Valensijos puolimo sistema pasirodė visu gražumu penktadienio vakarą „Žalgirio“ arenoje.
Žinoma, puolimo efektyvumą itin pagražina tai, kad komanda sumetė 13 tritaškių iš 29, o iš jų net 4 iš 5 žaidėjas, kuris per ankstesnes 11 rungtynių buvo įmetęs vos 1. Prancūzas Louis Labeyrie buvo tas žmogus, ties kuriuo „Žalgiris“ rizikavo gynyboje. Rizikai pasiteisinus, galbūt kalbėtume visai kitaip, tačiau problemų „Žalgirio“ žaidime buvo apstu ir iki rizikos su Labeyrie metimais.
Kauniečiai nepadarė praktiškai nieko, kad sustabdytų darniai veikiančią ispanų puolimao mašiną.
Quino Colomas ir „Žalgirio“ pikenrolo gynyba
Kol Labeyrie baudė „Žalgirį“ 22 taškais, visam paradui vadovavo Valensijos įžaidėjas Quino Colomas. Šis vieną po kito siuntė kamuolius į visas aikštelės vietas. Žalgirio pikenrolo gynyba buvo tokia prasta, kad leido ispanui atrodyti lyg kokiam Milošui Teodosičiui.
„Žalgiris“ pasirinko aktyvią stepouto gynybą ispanams žaidžiant 2 prieš 2. Taip buvo norima neleisti kurti Colomui ir atsarginiam įžaidėjui Samui Van Rossomui. Akivaizdu, kad ši gynyba bei gynyba centruojant B.Dubljevičiui buvo svarbiausi akcentai prieš penktadienio rungtynes. Tačiau stepoutas tapo didžiausia „Žalgirio“ problema.
Buvo sunku žiūrėti, kaip Z.LeDay ir M.Gebenas yra atakuojami 2 prieš 2 ir kokie silpni jie buvo šiose situacijose. Valensija užčiuopė šią silpną vietą ir visą pirmą kėlinį atakavo būtent iš šios situacijos. Pastovūs vėlavimai, atsilikimai nuo savo žmogaus, bandymai stabdyti įžaidėją rankomis, praktiškai jokio kontakto nebuvimas – Q.Colomui tai nesuteikė jokio nepatogumo ir leido skirstyti perdavimus vieną po kito.
Ispanas arba atlikdavo greitą trumpą perdavimą, arba apėjęs stepoutuojantį aukštaūgį atlikdavo savo metimą ar ilgesnį perdavimą skersai aikštelės.
„Žalgiris“ nusprendė rizikuoti ties Labeyrie metimu iš toli – jį dengiantis žalgirietis (dažnai tai buvo J.Landale‘as) 2 prieš 2 metu nusileisdavo į baudos aikštelę, nepaisant to, kad prancūzas būdavo per vieną perdavimą nuo kamuolio. Tokiu būdu kauniečiai forsavo atlikti perdavimą jam, tikėdamiesi žemo procento pataikymo metimo bei norėdami praleisti kuo mažiau taškų iš baudos aikštelės.
Tačiau prancūzas Kauno arenoje jautėsi fantastiškai ir smeigė vieną metimą po kito.
Net ir uždarius metimo galimybę jam, kauniečiai dažnai nesusikalbėdavo, kuris turėtų padėti iš silpnosios pusės pikenrolų metu – tai atvėrė kelius ilgiems perdavimams per visą aikštelę ir taikliems A.Doornekampo tritaškiams. Ilgi perdavimai būtų neįmanomi, jei gerą darbą būtų atlikę gynėjai bei aukštaūgiai, atlikdami gerus stepoutus.
Deja, aktyvi „Žalgirio“ gynyba buvo tik susitarimuose – aikštelėje Q.Colomas ir S.Van Rossomas neatrodė kaip nors paveikti šios gynybos. „Žalgiris“ neprivertė jų žaisti pagal savo taisykles ir nuleisti galvos, rūpintis kamuolio saugumu.
Valensija kūrėsi vieną gerą metimą po kito ir tai nuostabiai atsispindi statistikos lentelėje – 74 proc. pataikymas iš dvitaškio, 13 taiklių tritaškių bei 86 pelnyti taškai. „Žalgiris“ susikoncentravo ties keliais dalykais gynyboje, tačiau vieną iš jų – pikenrolo gynybą, atliko itin prastai.
Kitos problemos
Brangiai kainavo ir kiti maži dalykėliai.
8 Valensijos atkovoti kamuoliai puolime konvertavosi į 11 papildomų taškų – žalgiriečiai nebuvo aukščiausiame lygyje atsitverdami varžovus metimo metu. Itin agresyviai ant lentos lipo A.Abalde, M.Ndouras ir L.Labeyrie.
Nepaisant to, kad metimo metu šie stovėdavo tritaškio zonoje, jie įsibėgėdavo bei sumaniai pakeisdavo kryptį. Kauniečių atsitvėrimuose trūko fiziškumo, trūko kontakto – papildomus šansus varžovams suteikė Ulanovas, Landale‘as, LeDay.
Kaip ir visada, trūko pražangų situacijose iki bonuso – antrajame kėlinyje, kuomet Valensija pelnė 28 taškus, bent 3 kartus tikrai buvo galima prasižengti specialiai, taip sustabdant varžovus, įgavusius pranašumą.
Trečiajame kėlinyje vos 9 pelnyti taškai buvo nuopelnas daug gynyboje judančių bei vienas kitam padedančių varžovų žaidėjų bei pasekmė laisvų kauniečių pramestų metimų.
Valensija nevengė agresyviai padėti tiek iš stipriosios pusės, tiek iš silpnosios, taip uždarydami koridorius link krepšio. Silpnoje pusėje esant E.Ulanovui ir P.Jankūnui, „Žalgiris“ neturėjo žaidėjų, kurie labai gąsdintų varžovus ties tritaškio linija, todėl šie nesibodėdavo užkimšti baudos aikštelę.
Net ir tai nesutrukdė kauniečiams susikurti gerų metimų, tačiau daug progų buvo neišnaudota. Laisvas iš kelių metrų nepataikė Milaknis, Jankūnas prametė iš savo mėgstamo vidutinio nuotolio, Ulanovas prametė firminį metimą kaire ranka po centravimo.
Apibendrinimas
Teisus buvo E.Ulanovas po rungtynių sakydamas, kad „Žalgiris“ laimi rungtynes ne puolime.
Vos 9 pelnyti taškai trečiajame kėlinyje nebuvo pagrindinė pralaimėjimo priežastis.
Kauniečiai pasirinko agresyvią pikenrolo gynybą, tačiau jos atlikimas buvo blogas ir leido Valensijos puolimui veikti itin darniai. Nepasiteisino ir rizika su Labeyrie.
Šis pralaimėjimas dar labiau paveiks žaidėjų psichologiją, jiems pergalės šiuo metu reikia labiau nei bet ko kito.
Tačiau pergalę reikia užsitarnauti. Eurolygoje niekas jų lengvai nedalina. O varžovai tik stiprės. Kitą savaitę „Žalgiriui“ teks „Anadolu Efes“ ir „Chimki“ iššūkiai.
