N.Giffey prieš dvi savaites įžengė į ketvirtą dešimtį, tačiau „Žalgiris“ jam bus tik antra profesionalo karjeros komanda.
Vokietis net septynis sezonus praleido gimtojo miesto Berlyno ALBA klube, į kurį sugrįžo po studijų baigimo Konektikuto universitete.
Būtent per ketverius metus Jungtinėse Valstijose susiformavo žaidėjas, kurį „Žalgirio“ gerbėjai išvys kitą sezoną svaidantį tritaškius Nemuno salos arenoje.
15min pasakojime apie „Žalgirio“ naujoką – neeilinė N.Giffey patirtis už Atlanto, septyneri metai, pavertę jį ALBA simboliu, bei vokiečio stiprybės, duosiančios Kauno klubui naudos ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų.
Čempioniška NCAA patirtis
19-os į JAV išvykęs N.Giffey iš karto įšoko į vieną stipriausių NCAA komandų, kurioje jam teko keisti dabartinį Domanto Sabonio komandos draugą Indianoje Jeremy Lambą, o komandos lyderiu tuo metu buvo dabartinė NBA žvaigždė Kemba Walkeris.
Į šią komandą vokietis vyko tikėdamasis legendinio trenerio Jimo Calhouno, kadaise į NBA išleidusio ir vieną geriausių visų laikų snaiperių Ray Alleną, pamokų.
Nors vokietis svarbaus vaidmens „UConn Huskies“ komandoje didžiąją pirmojo sezono dalį neturėjo, J.Calhouno pasitikėjimą jis įgavo sezonui bėgant į pabaigą, o geriausiai tą atspindėjo lemiamos rungtynės dėl titulo.
Jau pirmajame savo sezone Konektikute N.Giffey įgavo brangios čempioniškos patirties, nes „haskiai“ žengė iki pat NCAA finalo ir jame parklupdė „Butler“ universiteto ekipą, o prie to svariai prisidėjo ir vokietis.
N.Giffey NCAA finale pelnė 4 taškus ir atkovojo 6 kamuolius, o ant parketo praleido 24 minutes.
„Šis universitetas ir ši komanda tapo tokia svarbia mano širdies dalimi, kad nė akimirką nepagalvojau apie galimybę išvykti kitur, – po finalo kalbėjo ne iš karto trenerio pasitikėjimą gavęs N.Giffey. – Ši vieta man davė tiek daug.“
Dar daugiau vokietis gavo per ateinančius trejus metus Konektikute. Per juos puolėjui teko pažaisti ir su daugiau garsių krepšininkų, palikusių įspaudus ne tik NCAA pirmenybėse, bet ir NBA ar net Lietuvos krepšinio lygoje.
N.Giffey universitete visus ketverius metus rungtyniavo su būsimu NBA krepšininku Shabazzu Napieru, vieną sezoną žaidė išvien su dabartine NBA žvaigžde Andre Drummondu, kelerius metus praleido su šį sezoną Vilniaus „Ryte“ šmėstelėjusiu Ryanu Boatrightu, rungtyniavo ir su buvusiu Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ aukštaūgiu Alexu Oriakhi.
Šių krepšininkų draugijoje nepasimetė ir N.Giffey, iki išvykos į JAV negyvenęs užsienyje, bet jau tada kalbėjęs angliškai taip, jog aplinkiniams net buvo sunku suprasti, jog tai – žmogus, ką tik atvykęs iš Europos.
Antrajame sezone Konektikute vokietis dar atliko epizodinį vaidmenį ir turėjo 2,6 taško vidurkį, tačiau jau trečiaisiais metais jo rodikliai išaugo iki 4,9 taško ir 3,6 atkovoto kamuolio, o paskutiniame sezone NCAA pirmenybėse N.Giffey buvo viena kertinių „UConn Huskies“ ekipos figūrų – 8,4 taško ir 3,8 atkovoto kamuolio per susitikimą.
Ketvirtieji N.Giffey studijavimo metai buvo papuošti ir vyšnia ant torto, kai NCAA finale „haskiai“ įveikė „Kentucky Wildcats“ bei antrą kartą per ketverius metus tapo stipriausia komandoje Jungtinėse Valstijose.
„Tai, kad išvykstu laimėjęs du čempionų titulus, parodo, kokį žingsnį į priekį žengėme. Džiaugiuosi, kad buvau viso to proceso dalimi“, – baigęs studijas Konektikute ir parvykęs į Vokietiją sakė N.Giffey.
Kapitonas iš didžiosios raidės
Dar studijuodamas universitete N.Giffey patraukė ir Vokietijos rinktinės trenerių dėmesį bei debiutavo 2013 m. Europos čempionate.
