Ketvirtadienį 20 valandą Rokas Giedraitis sieks pirmosios Eurolygos pergalės „Žalgirio“ arenoje.
Prieš dvejus metus, dar vilkėdamas Berlyno ALBA marškinėlius, snaiperis Kaune įmetė 12 taškų, bet prieš Šarūno Jasikevičiaus treniruojamą komandą Vokietijos klubas krito net 80:104.
Į Nemuno salą R.Giedraitis sugrįžo po metus, jau atstovaudamas Vitorijos „Baskonia“ ekipai, tačiau patyrė antrą skaudų smūgį, ų taškus pelnęs tauragiškis „Žalgirio“ pranašumą pripažinęs rezultatu 73:92.
„Galbūt šiemet pasiseks, kažkada turi pasisekti, – 15min prieš išvyką į Kauną sakė šyptelėjęs Rokas Giedraitis. – Į kiekvienas rungtynes žiūrime, kaip į pergalę. Nėra jokios paslapties – važiuojame laimėti, kaip ir visada. Suprantame, kad mūsų sezono startas buvo sunkus, bet bandome taisyti žaidimą ir sieksime pergalės.“
29-erių lietuvis praėjusią vasarą vėl turėjo variantą keltis į NBA, bet priėmė saugesnį sprendimą ir toliau žaisti Eurolygoje, kurioje jis spindi jau trečią sezoną.
Debiutiniame sezone jis rinko po 13,8 taško, pernai – 12,7 taško, o šįmet – 12,3 taško.
Rokas Giedraitis ir efektyviausias „Baskonia“ žaidėjas ir Eurolygoje, ir ACB turnyre.
Stipriausiame Senojo žemyno turnyre snaiperis pelno po 12,3 taško, atkovoja po 3,8 ir perima po 1 kamuolį, atlieka po 1,8 rezultatyvaus perdavimo ir fiksuoja po 14,2 naudingumo balo.
Ispanijos pirmenybėse – 12,6 taško, 5 atkovotų kamuolių bei 15,1 efektyvumo balo rodikliai.
Puikus žaidimas nekonvertuoja į Vitorijos klubo pergales, kurių baskai per 12 mačų Eurolygoje iškovojo 4. Bet atkreipia NBA klubų dėmesį.
„Gal vykti į NBA praėjusią vasarą ir realus variantas, bet kai pradėjome kalbėti su agentais, dar mano išpirkos laikas buvo terminuotas, o ir išpirka buvo... Būdamas beveik 30-ies metų, nežinojau, ar man apsimoka ten važiuoti, – 15min sakė R.Giedraitis. – Aš nespjaunu į NBA variantą, nesakau ne, bet nėra taip, kad pirmenybę teikčiau NBA. Būčiau galėjęs ten išvažiuoti ir anksčiau su negarantuotu kontraktu. Visada pasirinkdavau žaidimą Europoje. Tikrai dėl to nesigailiu.“
15min portale – interviu su Vitorijos „Baskonia“ lyderiu Roku Giedraičiu – slogų sezono startą, permainas trenerio kėdėje, „Žalgirio“ arenos prakeiksmą, naują poziciją, ispaną Tadą Sedekerskį, NBA svajonės klausimą, Kazį Maksvytį rinktinėje ir puikiai jam tinkančias šio trenerio schemas.
– Kokie turėtų būti „Baskonia“ raktai į pergalę rungtynėse su „Žalgiriu“?
– Turime žaisti savąjį žaidimą – dalintis kamuoliu, žaisti gerai gynyboje, komunikuoti. Dirbame ties gynyba, bet kažko vis trūksta. Esame viena daugiausiai taškų praleidžiančių ekipų Eurolygoje, nors visada akcentuojame gynybą. Turime atrasti savąjį žaidimą, dirbame ties tuo. Dar atvyko naujas treneris, kuris įvedinėja savo filosofiją.
