Žalgiriečiai nedemonstravo solidaus žaidimo, tačiau sezono pabaigoje svarbi bus tik ketvirtadienio rungtynėse pasiekta pergalė. Jų šiame sezone kol kas trūksta – kauniečiai ne kartą pralaimėjo ir žaisdami žymiai geriau. Pažvelkime į tai, kas kovoje su „Maccabi“ pavyko ir kas nelabai.
Pirmųjų 25 minučių problemos
I.Sfairopoulo „Maccabi“ nepasižymi itin įmantriu žaidimu puolime. Priešingai, jis pakankamai paprastas. Viskas paremta žaidimu 2 prieš 2, keliais pikenrolais, o nesusikūrus pranašumų po jų – žaidimu 1 prieš 1. Tačiau ketvirtadienio rungtynėse treneriui teko remtis ne pačiais geriausiais savo atlikėjais, kas yra itin svarbu turint tokią laisvą puolimo sistemą. T.Dorsey nuo pirmųjų minučių ėmėsi lyderio (S.Wilbekino) vaidmens, o „Žalgiriui“ pirmoje pusėje niekaip nepavyko užčiuopti kokio nors pranašumo dėl savo pačių klaidų.
Jau prieš rungtynes buvo aišku, kad šiame mače žalgiriečiai turės būti papildomai budrūs padėdami iš silpnosios pusės. „Maccabi“ žaidžia daugumą pikenrolų aikštės viduryje, išsidėstę plačiai arba krašte, palikdami tuščią kampą. Tačiau net ir žinodami apie tai, kauniečiai turėjo nemažai problemų.
Kai aukštaūgis atlieka stepoutą, paskutinis žmogus silpnojoje pusėje turi pasaugoti žmogų, besileidžiantį po krepšiu. Atrodo labai aišku, tačiau L.Lekavičius pamiršo tą padaryti pirmajame kėlinyje ir J.Cohenas pasižymėjo po nuostabaus A.Caloiaro perdavimo nuo žemės. J.Landale’as atėjo į pagalbą, tačiau tą darė pavėlavęs ir itin minkštai – J.Reynoldsas įveikė papildomą gynybą be didesnių pastangų.
Kai „Žalgiris“ keičiasi ir gynėjai lenda iš priekio, jų parama irgi turėtų būti iš silpnosios pusės – papildomas žmogus neleidžia lengvai permesti kamuolio per gynėjų galvą. P.Jankūnas vienos atakos metu tapo šia atrama, tačiau pats per daug užsižiūrėjo į kamuolį ir pamiršo savo dengiamąjį, kuris sulaukė perdavimo kirtęs po krepšiu ir pelnė du taškus. Galbūt tai buvo pasekmė pirmojo kėlinio klaidos, kai niekas tokioje situacijoje neatėjo padėti L.Lekavičiui, po išsikeitimo atsidūrusiam su J.Cohenu. Aukštas perdavimas per Luko galvą tapo dviem lengvais „Maccabi“ taškais.
Nepavykus susikurti pranašumų pikenrolų metu, žydai nevengė parodyti savo 1 prieš 1 žaidimo arsenalo, o daugiausia tą darė T.Dorsey. Pirmąsias 25 rungtynių minutes tą daryti jiems sekėsi neblogai. T.Dorsey ankstyvoje atakos fazėje atakavo M.Gebeną, o KC Riversas vėlgi užsižiūrėjęs į kamuolį pametė savo dengiamąjį – Y.Zoosmanas už tai nubaudė trimis taškais. Antrame kėlinyje Th.Walkupas besigindamas pamiršo pakelti bent vieną ranką ir Dorsey jį nubaudė 3 taškais.
Tokių nesusipratimų buvo ir daugiau. Kol „Žalgiris“ savo aikštelės pusėje dalijo lengvesnius taškus, puolime taip pat netrūko dovanėlių varžovams. „Maccabi“ keitimosi gynyba kvietė kauniečius išnaudoti pranašumus baudos aikštelėje, tačiau šie bandymai buvo itin nesėkmingi. Pradedant pražangomis puolime, J.Landale’ui akivaizdžiai stumiant varžovus rankomis ir ne itin paslėptais Th.Walkupo aukštais perdavimais, kuriuos perimdavo varžovai, baigiant susikurtais gerais metimais, kurių nepavyko pataikyti geru procentu.
Tai buvo 25 minučių kančia prieš traumų išretintą „Maccabi“ ekipą, iki kol išgelbėti vakaro nebuvo iškviestas L.Lekavičius.
Epizodai, nulėmę pergalę
Trys dalykai nulėmė kauniečių pergalę – solidi 7–8 minučių atkarpa gynyboje keičiantis ginamaisiais, neleidžiant „Maccabi“ pelnyti nei taško, L.Lekavičiaus pikenrolai bei agresyvus ir užtikrintas žaidimas 1 prieš 1.
„Žalgiris“ antroje rungtynių pusėje labiau rėmėsi keitimosi gynyba ir vienu momentu „Maccabi“ tiesiog subyrėjo. Visi pikenrolai neteko prasmės, nes jiems nepavyko įgauti jokių pranašumų. Žalgiriečiai puikiai atlikdavo ir trigubus susikeitimus, kai neleisdavo savo mažiukams likti prie žydų komandos aukštaūgių. Kauniečiai pakėlė savo energijos ir atsidavimo lygį gynyboje antroje pusėje, išvengė klaidų ir tai padėjo spurtuoti 18:0.
Puolime tai buvo L.Lekavičiaus valanda. Gynėjas nepaisė „Maccabi“ gynybos sumanymų ties užtvaromis kraštuose stumti jį link galinės linijos. Puikiai paruošęs pikenrolus, Lukas atakavo ten, kur norėjo pats – į aikštės vidurį, o iš ten problemas sprendė firminiais floateriais, metimais iš vidutinio nuotolio. Varžovams jį keletą kartų pametus, užsižiūrėjus į kamuolį, Lukas puikiai judėjo be kamuolio ir realizavo tritaškius po komandos draugų perdavimų. Rungtynes jis baigė turėdamas 23 taškus, puikiu pataikymu iš žaidimo (7/11) bei komandos draugų liaupsėmis.
Žalgiriečiai rungtynių pabaigoje atrodė užtikrinti ir savo galimybėmis 1 prieš 1. Būtent pavojingumo žaidžiant 1 prieš 1 trūko daugelyje „Žalgirio“ rungtynių šį sezoną. E.Ulanovas, KC Riversas bei tas pats L.Lekavičius išgelbėjo tris atakas savo individualiais veiksmais, o jos visos baigėsi taikliais tritaškiais metimais.
Apibendrinimas
Galima tik įsivaizduoti, kiek pergalių „Žalgiris“ turėtų dabar, jei tokia realizacija 1 prieš 1 situacijose būtų buvusi bent keleriose rungtynėse daugiau.
Ketvirtadienio rungtynės nebuvo žingsnis į priekį „Žalgirio“ žaidime, tačiau po tiek pralaimėjimų iš eilės minimali užduotis laimėti buvo įvykdyta.
Papildomas taškas lentelėje užsidirbtas ir tai yra svarbiausia.
