Kol vagis nepagautas už rankos, galima tik spėlioti, ar „Žalgirio“ varžovai išvykose iš tikrųjų naudojasi arenos kamerų įrašais.
Pirmą kartą kalbos apie tai pasklido Tel Avive, kur, anot Izraelio žiniasklaidos, Šarūnas Jasikevičius sužinojo, kad Nevenas Spahija ir „Maccabi“ nufilmavo žalgiriečių treniruotę ir naudojo vaizdo medžiagą ruošdamiesi rungtynėms. Izraelio žiniasklaida iškapstė skandalą, bet Šaras viešai jo nekurstė ir malšino aistras.
Kas tikrai nufilmuota, tai „Žalgirio“ pasaka, kuri tęsiasi jau trečią mėnesį. Pirmą kartą nuo 2012-ųjų penkias pergales paeiliui pasiekę žalgiriečiai pirmąjį Eurolygos ratą užbaigė su 10 pergalių ir pozicija pirmajame ketverte.
Skamba neįtikėtinai, kaip rekordinės sirgalių minios pergalingos dainos ketvirtadienio vakarą „Žalgirio“ arenoje (15 tūkst. 480), bet žaliai balti nugalėjo tris iš keturių šiuo metu aukščiausiai Eurolygoje esančių komandų.
Vienintelis Maskvos CSKA atlaikė Eurolygos išsišokėlio šturmą. Gruodį po žalgiriečių kojomis krito tokios organizacijos kaip „Panathinaikos“, „Fenerbahče“ ir „Olympiakos“ – vieni iš favoritų laimėti Eurolygą.
Šarūnas Jasikevičius prieš sezoną 24sek nedrąsiai kalbėjo apie neaiškias „Žalgirio“ galimybes, kaip smarkiai pasikeitė „Žalgiris“, kaip sustiprėjo Eurolyga ir kaip bus sunku pakartoti bent pernykštę sėkmę – 14 pergalių ir 10-ąją vietą turnyro lentelėje. Bet jau sezono pradžioje net nepatenkindama Š.Jasikevičiaus lūkesčių ir nekokybišku žaidimu įveikusi stiprias Eurolygos komandas, „Žalgirio“ ekipa kėlė intrigą.
„Tai kas bus, kai žalgiriečiai žais pagal Šaro planą?“ – pamenu, gūžčiojome pečiais su kolega.
Štai ir patys matote.
Kai žaidžia pagal brėžinius, „Žalgiris“ tampa nenugalimas. Šaras sukonstravo vieną iš trijų geriausiai puolančių Eurolygos mašinų (vid. 81,1 tšk.). Nors treneris norėjo matyti atletiškesnį ir greitesnį „Žalgirį“, netikėtai išvydome taikliausią Kauno komandą Eurolygos istorijoje (53 proc. TSR).
Pagal šį rodiklį, kuris susumuoja visus dvitaškius, tritaškius ir baudų metimus, „Žalgiris“ nusileidžia tik Maskvos CSKA (53,9 proc.), bet niekas kitas žaliai baltiems neprilygsta pagal tolimų metimų pataikymą (42,9 proc.).
„Žalgiris“ išdalija vid. 19,5 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes ir tai yra trečias geriausias rezultatas Eurolygoje. Pagal atkovotų kamuolių rodiklį žalgiriečiai rikiuojasi antri.
Bet įspūdingiausiai atrodo faktas, kad „Žalgirį“ nuo pernykščio rezultato skiria vos 4 pergalės, o praėjusį sezoną 10 pergalių žalgiriečiai buvo pasiekę tik vasario 24-ąją.
Visus šiuos skaičius taip aukštai sukėlė Šarūno Jasikevičiaus reiklumas.
Iš dar nieko neįrodžiusių, jaunų ir alkanų legionierių bei patyrusių lietuvių Šaras išspaudė viską ir dar daugiau.
Dabar Europa kalba apie Paulių Jankūną kaip vieną Eurolygos MVP kandidatų. Apie pernai abejonių sukėlusį Keviną Pangosą kaip didžiausią metų Eurolygos siurprizą.
Dviprasmiškai sutiktas Aaronas White'as tapo „Žalgirio“ smogiamojo žemo penketo ašimi ir universaliausiu komandos žaidėju. Edgaras Ulanovas net ir per skausmus raško rekordus ir kaip magnetas traukia Eurolygos galingųjų dėmesį.