– Kokios priežastys nulėmė prastą „Baskonia“ startą?
– Nežinau, nesiklijavo nei gynyba, nei puolimas. Labai strigome gynyboje, buvo prasta komunikacija. Kai reikia keistis, mes nesikeičiame, kai reikia padaryti step-outą, tuomet nėra pagalbos iš galo. Minimalūs dalykai, bet Eurolygoje visi ties minimaliais dalykais ir baudžia. Puolime reikėtų daugiau komandinio žaidimo.
– Ar nujautėte artėjančias permainas trenerio pozicijoje?
– Ne, tikrai nenujaučiau. Visada dirbu, visada atsiduodu visa širdimi, o permainos tiesiog ateina. Reikia į tai žiūrėti pozityviai. Nėra lengva, nes naujas treneris, naujos sistemos ir vėl viskas iš naujo. Sezono metu pokyčius pergyventi yra sunkiau.
– Ką jums davė darbas su Duško Ivanovičiumi? Kaip prisiminsite šį etapą?
– Kaip ir iš kiekvieno trenerio, iš Duško aš pasiėmiau daug. Pasiėmiau griežtumo, aiškias taisykles. Pas Duško visada viskas yra aišku, o ar išpildome tai aikštelėje, tai yra žaidėjų bėdos. Ką pasiėmiau iš Duško, tai žinojimą, ką ir kada daryti. Žinau, ko iš manęs reikalaujama. Tikrai griežtas treneris.
– Kokį įspūdį spėjote susidaryti apie Neveną Spahiją?
– Nevenas Spahija atrodo kaip NBA stiliaus treneris. Sunkiai sportuojame, daug lakstome, bet labiau NBA stilius. Jis mėgsta atvirą krepšinį, treniruotės irgi vykdomos labiau pagal NBA stilių. Turime savo laikus, kada turime ateiti ir papildomai dirbti. Aišku, skiriasi ir sistemos – kaip pulsime, kaip ginsimės. Pas Duško informacijos būdavo daugiau, negu pas Spahiją. Ir vienas, ir kitas yra reiklus treneris.
– Ar jūsų vaidmuo komandoje prie naujo trenerio keičiasi?
– Prie Duško daugiau žaisdavau antroje pozicijoje. Spahija mane pastūmė į trečią, pradėjau daugiau žaisti be kamuolio. Taip pat žaidžiau ir ALBA komandoje, galvoju, kad didelių problemų toks pasikeitimas man nesudarys. Aš moku žaisti be kamuolio. Tikėkimės, kad viskas bus gerai.
– Kaip jūsų akyse sezono starte sekasi Tadui Sedekerskiui?
– Tikrai geras startas, jei lygintume su praėjusio sezono pradžia, kai jis savo vietos nerado. Einant laikui jis išsikovojo minutes, kurias turi ir šiemet – žaidžia po 20, kartais ir po 30 minučių. Tado sezono startą galima vertinti tik labai gerai. Tai komandinis žaidėjas.
Negaliu nieko pasakyti blogo, mes esame kaip šeima. Treneris pasikeitė, reikia tikėtis, kad vaidmuo nepasikeis.
– Kokį Tadą per pusantrų metų Vitorijoje pažinote?
– Jis darbininkas. Visada žino savo kelią, eina nuosekliai ir dirba. Geras žmogus, visada padeda. Aš jį vadinu ispanu, nes jis čia praleidęs devynerius metus. Sakau jam, kad čia liks visam laikui, o jeigu ne aš, tai būtų ir lietuvių kalbą pamiršęs (juokiasi). Labai džiaugiuosi, jog atvažiavau į Vitoriją ir radau čia Tadą. Jis man labai padėjo.
– Ar pats kiek pramokote ispanų kalbą?
