Stadio Eirinis kai Filias, arba lietuviškai – Taikos ir draugystės stadionas, buvo atidarytas 1985-aisiais. Stadionu oficialiai statinys vadinasi todėl, kad erdvioje patalpoje yra vietos ir uždarų patalpų lengvosios atletikos varžyboms, ir tinklinio kovoms.
Beje, Taikos ir draugystės pavadinimas skamba ironiškai, nes per „Olympiakos“ ir Pirėjo sirgalių keiksmažodžio, pavadinimu „Panathinaikos“, mūšius čia vyksta tikras karas.
To protu nesuvokiamo sirgalių karo padariniai matyti kiekviename stadiono kampelyje. „Olympiakos“ sirgalių armijos fronto linija – grupuotė „Gate 7“. Kur sėdi šie vyrukai, kuriuos vietiniai su pasididžiavimu vadina beprotiškiausiais sirgaliais Europoje (patikslina, kad beprotiškesni ir už Belgrado „Crvena zvezda“ gerbėjus), pamatysi plika akimi.
„Gate 7“ vietas išduoda kėdės. Jos – be atlošų nugarai, nes papildoma plastmasinė kėdės dalis virstų dar vienu objektu, kurį būtų galima mesti į aikštę per derbius su „Panathinaikos“.
Per rungtynes su PAO Taikos ir draugystės stadionas virsta kažkuo panašaus į šiukšliadėžę – ten lekia viskas, kas žmonėms papuola po ranka.
Net per nereikšmingas Graikijos čempionato rungtynes su kuklia Lefkados komanda išvydęs pernelyg emocingai besireiškusį varžovų trenerį vienas sirgalių pakėlė sėdynę iš savo vietos ir ėmė dairytis: „Noriu ką nors mesti į tą vyruką.“
Bet graikai mokosi. Pagaliau. Stadiono parketą supa dvigubas tinklas, kuris sugeria smulkiausius į aikštę metamus objektus, pradedant monetomis ir petardomis, baigiant degančiais fakelais, tarp sirgalių vadinamais fajeriais.
Tik per Eurolygos rungtynes su „Žalgiriu“ nebuvo prasmės nuleisti šio tinklo – ne čia mūšio su „Panathinaikos“ laukas, todėl aistruoliai tvardosi. Beje, kur aukštai stadiono palubėse pakabintas apsauginis tinklas, per „Žalgirio“ viešnagę Pirėjuje dar buvo pakabinta plėvelė, kuri pro kiaurą stadiono stogą neleido ant parketo kauptis vandens lašams.
Ji priminė neseniai Graikiją apėmusį šaltuką, kuris ir prakiurdė Taikos ir draugystės stadiono stogą. „Žalgirio“ rungtynių dieną oro temperatūra Atėnuose siekė maždaug 10–13 laipsnių šilumos. Tokia yra graikiška žiema.
„Kai temperatūra nukrinta žemiau nulio, gyvenimas Graikijoje sustoja – niekas nieko nebedaro“, – juokiasi didžiausio Graikijoje sporto naujienų tinklapio gazzetta.gr žurnalistas Giannis Stavroulakis, gurkšnojęs kavą „360“ kavinėje, iš kurios pro didžiulį horizontalų langą lyg ant delno matyti Akropolis ir ant jo knibždantys turistai.
Graikijoje „išgerti kavos“ reiškia pasėdėti ir pasišnekučiuoti maždaug porą valandų. O lietuviškas kavos gėrimo tempas juokina kolegas Graikijoje.
„Ar pastebėjai tų merginų kavos puodelius, kai mes įėjome į kavinę? – maždaug po geros valandos pašnekesio juokėsi Giannis, rodydamas, kad puodeliuose liko dar maždaug trečdalis kavos. – Mūsų kavos pertraukėlė gali trukti 2–3 valandas. Gal todėl turime finansinių problemų?“
Jis su kolega iš Sport24.gr Alexandru Trigu juokauja, kad Graikijoje teroro grėsmės nėra, nes šalis tiesiog nėra turtinga ir neįdomi potencialiems užpuolikams. Tačiau karą graikams primena Taikos ir draugystės stadionas, dar žinomas trumpiniu SEF.
Draudimas – nusispjaut
Lyg kareiviai fronte čia rūko visi iš eilės. Pradedant grėsmingais žiūrovais „Gate 7“ vietose, kurios išpaišytos įvairiausiais grupuotės užrašais. Tęsiant jau labiau pasiturinčiais krepšinio gerbėjais pirmosiose stadiono eilėse. Ar baigiant tuo pačiu operatoriumi, kuris vis patraukia dūmą, o kai abiem rankomis turi sukti milžinišką kamerą, traukia įsikandęs nuorūką.
Kolega iš „Žalgirio TV“ Rytis Kazlauskas užuodė ir „žolytės“ kvapą. Ko gero, neapsiriko, nes apie marihuanos dvelksmą Atėnų O.A.K.A. arenoje kalbėjo „Panathinaikos“ klube 2012–2014 m. žaidęs Jonas Mačiulis. Beje, jis buvo paskutinis lietuvis, žaidęs viename iš dviejų Graikijos grandų.
