Suprasti akimirksniu
- „Žalgiris“ nukovė Stambulo „Anadolu Efes“ ekipą 89:73, šventė 4 pergalę iš tiek pat galimų ir įsitvirtino vienvaldžio Eurolygos lyderio pozicijoje.
- N.Hayesas nugalėtojams pelnė 17, M.Grigonis ir L.Lekavičius – po 12 taškų.
Perimtas kamuolys po savuoju krepšiu ir tik penkios sekundės iki kėlinio pabaigą skelbiančios sirenos. Bet per tiek laiko Lukas Lekavičius galėtų nesunkiai pirmyn atgal subėgioti per visą „Žalgirio“ arenos parketą. Tad jis skuodžia į priekį ir bando užbaigti puikų žalgiriečių ketvirtį.
Priartėjęs prie krepšio Lukas bando perskrosti „Anadolu Efes“ gynybą aštriu perdavimu, kurio siekia gudrusis Vasilije Micičius. Jeigu mačo viršeliui reikėtų iliustruoti, kaip „Žalgiris“ verčia iš kojų favoritą, tai čia buvo geriausia to iliustracija.
26-erių serbas bandydamas sustabdyti „Žalgirio“ greito puolimo cunamį griuvo gaudydamas Luko adresuotą siuntinį. Bet perdavimas buvo toks greitas ir tikslus, kad V.Micičius atsigulė ant parketo ir liko beviltiškai stebėti, kaip įridenęs dvitaškį nuo lentos su sirena, Rokas Jokubaitis pasimėgaudamas spaudė kumštį ir Renaldo Seibučio stiliumi paleido emocijų drugelius kampinei „Žalgirio“ sirgalių armijai.
Daugiausiai ovacijų per „Žalgirio“ pristatymą prieš rungtynes sukėlęs įžaidėjas vos pakilęs nuo suolo pirmojo kėlinio viduryje kėsinosi į decibelų rekordus arenos tribūnose.
„Rokai, varyk!“ – šaukė sirgalius iš tribūnos prie „Žalgirio“ suolo. „Rokai, už du!“ – antrino jam kitas skardžiabalsis. „Už tris!“ – prasidėjo kažkoks aukcionas.
Vaikiški balsai už nugaros apimti euforijos ėmė skanduoti Roko vardą. Tai buvo kažkokia nepaaiškinama Rokomanija, kuria susirgo 5011 „Žalgirio“ arenos žiūrovų.
„Kaukė sulaiko virusą, bet ne emocijas“, – užrašyta ant apsauginių veido kaukių, kurias dovanų gavo į „Žalgirio“ areną susirinkę aistruoliai. Reikia tikėtis, kad temperatūros matuokliai, dezinfekcinių skysčių stotelės, vienos kėdės atstumas ir apsauginės kaukės neįleido COVID-19 į Nemuno krepšinio salą. Bet emocijos tikrai prasiskverbė į nuo jų kunkuliavusią „Žalgirio“ areną.
„Tik penki tūkstančiai buvo? – klausė Marius Grigonis, o vėliau to paties – Martinas Schilleris ir Erginas Atamanas, nes buvo taip gerai, jog atrodė, lyg būtų buvę mažiausiai dešimt. – Dar Steve'as manęs klausė, ar čia pilna arena, ar kaip čia buvo.
Visi atėjome kaip į kažkokį balių. Visi su užduotimis, ką padaryti, bet visada akcentuojame, jog reikia mėgautis šia diena, nes niekada nežinai, ar nutrauks, ar pabaigsim sezoną. Visada reikia džiaugtis šia minute, todėl atėjome į rungtynes kaip į šventę. Ir visas šis sezonas mums vien per teigiamas emocijas.“
Iš dvejojimo savimi išsilaisvinęs Nigelas Hayesas vien per pirmąjį kėlinį pelnė 11 taškų. Steve'as Vasturia neatsiplėšęs nuo žemės įrideno septynis vien per trečiąjį ketvirtį. Artūras Milaknis daktaro J. stiliumi sukišo kamuolį į krepšį kabliu iš apačios, prasiveržęs krepšio link nuo tritaškio linijos.
