Ši „Žalgirio“ pasaka buvo rašoma jau šešerias rungtynes, bet atspindžiai Madride labai gerai parodė, kodėl žaliai balti nusipelnė vietos ketvirtfinalyje.
Žalgiriečiai turėjo mažiau talento, bet daugiau noro.
Kaip kitaip paaiškinti, kad 204 cm ūgio Deonas Thompsonas stvėrė kamuolį puolime per 17 cm aukštesnio Walterio Tavareso galvą ar per atletiškojo 211 cm ūgio Anthony Randolpho pakaušį. Toje mėsmalėje buvo dar vienas „Real“ žaidėjas – taigi, net trys priešininkai po lanku.
Ne tik D.Thompsonas, bet ir Antanas Kavaliauskas ir Brandonas Daviesas demonstravo kovingumo pavyzdžius ir ėmė kamuolius kaip obuolius nuo varžovų galvų. B.Daviesas, beje, su 5 puolime atkovotais kamuoliais liko vos per vieną nuo to, kad pakartotų karjeros rekordą.
„WiZink“ arenos pranešėjui reikėjo raginti aistruolius sukilti, o žalgiriečiai lėkė į pergalę nevejami.
Bet kuri komanda prieš „Real“ gali pirmauti 16 taškų skirtumu, bet ne kiekviena gali atsitiesti iššvaisčiusi visą persvarą.
Anthony Randolphas dūrė „Žalgiriui“ tritaškį ir likus žaisti 3 minutes persvėrė rezultatą „Real“ naudai 77:76. Bet kuris kitas varžovas galėjo kapituliuoti, tačiau tai būtų neteisinga.
Tik ne tada, kai A.Randolphas, jau pritingėdamas skubėti į puolimą, tiesiog palengva priėjo prie tritaškio linijos ir visiškai laisvas šveitė tolimą metimą į „Žalgirio“ krepšį.
Panašiai kaip A.Randolphas, „Real“ pergalės atėjo pasiimti, o „Žalgiris“ dėl jos draskėsi.
Taip, kad Antanas Kavaliauskas kaip bizonas vožėsi ant paminkštinimų užribyje. Taip, kad Brandonas Daviesas po mūšio rūbinėje dalijo interviu praskelta lūpa.
Šarūnas Jasikevičius net ir matydamas artėjantį žvėrį, ragindamas plojo komandai net ir po prastesnių epizodų. Aktyvus buvo visas žalgiriečių suolas.
Pralaimėjimai dažnai suskaldo. „Žalgiryje“ pastarąjį sezoną irgi buvo visko. Bet perėjusi sunkumus, „Žalgirio“ komanda tapo šeima.
„Mes visi kartu labai susibūrėme, – 24sek pasakojo Edgaras Ulanovas. – Būna tų sunkių momentų. Ir Pirėjuje buvo nelengva, ir Tel Avive.
Kai būdavo minusas, stengdavomės palaikyti vienas kitą ir nenuleisti galvų. Laukti gal kokio spurto, kai galėsime perlaužti rungtynes.
Tai, kad esame kartu, jautėsi labai smarkiai.“
„Žalgirio“ vienybė padėjo atlaikyti sunkias atkarpas – dviženklius deficitus Tel Avive ir Pirėjuje, galingą „Real“ sugrįžimą ir minusinį skirtumą.
Bet varžovui pribaigti reikėjo drąsos ir lyderystės. Šįkart tuo lyderiu tapo 12 taškų per 5 paskutines mačo minutes sukratęs Brandonas Daviesas.
Autoritetų nepaisęs amerikietis skraidė virš W.Tavareso galvos ir savo vidutinio nuotolio metimais painiojo sunkias „Real“ milžino kojas.
Daug tų išpuolių reikalavo drąsos – tiek rizikuojant gauti gniuždantį bloką antrajame aukšte, tiek metant iš vidutinio nuotolio.
Antanas Kavaliauskas „Žalgirio“ rūbinėje demonstratyviai rodė, ką lemiamu metu į paskutinį šturmą pasiėmė žaliai balti.
„Galvoju, kaip kad ir Antanas rodė, pasiėmėme už kelių vietų ir pradėjome žaisti tą krepšinį, kokį mes galime, – 24sek teigė A.Kavaliausko rūbinės bičiulis A.Milaknis. – Ilgainiui mes supratome savo vaidmenis. Gal tik vėlyvoje sezono stadijoje, bet svarbiausia, kad pagavome.“
Gera lankytis „Žalgirio“ rūbinėje po pergalių.
Šaltais žiemos mėnesiais ilgą laiką joje tvyrojo tyla. Bet su pergalėmis grįžo juokas ir žalgiriečių išdaigos.
A.Milaknis prieš kameras tampa poetu. A.Kavaliauskas būtinai turi iškrėsti kažką nesąmoningo. M.Grigonis tapo rūbinės komendantu ir savo šūksniais kontroliavo interviu laiką.
Bet šią gerą nuotaiką į „Žalgirio“ rūbinę sugrąžino ne tik pergalės.
„Tas džiaugsmas neateina iš niekur – jis ateina iš kamuolio judėjimo, – nė neklaustas, pats prasitarė Artūras Milaknis. – Visi dalyvauja žaidime, visi pelno taškų, visi laimingi.
Dar kai gauni pergalę pačiame gale, tai nuotaika iš viso gera. Palyginti su tuo, kokia dabar, o kokia ji buvo vidury sezono...
Kaip oras Madride ir Lietuvoj (juokiasi).“
Vienas tų žmonių, kurie išjudino kamuolį „Žalgiryje“, buvo trečiajame sezono trečdalyje į įžaidėją transformavęsis Thomasas Walkupas. Jis, beje, Madride išskirstė 7 rezultatyvius perdavimus – daugiausiai šį sezoną.
„Dar prisiminus, sezono metu mesdavome po 10 tritaškių, dabar metam daugiau, daugiau ir pataikom. Taip žaisti lengviau, – šyptelėjo Edgaras Ulanovas, pats įsukęs vieną į tinklelį Madride. – Kas pasikeitė žaidime? Žinoma, Walkupas, Leo – visi žaidžia gerai. Ypač pirmoje pusėje, kiek buvo gerų epizodų, kai gynėjai gerai žaidė du prieš du.
Viskas prasideda nuo mažų žaidėjų, kurie turi agresyviai išdraskyti gynybą ir sukurti progas kitiems.“
„Tiesiog pradėjome žaisti geriau. Sunku išskirti kažkokią vieną priežastį, – 24sek pasakojo Marius Grigonis. – Visą sezoną daug treniravomės ir dirbome. Kažkas suėjo į vieną vietą ir pradėjo sektis.
Sėkmė toks dalykas, kad neateina iš niekur – ateina iš kasdienio darbo.“
Artūras Milaknis linksmai užbėgo įvykiams už akių į ketvirtfinalio seriją.
Netyčia vos nereziumavęs sezono, snaiperis linksmai pridūrė: „Dar laukia finalo ketvertas. Tik kad nežinau, kur jis vyks.
Atkrintamosiose reikės nuveikti didelį darbą. Varžovas laukia rimtas, bet jis bijos ir mūsų. Atkrintamosiose vienos rungtynės šen ar ten, ir visko gali būti.
Džiaugiuosi tik dėl to, kad išėjome ir grąžinome dar bent vienerias rungtynes į „Žalgirio“ areną.
Tikiuosi, dar ne vienerias.“
