Šarūnas Jasikevičius nustebo ir net pyktelėjo, kai per ilgąją pertrauką Eurolygos reporteris kaip esminę pirmosios pusės detalę išskyrė net 14 iš 18 žalgiriečių dvitaškių. Šaras televizininkui iškart rodė pirštu į kitą skaičių švieslentėje – 46 prie PAO pavadinimo.
Užburiantis – netgi beveik tobulas, „Žalgirio“ taiklumas neapakino reikliojo trenerio.
Jis spardė LED'ą, šaukė per minutės pertraukėlę bandydamas sutelkti žaidėjų mintis, rūbinėje 11 minučių aiškino pirmoje pusėje padarytas klaidas, pasigavęs Luką Lekavičių su derinių lenta dar kartą braižė jam sutartą žaidimo planą, kai galiausiai iš nevilties nuleidęs rankas nepatenkintas išsidrėbė kėdėje tarp asistentų.
Niekas neatkreipė komandos dėmesio – ji atidavė kiekvieną aikštės centimetrą puokšte gynybos klaidų, kurias savo ataskaitose vos spėjo skaičiuoti Šaro asistentai.
„Žalgiris“ turėjo galimybę uždaryti dvigubą savaitę dviem pergalėmis bene karščiausiose Eurolygos žemėlapio arenose. Bet pasiskraidęs po Belgradą ir Atėnus, grįžta į Kauną su viena pergale.
Šarūnas Jasikevičius baksnojo pirštu į pražūtingus skaičius. Tačiau jo kalboje buvo ir nemažai pozityvo apie „Žalgirio“ komandą.
„96 taškai išvykoje yra per daug. Nežinau, ką turime padaryti, kad laimėtume, jei praleidžiame 96 taškus. Nesame tokio lygio komanda ir sistema, kad taip būtų galima žaisti. Tai buvo akcentuota prieš rungtynes, per pertrauką, tarp pertraukų, per minutės pertraukėles, bet nesugebėjome. Kažkur PAO sužaidė labai gerai puolime ir reikia nukelti prieš juos kepurę. Bet mes negalime laimėti su tokiais skaičiais“, – po rungtynių OAKA koridoriuje sakė Š.Jasikevičius.
– Kaune pralaimėjote vienu tašku, Atėnuose – dviem. Kur buvo geresnė geresnė žaidimo kokybė?
– Kaune gynyba dar buvo kažkiek geresnė. Puolimas tada buvo tragiškas. Tada kaip tik buvome toje atkarpoje, kai nieko nepataikėme. Šiandien kai kuriais momentais komanda puolime žiūrėjosi fantastiškai. Atrodo, supratome, nors nepilnai supratome...
Grįžtame prie to, kad... Taip, esame organizacija, kuri verčia tuos jaunus vaikučius išvykoje apžaisti madridus, PAO, kur tikrai yra sunku. Bet mes šiuo stiliumi galbūt aplošime, bet neturėsime to gero pergalių procento.
Kalbame apie vieną tašką Kaune, du taškus Atėnuose. Bet tai čia yra aibė nepadarytų detalių, baudų ir t.t.
Mes vėl grįžtame prie to paties, kad mūsų geriausias žaidėjas šiandien yra žmogus, kuris visas rungtynes turi problemų su baudomis. Nes jis supranta, ką reiškia būti „Žalgirio“ dalimi ir kaip kas savaitę iš tavęs reikalauja perlipti per save.
Ir vėl jis naudingiausias, ir grįžta, turi antrą pusę – aišku, kalbu apie Walkupą. Kiti kažkur pasisaugo, pagalvoja. Gal nenorėdami. Bet kiek rungtynių pralaimėta 1-2 taškais? Tai absoliučios detalės. Ir mums sunku jas įsisavinti būnant labai jauniems.
– Tų detalių įsisavinimo procese, kokiame taške yra „Žalgiris“?
– Galvočiau, kad lėčiau nei visais mano metais „Žalgiryje“. Lėčiau.
Žmonės tikrai tobulėja, tas pats „Žalgirio“ žaidimas tikrai gražiau žiūrisi. Aišku, taip yra, nes mes pataikome. Su tuo pataikymu bet kas žiūrisi žymiai gražiau.
Bet, sakau – taškas ten, taškas ten, taškas du, trys, ten du... Žiauru, truputį kažkiek.
– Kur gynyba sprogo antrajame kėlinyje, kai pirmajame praleidote 18 taškų, o per kitas 10 minučių – 28?
– Kai kuriuose dalykuose jie žaidė tikrai gerai. Nenorėjome lipti ant to paties grėblio, kaip Kaune – bandėme išjungti Calathesą. Bet jis sužaidė tikrai geras rungtynes.
Prie besikeičiančių situacijų, iš visų pusių, 5 kamuoliais pralaimėti... Bet man nepatiko, kad nepaėmė 4-5 kamuolių, kur, atrodo, jie jau buvo mūsų rankose.
Bet vėlgi, čia tas mūsų... Jaunatviškumas. Mes vis dėlto dar jauni. Žiūrimės kažkiek gražiau, progresuojam, bet dėl detalių vykdymo, mes progresuojame lėčiausiai per visus pastaruosius metus.
Nors tai logiška – labai daug naujų žaidėjų.
Žaidėjams pasakiau, kad momentais žiūrimės tikrai labai labai neblogai. Bet šiame klube dar reikalaujame nugalėti ir Madridą išvykoje, ir „Panathinaikos“ išvykoje.
– Kas po pertraukos išjungė 12 taškų per pirmus du kėlinius pelniusį Luką Lekavičių?
– Skaičiai kartais būna apgaulingi. Manau, Lukas (iki šio mačo) žaidė solidžiau.
Dabar jis tokios geros formos, kad jam prieš tokius žmones, kurie buvo statomi – Fredette'as ir Papagianis, tokios geros formos Lukui primesti taškų nesunku. Bet jei kalbame apie kitus dalykus, jis žaidė ne taip gerai.
Vėlgi, mes turime pripažinti, kad jam tai pirmas kartas grįžus į buvusią komandą užsienyje. Jis nelabai gerai žaidė ir grįžęs į Kauną prieš „Žalgirį“. Jie jauni – gyveni ir mokaisi.
Bet aš esu daug tokių rungtynių žaidęs ir tai yra nelengva. Ko gero, iš Luko gavome daugiau, nei tikėjomės. Vis tik jam tai buvo labai emocinės rungtynės.
– Kaip grįžti į OAKA sekėsi dar dviem žaidėjams – Riversui ir LeDay?
– Manau, kad kaip ir visai komandai – labai gerai puolime, bet prastai gynyboje.
– Pirma dviguba savaitė išvykoje. Ar po šitų naujų patirčių sužinojote kažką naujo apie savo komandą?
– Ne. Jeigu per penkis mėnesius apie juos nesužinojau, tai nieko naujo nesužinosiu.
Esu žiauriai patenkintas atsinešimu, noru. Bet kartais geriau bėgti mažiau, bet pradėti bėgti anksčiau.