Taip – „Žalgirio“ arenoje ketvirtadienio vakarą buvo daug sunkiai paaiškinamų dalykų, po kurių žiūrovų tai aikčiojo, tai kvatojo iš nuostabos. Bet tai nieko nestebina – sunkiai galėdami paaiškinti tokį startą, išsišiepę iki ausų stovi ir pečiais gūžčioja patys žalgiriečiai.
„Jei atvirai, neįtikėtina. Kas būtų pasakęs, kad laimėsime pirmus keturis sezono mačus? – švytėjo Joffrey Lauvergne'as, neapdainuotas mačo MVP, kokiu jį savo straipsnyje įvardijo kolegas Augustas Šuliauskas. – Mes tiesiog mėgaujamės krepšiniu. Sunkiai dirbame treniruotėse ir esame labai pozityvūs. Labai geras jausmas. Jei atvirai, labai linksma.
Žaidžiame labai gerai. Tikiu, kad dar tik tobulėjame. Nežinau net ką pasakyti, bet turime tai tęsti.“
Kaip sakė Martinas Schilleris, „Žalgirio“ puolime nėra nei mokslo, nei triukų.
Žaidėjai tiesiog neskaičiuoja atakos laiko ir meta tada, kada mato menkiausią progą. 89 taškai į „Anadolu Efes“ krepšį ir kone tobulas pataikymas – 69,2 proc. dvitaškių bei 52,6 proc. tritaškių. Jeigu žaidimas sustoja, neišradinėdami dviračio žalgiriečiai suka pikenrolus ir aktyviai žaisdami be kamuolio žiūri, ką jiems atneš varžovų gynybos įtrūkimai.
Po atkovoto kamuolio gynyboje greitai bėga į priekį ir mėgaujasi akimirka, rinkdamiesi atakos tęsinius čia ir dabar. Aprūdiję priešininkai Eurolygoje dar sunkiai spėja paskui akis išdegusį „Žalgirį“.
„Atrodo, kad greičiau bėgame už kitus. Ir mus tikrai lydi sėkmė. Kai reikia metimo, jis įkrenta, kai anksčiau gal neįkrisdavo. Daug čia visko susideda. Būtų galima daug analizuoti, bet dabar visi mato, kaip yra“, – aiškino M.Grigonis.
„Žalgiris“ pagal dvitaškių taiklumą įpusėjus ketvirtam Eurolygos turui kol kas trečias (57,93 proc.), tritaškių – antras (41,67 proc.).
„Puolime buvome labai agresyvūs. Treneris prašė smūgiuoti pirmiems. Manau, mums tai pavyko, – sakė 17 taškų ir 23 naudingumo balus surinkęs Nigelas Hayesas (3/5 trit.), šmaikščiai paaiškinęs atsiradusį pasitikėjimą savimi, kuriuo jis šį kartą tryško „Žalgirio“ arenoje. – Vakar facetime'u kalbėjausi su mama ir sese. Ir jos pasakė, kad turiu žaisti geriau. Jos prašė manęs žaisti agresyviai. Tad tiesiog stengiausi būti agresyvus ir padėti komandai, kuo tik galiu.
Ar dabar jos bus patenkintos? Nežinau, rūbinėje reikės pasižiūrėti, ką jos parašė. Bet abejoju, nes mano mama yra Mergelė. Ir kaip dainuoja Prince'as, „mano mama niekada nebūna patenkinta“. Tokia ir mano mama.“
Daugiau mokslo buvo „Žalgirio“ gynyboje. Net Nigelas Hayesas nesutiko iki detalių paaiškinti taktinių trenerio sumanymų.
„Negaliu to pasakyti, nes kitos komandos gali šito klausytis. Bet trenerių štabas turi puikią schemą, kurioje visi įsitraukę. Pas mus viskas prasideda nuo gynybos. Tai viskas, ką jums galiu pasakyti nemokamai“, – gudriai šyptelėjo amerikietis.
Dar prieš sezoną kritikuota dėl nelankstumo, gynybinė Martino Schillerio schema veja varžovus į aklavietę.
„Side“ gynybos principu paremtas centro ir gynėjo judėjimas stumia žaidėją su kamuoliu nuo užtvaros ir blokuoja kelią į baudos aikštelę. Maža to, detaliai A.Šuliausko išnagrinėtas „contain“ gynybos priedėlis – trečio žmogaus pajungimas į gynybos pagalbą verčia atakų organizatorių atsikratyti kamuolio. Štai Vasilije Micičius, prieš porą dienų Berlyne išdalijęs 13 rezultatyvių perdavimų, Kaune liko tik su trimis savo sąskaitoje.
