Praėjusį savaitgalį jis dar sumetė 16 taškų į „Barcelona“ krepšį Ispanijos lygos rungtynėse.
O jau kitą dieną D.Thompsonas šiltai atsisveikino su Burgoso „San Pablo“ komanda ir sirgaliais.
„Nebebus Deono Thompsono riaumojimo arenoje, jo atkovotų kamuolių ir metimų iš keturių metrų iki krepšio, – apgailestavo „Diario Sur“ laikraštis. – Jis buvo puikus lyderis ir turbūt geriausias žaidėjas per Burgoso krepšinio istoriją.“
Dešimtąją vietą Ispanijos lygoje užimanti komanda nepajėgė sulaikyti pusantro sezono jai atstovavusio amerikiečio, kai šis gavo pasiūlymą iš Kauno.
Dėl pilvo traumos 5-6 savaitėms iškritus Antanui Kavaliauskui ir traumų vis bandant atsikratyti Pauliui Jankūnui, „Žalgiris“ ieškojo dar vieno aukštaūgio ir rado jį Šiaurės Ispanijoje.
30-metis 204 cm ūgio amerikiečio sutartyje su Burgoso ekipa buvo sąlyga, kad jis gali pereiti į Eurolygą, kurioje jis jau yra žaidęs ne vieną sezoną atstovaudamas Slovėnijos, Vokietijos, Turkijos ir Serbijos klubams.
Ispanijos lygoje jis rinko po 12,5 taško ir atkovojo po 5,6 kamuolio taško, bet dabar pasirinko apsnigtą Kauną, kad galėtų žaisti aukštesnio lygio klube.
D.Thompsonas dar nežais antradienio vakarą per Eurolygos rungtynes su Stambulo „Anadolu Efes“, bet jau turėtų keliauti su Kauno komanda į Turkiją, kur ketvirtadienį žalgiriečių laukia dvikova su kita Stambulo komanda „Fenerbahče“.
Prieš antradienio mačą Kauno komandos naujokas buvo pristatytas žurnalistams spaudos konferencijoje.
– Deonai, esate sužaidęs ne vienas rungtynes su „Žalgiriu“ – kurios įstrigo jums labiausiai?
– Pastarasis kartas, kai viešėjau čia su Miuncheno „Bayern“ ir mums pavyko čia laimėti. Man atrodo, kad tai buvo vienos iš dabartinio trenerio (Šarūno Jasikevičiaus) paskutinių rungtynių, per jo paskutinį sezoną žaidžiant krepšinį.
Kiekvieną kartą, kai atvyksti į šią areną, lieka prisiminimas, nes sirgaliai yra nuostabūs.
– Kokia buvo jūsų kontrakto padėtis Ispanijoje, kur buvo vidurys sezono, o jūs buvote vienas iš lyderių komandoje?
– Mano kontrakte buvo išpirkos galimybė. Tai ir leido man atvykti čia, kai „Žalgiris“ sumokėjo išpirką.
Ispanijoje man buvo gerai, mes žaidėme kartą per savaitę, o Burgoso komanda yra kylanti, tikiuosi, kad jai seksis.
– Šarūnas Jasikevičius jūsų žaidimo stilių palygino su Pauliumi Jankūnu, kuris yra vienas „Žalgirio“ lyderių ir simbolių. Ką apie tai galvojate?
– Tai labai malonus palyginimas. Aš atvykau, kad sunkiai dirbčiau ir pateisinčiau pasitikėjimą. Noriu lygiuotis į jį ir sekti tuo pavyzdžiu taip pat.
– Ar jau turėjote šansą pasikalbėti su treneriu?
– Dar ne. Atvykau pirmadienį vėlai naktį, o šiandien buvo daug reikalų. Tik ryte aš turėjau galimybę trumpai sudalyvauti metimų sesijoje. Daugiau gal pasikalbėsime per kelionę į Stambulą.
– Ar tikitės ten žaisti? O jei taip, tai kaip sunku atvykti į komandą ir žaisti vos po poros dienų naujame klube?