Drąsiai prie pat parketo rūkė ir vienas Graikijos žurnalistas, belaukęs treniruotėje pasirodančių Pirėjo „Olympiakos“ krepšininkų. Prie aikštės, beje, rungtynių išvakarėse galėjo užsirūkyti bet kuris prašalaitis – priėjimas prie pagrindinės aikštės visiškai nekontroliuojamas.
Kad per rungtynes krepšininkai neuždustų nuo cigarečių tvaiko, tarp pirmojo ir antrojo SEF aukšto įmontuoti kondicionieriai, kurie lyg ir turėtų padėti išvengti dūmų debesėlio virš aikštės. Bet kaip parodė „Olympiakos“ ir „Žalgirio“ mačas, rūkančiųjų buvo tiesiog per daug, kad kondicionieriai išsklaidytų jų dūmus.
Karo lauką primena niūroka SEF aplinka. Vos tik įžengus į didžiulį sporto kompleksą, galima užuosti prakaito ir krepšinio kamuolio kvapą – čia dar įrengtos kelios krepšinio salės, kuriose praktikuojasi vaikai.
Nors SEF 2002–2004 m. rekonstruotas specialiai Atėnų olimpinėms žaidynėms, per 13 metų išlindo naujų „parazitų“, kurie parodė, kad Graikijai reikia naujų krepšinio rūmų. Bet graikų planuose jų nėra – nėra pinigų.
Kol neįsižiebė senos SEF lempos, stadionas iš tiesų labiau priminė maniežą nei krepšinio areną.
Aišku, prie to prisidėjo ir neišmontuotas bėgimo takas stadiono kraštuose. Nedideli nuo nešvarumų užsitraukę langai praleido tik vieną kitą šviesos spindulį. Jie apšviečia aplūžusius tribūnų turėklus, nuklijuotus lipnia juosta – čia kabėjusių vėliavų padariniai.
Beje, net stadiono tribūnos perskirtos specialiomis plastikinėmis užtvaromis. Jos skirtos „Gate 7“ jaunuoliams – maždaug 18–23 metų fanatikams, kurie pridaro daugiausia rūpesčių. Užtvaros padarytos tam, kad agresyvūs sirgaliai neperbėgtų į kitą stadiono pusę ir ten nekeltų neramumų. Beje, ir „Gate 7“ tribūna yra arčiau „Olympiakos“ žaidėjų. Virš „raudonųjų“ atsarginių suolo nėra jokios apsaugos – su stogeliu sėdi tik svečių žaidėjai, kad netyčia į juos neatskrietų koks degantis fajeris.
Šarūnas Jasikevičius sulaukė lengvo švilpimo ir buvo iškoneveiktas graikiškais keiksmažodžiais, kai bandė emocingiau pasiginčyti su teisėjais.
Garsieji „Gate 7“, beje, kartais nesibodi neatvykti į „Olympiakos“ rungtynes. Karo zoną primenanti tribūna buvo tuščia per Graikijos čempionato rungtynes praėjusį sekmadienį. Jos jiems pasirodė nereikšmingos prieš paskutinę vietos pirmenybių komandą.
Dvikovą su „Žalgiriu“ taip pat stebėjo ne „išparduotas“ stadionas – 8 tūkst. žiūrovų. Šarūnas Jasikevičius sulaukė lengvo švilpimo ir buvo iškoneveiktas graikiškais keiksmažodžiais, kai bandė emocingiau pasiginčyti su teisėjais. Bet net Šaras dar nepritraukia tiek sirgalių, kiek, pavyzdžiui, dėl Željko Obradovičiaus susirinko į dvikovą su Stambulo „Fenerbahče“ (11 tūkst.).
„Gate 7“ vyrukai buvo garsūs, bet tik rungtynėms įsibėgėjus ir po sėkmingų šeimininkų epizodų. Geras žalgiriečių žaidimas buvo kuriam laikui pritildęs Taikos ir draugystės stadioną, kurį išjudindavo ir legendiniai graikiški ritmai.
Bet kuo teko įsitikinti per du vizitus Taikos ir draugystės stadione, tai kad didieji Lietuvos miestai turėtų didžiuotis savo krepšinio arenų modernumu, o visa mūsų valstybė – interneto ryšiu.
Nauja Graikijos viltis
Željko Obradovičius, Šarūnas Jasikevičius ir Dimitris Diamantidis – „Panathinaikos“ menančios pavardės, nuo kurių „Olympiakos“ sirgaliams užverda kraujas. Bet Atėnuose nebežaidžia nė vienas iš jų.
D.Diamantidis praėjusį sezoną atsisveikino su didžiuoju krepšiniu. Ir taip, kaip svajoja „Olympiakos“.
Pirėjo klubas laimėjo dramatišką Graikijos čempionato finalo seriją 3-1, o D.Diamantidžio karjera „Panathinaikos“ baigėsi taikliu pergalingu Vassilio Spanoulio metimu per jo rankas.