Jame vos 22-ejų žaidėjas suspindėjo – pirmą kartą žaisdamas nacionalinėje komandoje iš karto blykstelėjo su 9,2 taško vidurkiu.
Vokietijos rinktinėje puolėjui vėliau teko susidurti ir su Martinu Schilleriu, kuris dirbo vyriausiojo trenerio Chriso Flemingo asistentu.
Vyrai išvien dirbo prieš 2015 m. Europos čempionatą, į kurį N.Giffey galiausiai nepateko, o vėliau austro ir vokiečio keliai susikirto ir FIBA „langų“ metu.
Baigęs universitetą, N.Giffey sulaukė ALBA pasiūlymo ir grįžęs į gimtąjį miestą jame praleido net septynerius metus.
Tai, kokį pėdsaką N.Giffey paliko Berlyne, puikiai iliustruoja paprasčiausias faktas: šis vokietis ALBA paliko šioje komandoje sužaidęs daugiausiai Eurolygos rungtynių už visus kada nors geltonąją sostinės komandos aprangą vilkėjusius krepšininkus.
76 kartus Eurolygoje su ALBA marškinėliais pasirodęs N.Giffey iš viso per septynerius metus Berlyne sužaidė net 398 rungtynes visuose turnyruose ir visų laikų komandos žaidėjų sąraše užima trečiąją vietą.
Pastaruosius kelerius metus N.Giffey užėmė ir ALBA kapitono poziciją bei tapo tikru komandos simboliu, kuriam išsiskirti su Berlyno komanda nebuvo lengva.
Sunkiai berlynietį paleido ir ALBA klubas. N.Giffey Vokietijos sostinėje pasižymėjo ne tik žaidimu, bet ir užklasine veikla, stipriai prisidėdamas prie ALBA jaunimo programos tobulinimo ir jaunųjų talentų auginimo.
Vokietis buvo pirmas eilėje į visus klubo renginius, kurie buvo skirti vaikams ir paaugliams, bei atliko kapitono pareigas ne tik aikštėje, bet ir šalia jos.
„Pastaraisiais metais jis buvo centrinė komandos ir klubo figūra. Jis, kaip niekas kitas, prisidėjo prie mūsų jaunimo programos ir Berlyno krepšinio talentų ugdymo“, – apie klubą paliekantį kapitoną gražiai atsiliepė ALBA sporto direktorius Himaras Ojeda, pripažinęs, kad stengėsi išlaikyti N.Giffey Berlyne, bet to padaryti nepajėgė.
30-metis 200 cm ūgio vokietis naudingas Berlyne buvo ne tik dėl nuostabiai atliktų kapitono pareigų, bet ir dėl puikaus žaidimo. Su ALBA jis du kartus iš eilės (2020 ir 2021 m.) tapo Vokietijos čempionu, o pats per pastaruosius du Eurolygos sezonus turėjo solidžius 8,8 ir 8,1 taško rodiklius.
Tačiau gavęs „Žalgirio“ ir M.Schillerio pasiūlymą N.Giffey susigundė galimybe pasibandyti jėgas užsienyje.
„Esu sujaudintas galimybės prisijungti prie Kauno „Žalgirio“. Labai laukiu progos darbuotis su treneriu Martinu Schilleriu ir pasirodyti nuostabioje „Žalgirio“ arenoje. Bus malonu išvysti arenoje vėl susirinkusius žaliai baltus aistruolius, o mūsų lauks ypatinga jų sukuriama atmosfera. Iki greito pasimatymo!“, – trumpą žinutę pasirašęs sutartį „Žalgirio“ sirgaliams perdavė N.Giffey.
Koks tai žaidėjas?
Įteikęs kontraktą N.Giffey „Žalgiris“ gavo protingą, savo stiprybes žinantį, bet neaukštų lubų žaidėją.
30-metis vokietis jau yra susiformavęs kaip krepšininkas ir veikiausiai netaps tuo, kuris per vienerius ar keletą metų Kaune šaus į aukštesnio lygio klubą, tačiau savo užduotis šis puolėjas gali vykdyti puikiai.
Pagrindinė šio žaidėjo stiprybė – metimas, kurį jis puikiai išnaudojo tiek Konektikute, tiek Berlyne.
Per pastaruosius du sezonus Eurolygoje vokietis pataikė 55 tritaškius iš 122, tą darydamas elitiniu 45,1 proc. tikslumu.
Tiesa, priešingai nei, pavyzdžiui, Artūras Milaknis, N.Giffey nedažnai lenda iš už užtvarų ir labiau mėgsta atakuoti iš statinių padėčių, kai gali pasiruošti metimui ir paleisti kamuolį kaskart taip pat sudėliojęs kojas.
15min apie N.Giffey pasakoję žaidėjai išskyrė ir tai, kad vokietis – atletiškesnis, nei gali pasirodyti tik pažiūrėjus į jį.