– Aš nežinau, ar žaisiu. Aš tikiuosi, ir galbūt man pavyks sužaisti kažkiek minučių. Tokioje padėtyje svarbiausia būti susitelkus gynyboje. Jei pavyktų solidžiai gintis, galbūt ateis daugiau galimybių pasireikšti ilgiau. O tada ateis ir puolimas.
– Ar save laikote gynybiniu žaidėju?
– Negaliu sakyti taip garsiai (šypteli). Bet galiu žaisti solidžiai gynyboje, ypač po krepšiu, taip pat ginantis prieš varžovų pikenrolą, sulaikyti žemesnius varžovus prieš save.
– Kiek jums reiškia žaidimas Eurolygoje?
– Daug. Krepšininkai nori žaisti aukščiausio lygio varžybose. Ir man norisi žaisti aukščiausiu lygiu, priimti aukščiausius iššūkius.
– Jūs buvote žaidęs kartu su Nate'u Woltersu (Belgrade) – ar kalbėjotės su juo prieš atvykdamas į Kauną?
– Kai sužinojau, kad čia atkeliausiu, susisiekiau ir paklausiau apie klubą, organizaciją.
Taip pat kalbėjausi su buvusiu žalgiriečiu Justinu Dentmonu, su kuriuo mano keliai buvo trumpam susikirtę Stambulo „Galatasaray“.
Kalbėjau ir su Deividu Gailiumi, kuris praėjusį sezoną žaidė Burgose. Kalbėjau ir su jaunuoju Tadu. Kaip jo pavardė? Taip, Sedekersiu. Jis irgi pasakė gražius žodžius apie miestą, klubą. Kai pasikalbėjau, man neliko jokių dvejonių.
– Ar jums prireiks laiko išmokti kai kuriuos lietuvių vardus ir pavardes?
– Tik jų tarimą – tai nebus paprasta. Bet su laiku, po kelių savaičių man pavyks.
– Ką girdėjote apie Šarūno Jasikevičiaus darbo metodus?
– Kol kas – nedaug. Žinau, kad jis daug kalbasi su įžaidėjais. Tai natūralu, nes jis pats buvo įžaidėjas. Tai pati svarbiausia pozicija krepšinyje. Aikštėje įžaidėjas – tarsi antrasis treneris. Girdėjau, kad jis reiklus įžaidėjams.
– Ispanijoje pradėjote mesti tritaškius. Kaip tai atsitiko?
– Prieš porą sezonų galvojau, kaip tapti pavojingesniu žaidėju. Supratau, kad norėdamas tapti geresniu sunkiuoju puolėju, turiu atakuoti ne tik iš po krepšio. Dirbau tam, o Ispanijoje buvau statomas į poziciją, kuri leido man atakuoti iš toliau.
– Kuri pozicija jums labiau įprasta – sunkiojo puolėjo ar vidurio puolėjo?
– Sakyčiau, kad sunkiojo puolėjo, bet aš turiu gebėjimų žaisti abejose. Šiuolaikiniame krepšinyje kartais žaidžiama žemesniais penketais, o tada aš galiu rungtyniauti centru. Galiu naudoti savo greitį ir turėti pranašumą.
– Kokie jūsų pirmieji įspūdžiai iš Kauno, kuris yra apsnigtas ir čia yra šalta?
– Mano mieste taip pat šalta, tik nėra sniego. Čia šalta (šypsosi). Bet man viskas gerai.
– Pasirinkote marškinėlių antrąjį numerį. Ar tam yra priežastis?
– Mano geriausias draugas, dalyvavęs vestuvėse yra Mervinas Williamsas, su kuriuo žaidėme kartu Šiaurės Karolinoje (dabar M.Williamsas atstovauja NBA klubui „Charlotte Hornets“) dabar vilki antru numeriu pažymėtą aprangą. 21-as buvo užimtas, 9-as irgi. Tad paėmiau 2-ąjį numerį.
