Prieš gerą mėnesį tikėtis kauniečių pergalės šiems pelnant vos 74 taškus būtų buvę naivu. Jų gynybos skylėmis naudodavęsi varžovai be didesnių problemų rungtynėse viršydavo 80-85 taškus. Tačiau po ilgos pralaimėjimų serijos įvyko lūžis – trečiadienio susitikimas buvo jau penktasis iš eilės, kuriame varžovams buvo neleista pelnyti daugiau nei 73 taškų. Ir nors patys kauniečiai smarkiai strigo poziciniame puolime prieš puikiai gynyboje subalansuotą bei treniruojamą A.Trinchieri ekipą, būtent solidi energija bei geras žaidimas savoje aikštės pusėje buvo pagrindiniai pergalės kalviai. Ir, žinoma, tas vyrukas vardu Marius Grigonis. Pažvelkime į įdomiausius rungtynių akcentus.
Greitas puolimas, kodėl strigo pozicinės atakos ir Pauliaus Jankūno forma
Vos 74 „Žalgirio“ pelnyti taškai įrodo ir ne ką prastesnę varžovų gynybą. Jos efektyvumą įrodo ir dar vienas įdomus statistinis momentas – pastarosiose trejose rungtynėse skaudžiai iš toli oponentus baudę kauniečiai šį kartą susikūrė mažiau progų mesti iš toli (15), nei vidutiniškai įmesdavo tritaškių su „Panathinaikos“, „Baskonia“ ir „Fenerbahče“ (15,7).
A.Trinchieri ranka „Bayern“ ekipoje akivaizdi – reiklus gynybinis treneris puikiai sustygavęs savo žaidėjų pozicijas bei automatizavęs jų judėjimą gynyboje. Vokiečių planas buvo priversti kuo sunkiau ir aukščiau priimti kamuolį „Žalgirio“ gynėjams, o šiems žaidžiant 2 prieš 2, užkirsti kelią prasiveržimams, kurie sukuria situacijas tritaškiams. Visų rungtynių metu pamatėme keitimosi prie užtvarų bei pasyvesnės gynybos mišinį. Prie aukštų ir greitų užtvarų buvo nevengiama eiti per jų apačią, taip staigiai išlendant prieš žalgiriečių veidus ir neleidžiant jiems susikurti pranašumo. Tai turbūt buvo antra geriausia gynyba (po „Barcelonos“), su kuria kauniečiams teko susidurti šį sezoną.
Vienintelis idealiai vėl veikęs „Žalgirio“ ginklas buvo greitasis puolimas. Neabejoju, kad tai buvo akcentuojama „Bayern“ pasitarime prieš rungtynes, tačiau žalgiriečiams padėjo vokiečių netaiklūs, toli atšokę metimai ar prarasti kamuoliai. Suskaičiavau net 18 kauniečių taškų ankstyvose atakos fazėse, kuriose krito ir 4 iš 6 taiklių tolimų metimų. Tai buvo didžiulė pagalba klampiose rungtynėse.
Kitas džiuginantis dalykas be Grigonio, apie kurį dar pakalbėsime atskirai, yra Pauliaus Jankūno sportinė forma. Nigelui Hayesui sužaidus turbūt prasčiausias sezono rungtynes – 31 minutė, 3 taškai, vos 1 taiklus metimas iš 5, 3 klaidos bei nesugaudytas P.Zipseris – kapitono indėlis per ribotą žaidimo laiką vėl buvo ryškiai matomas. Giliai po krepšiu užsiimamos pozicijos virsta atkovotais kamuoliais puolime, išnaudojamos baudos aikštelėje gaunamos progos. Tai jau ketvirtosios Pauliaus rungtynės iš eilės, aikštelę paliekant su daugiau nei 10 naudingumo balų ir žaidžiant 15 minučių.
Sustingęs „Bayern“ puolimas, pagalba trečiame kėlinyje ir įdomus momentas 2 prieš 2 žaidime
Pamatėme keletą puikių atkarpų „Bayern“ puolime, tačiau jame daug stipriau dominavo sustingęs žaidimas. Žinoma, komandai trūko jos lyderio V.Lučičiaus, tačiau tai taip pat – „Žalgirio“ gynybos nuopelnas.
Bavarai turėjo kelis pagrindinius savo atakų akcentus – W.Baldwino, DJ Seeley du prieš du su aukštaūgiais, J.Reynoldso prisilietimai prie kamuolio arčiau krepšio ir ketvirtajame kėlinyje ypač ryškūs buvę aukštesnių bavarų gynėjų bandymai centruoti baudos aikštelės prieigose.