Tvirto kūno žaidėjas nėra tik metikas ir dažnai žaidžia nugara į krepšį, jei tik prieš jį gynyboje atsistoja silpniau sudėtas varžovas. Tą per pastaruosius sezonus teko patirti ir žalgiriečiams Mariui Grigoniui ir Thomasui Walkupui, bandžiusiems atsilaikyti prieš dvimetrinį ALBA puolėją.
Tiesa, nors Aito Garcia Renesesas Berlyne nevengė N.Giffey išnaudoti nugara į krepšį situacijose, tą vokiečiui nebūtinai sekėsi daryti gerai.
Atakose, kurios pasibaigdavo N.Giffey centravimu, puolėjas pelnydavo viso labo vid. 0,8 taško, o tai yra gerokai žemiau už įprastą vidurkį.
Neblogas savo fizines savybes vokietis išnaudoja ir gindamasis. Tvirtas jo kūnas leidžia atstovėti prieš fiziškai stipresnius ar aukštesnius žaidėjus ginantis baudos aikštelėje, o pakankamai vikrios kojos padeda nepasimesti tuomet, kai tenka gaudyti varžovų „mažiukus“.
Dar universiteto laikais N.Giffey buvo patikima gintis prieš pavojingiausius varžovų perimetro žaidėjus, o trenerių paskirtas užduotis vokietis vykdė solidžiai, pridengdamas žemesnių ir savoje aikštės pusėje pažeidžiamesnių „haskių“ gynėjų silpnybes.
N.Giffey išsiskiria ir gudrumu gynyboje, kur jis dažnai nuspėja varžovų perdavimų linijas ir perima nemažai kamuolių. Pavyzdžiui, per praėjusius tris sezonus Europos taurėje ir Eurolygoje puolėjas perimdavo po 0,8 kamuolio ir pagal šį rodiklį kasmet savo komandoje patekdavo tarp trijų geriausių krepšininkų.
Dar NCAA laikais N.Giffey buvo išskiriamas ir kaip nuostabus komandos draugas, kurį komandos draugai ir „UConn Huskies“ sirgaliai vadindavo „glue guy“ – vyruku, kuris padeda suklijuoti skirtingus komandos žaidėjus.
Apie N.Giffey stiprybes ir silpnybes 15min laidoje „PIKENROLAS“ kalbėjo ir su šiuo žaidėju dar treniruodamas Vilniaus „Rytą“ susidūręs treneris Dainius Adomaitis.
„Tai – solidus rolinis žaidėjas. Skaičiai rodo, kad pagrindinis jo žaidimo elementas yra metimai iš vietos. Jo pataikymo procentas ypatingai išaugo per pastaruosius metus, bet ir anksčiau jis priimdavo užtikrintus sprendimus ir mesdavo gerus metimus. Tai tikrai geras žaidėjas ir situacijose be kamuolio, puikiai statantis užtvaras komandos draugams ar kitiems metikams bei gerai judantis, – pasakojo D.Adomaitis. – Giffey yra gudrus ir gerai skaitantis tai, ką daro gynyba. Jei gynėjai bando gudrauti, jis tai pamatys ir pergudraus gynybą.“
Tiesa, kaip pažymi strategas, N.Giffey yra labai priklausomas nuo to, su kuo žaidžia. Vokietis nėra kūrėjas ir naudojasi tuo, ką jam sukuria individualiai stipresni komandos draugai. Būtent dėl to berlynietis lyg žuvis vandenyje jautėsi ALBA gretose.
„Kai šalia turi Grangerį, Sivą ir Sikmą, kurie sukuria 15-17 rezultatyvių perdavimų, tai roliniam žaidėjui yra labai gerai. Didžiausias klaustukas bus tai, kokius žaidėjus „Žalgiris“ turės pirmoje ir antroje pozicijose“, – kalbėjo D.Adomaitis.
„Žalgirio“ sirgaliams N.Giffey turėtų patikti ir kaip didžiulio kovingumo ir darbštumo krepšininkas. Dar universitete vokietis buvo tikras sirgalių favoritas, užsitarnavęs minutes ne talentu, o sunkiu darbu ir komandos draugų silpnybių pridengimu.
Konektikute dar iki šiol sklinda legendos apie tai, jog už aikštės ribų mandagus vokietis ant parketo sužvėrėdavo ir įjungdavo kitą režimą, o varžovus iš kantrybės bandydavo išvesti ne tik kieta gynyba, bet ir keikdamas juos vokiškai, kas, anot amerikiečių, skamba grėsmingai net nesuprantant, ką tiksliai sako varžovas.
Reikia tikėtis, kad vokiškų tiradų ir tritaškių salvių N.Giffey atseikės ir „Žalgirio“ varžovams.