Artūras Milaknis vėl šaudo taip taikliai, kad kiekvienas jo užsitaisytas šūvis prie trijų taškų linijos nejučia iš kėdžių kelia „Žalgirio“ arenoje susirinkusius aistruolius, kurie tuoj pradeda baubti laukdami taiklaus metimo.
Tikiuosi, per Kalėdas sukalbėjote ir maldą už Šarūną Jasikevičių, atsidėkodami jam už magiją, kurią jis paskleidė tapęs „Žalgirio“ vyr. treneriu.
Reikėjo padėkoti ir Gintarui Krapikui, kuris sugebėjo įkalbėti Šarą tapti jo asistentu 2014-aisiais. Tai, kad Šaras dabar yra „Žalgirio“ treneris, yra vienas iš trijų geriausių legendinei organizacijai nutikusių dalykų per 18 pastarųjų metų – po žalgiriečių triumfo Eurolygoje ir Arvydo Sabonio karjeros pabaigos su „Žalgirio“ apranga.
Dar visai neseniai buvome įpratę kentėti prie televizoriaus ekranų, kai „Žalgiris“ leisdavosi į Eurolygos išvykas. Net iš tuometinio komentatoriaus Roberto Petrausko balso būdavo aišku, kad „Žalgiris“ rimtesnės komandos teritorijoje neturi jokių šansų. Ir neturėdavo.
Pagaliau „Žalgiris“ turi charakterį. Jis kovingas, kokybiškas ir galintis nugalėti bet ką. Anksčiau prieš tokias organizacijas kaip CSKA, „Barcelona“ ar „Panathinaikos“ žalgiriečiai negalėdavo laimėti 20 metų. Dabar jie paguldo ant menčių Eurolygos lyderius ir baigiame išlepti taip, kad pernelyg nebesistebime tokiomis pergalėmis.
Jau pernai „Žalgiris“ tapo Eurolygos Robinu Hudu, kai pavogė keletą skambių pergalių iš turtingųjų panosės ir davė jomis pasidžiaugti retai tokią progą turintiems. Jau pernai Eurolyga vėl pradėjo gerbti „Žalgirį“. Bet šiemet „Žalgiris“ tampa fenomenu, kurio kelionė Eurolygoje darosi nenuspėjama.
Per 15 likusių Eurolygos turų „Žalgiriui“ reikia bent 7 pergalių ir jis bus ketvirtfinalyje. Niekas kaip apie ketvirtfinalio komandą prieš sezoną apie „Žalgirį“ nekalbėjo – vėl nurašė turnyro lentelės apačiai. Bet žinote, ką? Krepšinį išmanantys žmonės jau šnabždasi, kad tai Eurolygos finalo ketverto kalibro jėga.
Svarbiausia, kad patys žalgiriečiai taip nesišnabždėtų savo rūbinėje. Praėjusį sezoną Belgrado „Crvena zvezda“ buvo sudrebinusi Eurolygą 7 pergalių serija, bet su 16 laimėjimų liko už ketvirtfinalio borto.
„Žalgiris“ dar ne tokio svorio, kad būtų neišjudinamas iš pirmojo Eurolygos aštuoneto. Ypač tokioje lygioje Eurolygoje, kur nuo devintos vietos „Žalgirį“ skiria tik trys pergalės.
„Tai yra fantastika, kuri nieko nereiškia“, – labai taikliai pastebėjo Šarūnas Jasikevičius, po pergalės prieš Pirėjo „Olympiakos“.
Aukščiausios klasės komandų bruožas – išlaikyti kartelę viso sezono metu ir tą padaryti „Žalgiriui“ bus labai sudėtinga.
Bet tą fantastišką pasivažinėjimą Eurolygos kalneliais stebėti bus be galo įdomu. Suskubkite įsigyti bilietus į artimiausius „Žalgirio“ mūšius, nes rasti laisvų artimiausiu metu bus vis sunkiau.
Po pergalės prieš „Olympiakos“ Kauno ekipos žaidėjai kiek neįprastai patraukė sirgalių link.
Anksčiau tai nebuvo įprasta. Žalgiriečiai susiburdavo aikštės centre, sušukdavo vieningą „Mes už... Žalgirį!“ ir atsisukę plojimais padėkodavo aistruoliams.
Šįkart visas būrys krepšininkų ėjo link pirmosiose eilėse įsitaisiusių aistruolių ir dėkojo jiems pliaukštelėdami delnais. Tai buvo neįprasta, bet maloni akimirka, kuri galėtų tapti tradicija. Kokia jau tampa „Žalgirio“ pergalės prieš Eurolygos favoritus.