Svarbiausia kauniečių užduotis buvo pristabdyti pagrindinį ekipos kūrėją bei žaidimo gijas savo rankose laikantį W.Baldwiną. Itin staigaus amerikiečio prasiveržimai bei žaidimo kūrimas buvo pristabdyti pasinaudojus jo neužtikrintu metimu iš toli (sezono vidurkis 25 proc.). Firminės Ice, keitimosi bei susispaudimo šiam turint kamuolį junginys padėjo uždaryti kelius į baudos aikštelę su keliomis išimtimis. Rungtynes įžaidėjas baigė su 6 taškais, išmetęs net 11 metimų, 4 klaidomis ir vos 2 rezultatyviais perdavimais. Geriausiai jo pasirodymą apibūdina faktas, kad jis atliko kur kas daugiau sudėtingų metimų per žalgiriečių rankas, nei sukūrė laisvų progų komandos draugams.
„Bayern“ atakos neretai strigo. Įsiminė epizodai, kai ne visi komandos žaidėjai žinojo, kur bėgti ar ką daryti. A.Trinchieri buvo itin nepatenkintas savo auklėtinių nusiteikimu puolime ilgosios pertraukos metu ir šie žodžiai pasiekė jo žaidėjus.
Tačiau trečiajame kėlinyje prie to prisidėjo ir „Žalgirio“ itin greitai susirinktos pražangos. Keturias komandines pražangas kauniečiai susirinko vos per 2,5 minutės, o tai po to neleido naudoti taktinių pražangų stabdant pranašumus įgavusius žaidėjus. P.Jankūnas negalėjo tuo pasinaudoti prieš N.Weilerį-Babbą, N.Hayesas closeouto (varžovo stabdymas prie tritaškio linijos atbėgant iš baudos aikštelės) situacijoje prieš P.Zipserį, A.Milaknis greitoje atakoje prieš įsibėgėjusį W.Baldwiną. Šioje situacijoje buvo galima sutaupyti 4-6 lengvus taškus taktinėmis pražangomis, kurie galėjo būti lemtingi.
Dar vienas įdomus pastebėjimas bei 6–8 taškus „Bayern“ atnešęs manevras. Du prieš du metu „Bayern“ aukštaūgiai dažnai paskutiniu metu pakeisdavo užtvaros pusę (flip screen), taip leisdami greičiu atakuoti savo gynėjams. Šiems prasiveržus, pagalba kelis kartus taip pat neatėjo. Kodėl? Kitas „Bayern“ aukštaūgis tuo metu baudos aikštelėje atitverdavo savo žaidėją nuo kamuolio lyg prašydamas jo po krepšiu. Šis ėjimas leido kelis kartus netrukdomiems „Bayern“ gynėjams įmesti iš po krepšio – tą matėme ir paskutinėje atakoje, kuri vos netapo lemiama – Weilleriui-Babbui veržiantis, J.Reynoldsas atitvėrė po krepšiu buvusį R.Jokubaitį, taip neduodamas progos šiam padėti už Babbo nugaros pasilikusiam J.Lauvergne'ui.
Mariaus Grigonio šou
Jūs patys viską matėte. Vyrukas žaidžia superžvaigždės lygiu ir tuo mėgaujasi. Nepaisant itin ties juo akcentuojamos gynybos, M.Grigonio pataikymo procentai toliau išlieka kosminiai (53 proc. dvitaškių, 53 proc. tritaškių ir 98 proc. baudų). Būtent Mariaus dėka ketvirtajame rungtynių kėlinyje „Žalgiris“ pasitinka Kalėdas pakiliomis nuotaikomis.
Marius pelnė net 11 iš savo 22 taškų per 10 paskutinių rungtynių minučių. Pradžiai – tritaškis greitoje „Žalgirio“ atakoje. Vėliau – sumanus pagąsdinimas mesti ir į orą pakeltas varžovas bei išprovokuota pražanga. Po kelių atakų sekęs DJ Seeley sulaikymas už nugaros bei metimas nuo lentos. Rungtynių pabaigoje, du prieš du viršuje, kantrybė išlaukiant patogiausios pozicijos bei metimas iš baudos aikštelės. Ir galiausiai, situacijos nuskaitymas bei lemiamas metimas.
Tai buvo tas pats derinys, kurį „Žalgiris“ naudojo LKL rungtynėse prieš Prienus, kuomet S.Vasturia iš kampo pataikė sudėtingą tritaškį. Šį kartą Marius irgi turėjo bėgti link to krašto, tačiau pamatęs, kad „Bayern“ mato situaciją bei keičiasi, pakilo į viršų bei priėmė kamuolį. Išvydęs prieš save DJ Seeley, kaunietis atakavo į kairę, staigiai sustojo bei pataikė sunkų metimų iš vidutinio nuotolio. Ir nors paties metimo balansas nebuvo pats geriausias, viskas gerai, kas gerai baigiasi. Kamuolys krepšyje, pergalė „Žalgirio“ rankose.
Marius žaidžia fantastišką sezoną ir aikštelėje nėra nieko, ko jis negalėtų padaryti. Pridėkime jo kietą charakterį, naglumą bei norą prisiimti pačius atsakingiausius momentus – Kaune turime aukščiausios klasės žaidėją, aplink kurį verta lipdyti ekipą ilgiems metams į priekį.