Toks buvo paskutinis D.Diamantidžio karjeros prisiminimas. Lyg gražiausiame „Olympiakos“ aistruolio sapne.
„O, krepšinis! Nikos Galis!“ – pokalbius apie krepšinį Atėnuose visus tris kartus pradėjo taksi vairuotojai.
Tai buvo senyvi vyrai, dar gyvenantys legendinio graiko laikais. Vienu geriausių visų laikų Graikijos krepšininkų tituluojamas N.Galis spindėjo 1979–1994 metais.
Beje, vienas taksistų sunkiai rezga sakinius angliškai, bet savo planšetėje yra atsisiuntęs aplikaciją, kuri išverčia vairuotojo ir keleivio įrašytus sakinius. Nors vertimas labai padrikas, galima susikalbėti šiek tiek aiškiau nei gestų kalba.
Kita Graikijos karta užaugo stebėdama Dimitrio Diamantidžio ir Vassilio Spanoulio karjerą. Mitsou, kaip vadinami Dimitriai Graikijoje, laikas jau baigėsi. Graikai skaičiuoja ir paskutinius 34-erių V-Spano metus – jam karjeros pabaigą prognozuoja 2019-aisiais.
Ne pačius geriausius metus išgyvenantis Graikijos krepšinis baiminosi, kad su šiais dviem paskutiniais mohikanais prasidės pavojingas sąstingis. Bet iš Atėnų gatvių NBA ištraukė tikrą deimantą. To grynuolio pavadinimas – Giannis Antetokounmpo.
Šio nežemiško sudėjimo jaunuolio tėvai – iš Nigerijos. Nepasiturinčioje afrikiečių šeimoje augęs G.Antetokounmpo paauglystėje užsidirbdavo pardavinėdamas niekučius Atėnų gatvėse. Jis buvo iš tų įkyrių prekeivių, kurių paprastai vengiate gatvėse turistaudami.
Dabar „Greak Freak“ pramintas 22-ejų puolėjas „Milwaukee Bucks“ klube renka vid. 23,5 taško, atkovoja 8,7 kamuolio, atlieka 5,5 rezultatyvaus perdavimo ir vasario 19-ąją žais Rytų konferencijos komandos starto penkete per NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynes.
Už šį deimantą graikai dėkingi jo agentams, kurie parodė jaunystėje savo žaidimu visiškai neišsiskyrusį G.Antetokounmpo NBA talentams. Šie, kitaip nei europiečiai, turi išskirtinę akį žaidėjų fiziniams duomenims. Jie patikėjo, kad G.Antetokounmpo duomenys leis tapti išskirtiniu žaidėju, o technika ateis su laiku. Tikėjimas pasiteisino su kaupu.
Graikijos krepšinis – milžiniškose G.Antetokounmpo rankose.
Atėnų klubas užsieniečiams visuomet buvo didžiulis traukos taškas ne tik dėl gerų atlyginimų, bet ir linksmybių Graikijos sostinėje. Joje sklando legendos ir apie Lietuvos krepšininkų linksmybes Atėnuose.
O Graikijos klubinis krepšinis aukso amžių išgyveno maždaug 2006–2013 metais, kai Eurolygą kuris nors iš graikų milžinų laimėdavo kas antrus metus. 2010–2013 metais Eurolygos čempionai buvo tik Graikijos klubai. Bet pastaraisiais metais jų jėgos mažėja, o į priekį veržiasi Turkijos komandos.
Tai, be abejo, susiję ir su finansų krize Graikijoje. Pavyzdžiui, 2010-aisiais net 30 milijonų eurų biudžetą turėjo Lino Kleizos tuomet atstovautas „Olympiakos“. Atėnų klubas užsieniečiams visuomet buvo didžiulis traukos taškas ne tik dėl gerų atlyginimų, bet ir linksmybių Graikijos sostinėje. Joje sklando legendos ir apie Lietuvos krepšininkų linksmybes Atėnuose.
Tiesa, dabar „Olympiakos“ verčiasi daugiau nei perpus mažesniu biudžetu. Nors linksmybių Atėnuose nuo to nesumažėjo.
Tačiau Pirėjo komandos branduolys pastaraisiais metais nekinta, o išskirtiniais plojimais stadione sutinkamas treneris Ioannis Sfairopoulas ir su mažomis finansinėmis sąnaudomis sugeba sustatyti pergalingą komandą.
Panašiai kaip ir lietuviai, graikai susidūria su problemomis perspektyviausius šalies žaidėjus paruošdami profesionalams. Tik tokie, kartą per dešimtmetį iškasami deimantai kaip Giannis Antetokounmpo išsklaido pilkus debesis krepšinio padangėje.
Graikija myli krepšinį ir pergales. Kadangi Graikijos futbolo rinktinė su klubais dabar retai kada džiugina tautą tarptautinėje arenoje, gyventojai vis dažniau dirsčioja į krepšinio aikštę, kur pergales Eurolygoje skina Pirėjo „Olympiakos“ ir Atėnų „Panathinaikos“, o į Europos elitą vėl bandys sugrįžti graikų nacionalinė komanda. Tik jau su G.Antetokounmpo veidu.