Pirėjo „Olympiakos“, Maskvos srities „Chimki“, Belgrado „Crvena zvezda“ ir Stambulo „Anadolu Efes“ komandos per ketverias rungtynes į „Žalgirio“ krepšį surideno vid. tik 69,75 taško. Įpusėjus ketvirtam Eurolygos turui, tai geriausias rezultatas visame turnyre.
„Atėjome su puikiu ir aiškiu žaidimo planu, kurį sudėliojo treneriai. Žinojome, kaip jie mėgsta bėgti į priekį ir ko ten ieško. Todėl atlikome gerą darbą sulaikydami Micičių. Jis geras taškų rinkėjas ir žaidimo kūrėjas. Nuo jo priklauso visos komandos puolimas, todėl mūsų gynyba prieš jį padėjo apriboti priešininkų skaičius“, – analizavo N.Hayesas.
„Mes juos įveliame į tokį... Net nežinau, į ką juos įveliame, bet jie nesupranta, kur mus atakuoti, nors kartais būna daug laisvų opcijų, – pridūrė M.Grigonis. – Visi bandome vienas kitam padėti, nors, būna, įmeta mums iš eilutės. Pagavome juos, kai jie ėjo į dviejų žmonių pusę ir nežinojo, ką daryti.
Pats tokioje sistemoje irgi žaidžiu pirmą kartą. Bet kol kas ji veikia ir smagu dėl trenerio, žaidėjų. Smagu, kaip šiemet žaidžiame su kitokia energija.“
Kitokia energija, laisvė ir džiaugsmas – tai jau besikartojantys ir vis išlendantys „Žalgirio“ žaidėjų atsiliepimai apie naują komandos stilių.
Norom nenorom jie akivaizdžiai referuoja į ketverius metus su Šarūnu Jasikevičiumi, kurie buvo smagūs pergalėmis, bet galbūt ne tokie smagūs preciziškomis ir liniuote išmatuotomis krepšinio detalėmis.
Galbūt kai kurie įpročiai keičiasi, bet tos krepšinio pamokos, kurias Šaras diegė žalgiriečiams ketverius metus, niekur nedingo. Atėjus nepažįstamajam, kuris atrišo žaidėjams rankas ir vietoj muštro pasirinko pozityvaus vyruko retoriką, gavome įdomų kokteilį, kuris visus svaigina Eurolygos sezono pradžioje.
„Negalime nepaminėti Šaro. Jis daug mums įdiegė. Vis dar padarome ir daug tokių Šaro detalių. Nors kaip nenorėčiau sakyti, bet Šaras tikrai su mumis. Tas derinys tikrai mums eina labai gerai, – pastebėjo ir M.Grigonis. – Sėkmingai įrodinėjam, kurie netiki. Jums, va (žiūri į žurnalistus. – aut.), visiems įrodinėjam. Labai labai gerai. Smagu – 4-0. Pagavome tą bangą ir reikia su ja toliau plaukti.
Bet čia tik kiek? Ketverios rungtynės. Dvejos rungtynės ir gali viskas apsiversti. Pats suprantu, kaip yra. Nesakome, kad mes čempionai ir jau viskas. Dar mums nueiti labai daug kelio ir kitos komandos kausis. Laukia daug sunkumų – ir su visomis kelionėmis, ir situacijomis. Kitos komandos irgi nekvailos – žiūrės, kaip žaidžiame. Bet, sakau, kol kas šiai dienai gerai.“
Šaras buvo griežtas ir detalus, bet ataka iš atakos, o ne iš atsitiktinumų sudėliota sistema veikė ilgoje distancijoje. O kiek ilgai gali tęstis šios „Žalgirio“ linksmybės Eurolygoje? Tai neįžengta teritorija, kurioje atsakymo dar nežino niekas.
Neplanuotas „Žalgirio“ vakarėlis įsismarkavo ir jau kiek užsitęsė. Kaip ir kiekviename smagiame pasibuvime, čia pasitaiko ne visai logiškų ir sunkiai paaiškinamų dalykų. Bet visai kaip per gerą balių gal tiesiog mėgaukimės šia akimirka. Nes sunku prognozuoti, kokias pagirias atneš rytojus.