– Truputį, tik truputį. Labai daug mokytis nereikėjo, nes treniruotės vyksta anglų kalba. Žinau tik paprasčiausius terminus, kuriuos naudoju parduotuvėje ar užsisakant maisto kavinėje. Kažko daugiau ne. Kai nėra spaudimo iš šono, tai ir nesimokau. Bet jei užsibūsiu čia ilgiau, teks išmokti (juokiasi).
– Kiek realu buvo praėjusią vasarą persikelti į NBA ir kodėl susitarimo pasiekti nepavyko?
– Gal tai buvo realus variantas, bet kai pradėjome kalbėti su agentais, dar mano išpirkos laikas buvo terminuotas, o ir išpirka buvo...
Būdamas beveik 30-ies metų, nežinojau, ar man apsimoka ten važiuoti.
– Kiek jums dar svarbu yra įgyvendinti NBA svajonę?
– Nežinau, turbūt tai nėra mano žūtbūtinis tikslas. Aišku, turiu svajonę. Kiekvienas svajoja apie NBA, lygiai taip pat ir aš.
Jei atsirastų pasiūlymas, matyčiau, kad tikrai manęs nori, gal tuomet ir vykčiau. Bet man tuoj bus 30 metų, Europoje man gerai. Čia esu išsikovojęs savo vietą.
Aš nespjaunu į NBA variantą, nesakau ne. Bet nėra taip, kad pirmenybę teikčiau NBA. Būčiau galėjęs ten išvažiuoti ir anksčiau su negarantuotu kontraktu.
Visada pasirinkdavau žaidimą Europoje. Tikrai dėl to nesigailiu.
– Jaunimo rinktinėse retai kildavote nuo suolo, prieš penkerius metus dar žaidė „Šiauliuose“, o dabar jau trečią sezoną iš eilės esate vienas iš Eurolygos komandos lyderių. Ar pats susimąstote, kokį šuolį atlikote?
– Aišku, kad pagalvoju. Ir pakalbu apie tai su tėvais bei draugais. Aš esu vėlesnio brendimu. Realiai žaisti krepšinį pradėjau būdamas 19 metų, o prieš tai būdavo mažiausias žaidėjas komandoje, kuris stovėdavo kampe ir išsimesdavo tritaškį.
Vėliau pataikydavau į vietą, kurioje manęs norėdavo treneris ir valdžia. Krepšinyje reikia sunkiai dirbti, bet reikia ir pataikyti į tinkamą vietą.
– Rinktinės treneriu tapo jums gerai pažįstamas Kazys Maksvytis. Ar nacionalinė komanda yra gerose rankose?
– Tai geras ėjimas rinktinei. Aš žaidžiau pas Kazį ir žinau jį. Aišku, reikės dar prisiminti viską.
Kazys yra puiki asmenybė, žino, kada treniruotės, o kada yra laisvas laikas. Treniruotėse dirbama, o po jų esame draugai. Man tai patinka. Kiti išlieka treneriais ir už aikštelės ribų. Jis treneris yra treniruotėse ir rungtynėse, o už aikštelės ribų – geras žmogus ir geras draugas.
Kalbant apie taktinius dalykus – žiūrėjau rinktinės žaidimą ir galvojau, kad pats norėčiau ten būti. Žaidimas labai lengvas, kamuolys juda gerai. Tiesiog pasaka. Reikia tikėtis, kad ir toliau taip bus.
– Kaip save įsivaizduojate Kazio Maksvyčio schemose rinktinėje?
– Toks žaidimas man liptų. Lengvas krepšinis man yra pasaka. Atrodė, kad man bus sunku žaisti rėmuose. Aišku, visur yra kažkokie rėmai, bet laisvesnis krepšinis man priimtinesnis. Kazio komandose kamuolys juda gerai, visi paliečia kamuolį ir yra laimingi. Tiek ir tereikia. Kažkas paliečia kamuolį, kažkas įsiveržia, nusimeta... Pasaka.
Jeigu taip bus ir toliau, viskas bus labai gerai.