo labai reikalinga.
– Kalbant apie psichologiją, kiek pačiam buvo svarbu tapti tokiu kritiniu pergalės faktoriumi, kai šis sezonas Milane nesiklosto kaip per sviestą?
– Svarbu. Prieš rungtynes sukilo kitokios emocijos, bet kai prasidėjo rungtynės, jau buvo nebesvarbu, prieš ką žaidėme. Atstovaujame savo klubams ir stengiamės iškovoti kiekvieną pergalę.
Iš 11 pastarųjų rungtynių buvome laimėję tik du kartus. Daugumą rungtynių pralaimėdavome jų pabaigoje, poros metimų skirtumu. Pagaliau pasimokėme iš savo klaidų.
Komandoje turėjome ne vieną susirinkimą ir panašu, kad jie išėjo į naudą.
– Kokia buvo pagrindinė tų susirinkimų pamoka, kurią atsinešėte į rungtynes?
– Tai, kas vyksta komandoje ir lieka komandoje, bet nedaugžodžiaudamas pasakysiu, jog pagrindinė mintis, kad turime aukotis vienas dėl kito.
– Kalbant apie pasiaukojimą, atrodo, dėl šios pergalės plėšėtės labiau nei „Žalgiris“. Kas jus taip sutelkė?
– Sakyčiau, savotiškai į gerą išėjo „Žalgirio“ sirgalių faktorius. Jie kūrė labai gerą atmosferą.
Tai padėjo ir mums, nes kažkaip geriau žaisdavome išvykoje nei namie. Prie to prisidėjo ir „Žalgirio“ sirgaliai, kurie žaidimui sukūrė nerealią atmosferą.
– Gal „Žalgirio“ sirgaliai išjudino ir Milano publiką? Ar ji visada būdavo tokia aktyvi rungtynių metu?
– Manau, kad tikrai prisidėjo. Milano sirgaliai mus labai gerai palaikė. Manau, būtent dėl to, kad susirinko tiek daug lietuvių.
Buvo labai smagu žaisti tokioje atmosferoje. Kai atėjau į areną, apėmė toks įdomus jausmas. Ten pamačiau tiek daug „Žalgirio“ sirgalių.
Atrodė, lyg lauktų rungtynės dėl čempionų titulo.
– Ketvirtajame kėlinyje pataikėte net tris tritaškius ir pelnėte 11 taškų. Kaip jums atsivėrė tokios galimybės puolime?
– Pirmoje pusėje rungtyniavau nedaug, susirinkau dvi pražangas. Treneris mane pakeitė ir norėjo pasaugoti rungtynių pabaigai. Džiaugiuosi, kad vėliau pavyko įsilieti į žaidimą.
Natūralu, kad „Žalgiris“ koncentravosi ties mūsų kertiniais žaidėjais: Jamesu, Micovu, Artūru.
O tada liko laisvės kitiems žaidėjams. Reikėjo išnaudoti tuos šansus.
– Kalbant apie jūsų rungtynių pradžią, iš pradžių efektyviai nupūtėte kamuolį nuo lanko ir tryškote energija. Tačiau greitai surinkote pražangas ir kiek nusiminęs sėdote ant suolo. Gal perdegėte?
– Kiekvienose rungtynėse stengiuosi išeiti su vienoda energija. Stengiausi neperdegti ir žaisti ramiau.
Gal ne visai tai pavyko ir dėl to atsisėdau ant suolo. Bet džiugu, kad antroje pusėje pavyko atsitiesti.
– Po pertraukos Milano komanda į „Žalgirio“ krepšį suvertė 46 taškus, o iki pertraukos – tik 34. Kas lėmė tokį rezultatyvumą antroje mačo dalyje?
– Pavyko sumesti savo metimus. Komandai viskas klostėsi gerai, keliskart gerai apsigynėme, užbėgome į greitą puolimą ir pavyko sužaisti sėkmingai.
Prie pergalės labai prisidėjo faktas, kad neblogai sužaidėme gynyboje.
Šiandien rungtyniavome labiau kaip komanda. Daugiau dalijomės kamuoliu ir dėl to laimėjome.
Nelengva įveikti tokią organizuotą komandą kaip „Žalgiris“. Bet dėl gynybos ir geresnių komandinių sprendimų, pavyko tą padaryti.
– Kalbant apie komandos pasiaukojimą, Artūras Gudaitis žaidė nepaisant gripo simptomų, dėl kurių negalėjo treniruotis keletą pastarųjų dienų. Kokios būklės jis ėjo į mūšį?
– Artūras prieš tai sirgo. Jis dar trečiadienį treniravosi turėdamas aukštą temperatūrą, todėl treneris anksčiau paleido jį namo. Labai džiugu, kad jis aukojosi ir galėjo mums padėti.
Natūralu, kad kuo toliau, tuo žaisti jam bus sudėtingiau, nes jam skiriamas vis didesnis varžovų gynybos dėmesys.
Artūras su Jamesu ir Micovu yra kertiniai mūsų žaidėjai, kuriuos stengiamės labiausiai išnaudoti. Todėl natūralu, kad varžovai jiems skiria didesnį dėmesį.
Sezono metu sunku išvengti prastesnių rungtynių. Bet nesakyčiau, kad jis sužaidė prastai. Dėl to, kad buvo labiau prižiūrimas, atsirado daugiau progų kitiems atsilaisvinusiems žaidėjams.
– Milano komandai tai buvo tik 3 pergale per 12 pastarųjų rungtynių, bet grįžote į atkrintamųjų komandų ratą. Gal parodžiusi charakterį komanda likusioje sezono dalyje rodys brandesnį žaidimą.
– Iš vienerių rungtynių labai sunku spręsti, ar pasiekėme brandą. Bet mūsų potencialas yra milžiniškas. Duok Dieve, kad jį išnaudotume laiku ir įvykdytume iškeltus tikslus.
Čia tik vienas mačas ir kaip „Žalgiriui“ nereikėtų dėl to pernelyg nusivilti, tai ir mums nereikėtų per daug dėl jo džiūgauti.
Laukia kitos rungtynės ir viską reikės įrodyti iš naujo.
