Senutėlė Valensijos „La Fonteta“ arena tik prieš tris dešimtmečius buvo pritaikyta krepšiniui, nes prieš tai joje vyko dviračių treko varžybos, tačiau „Valencia“ ir „Žalgirio“ rungtynės penktadienio vakarą labiau priminė ne treką, o dviračių plento maratoną.
Prieš dvi dienas Vitorijoje „Žalgiris“ pralaimėjo sustojęs puolime, kai Kazio Maksvyčio ir Edgaro Ulanovo žodžiais „ėmė žaisti po vieną“, tačiau Valensijoje nuo pirmų minučių kauniečius kankino bėdos gynyboje.
„Valencia“ vijurkas Chrisas Jonesas nerodė jokių požymių apie buvusią traumą ir klaidino tiek E.Ulanovą, tiek visą „Žalgirio“ gynybą, savo gudrumu prieš atletišką Kevarriusą Hayesą naudojosi Bojanas Dubljevičius, o slaptas „Valencia“ ginklas Jamesas Webbas pelnė 11 taškų pirmajame kėlinyje ir šeimininkai vos per septynias minutes į „Žalgirio“ krepšį suvertė 27 taškus.
Situacija ėmė keistis K.Maksvyčiui neištvėrus ir atlikus iš karto keturis keitimus, suleidžiant didžiąją dalį antrojo penketo. Šis nebeleido „Valencia“ krepšininkams rinktis tokių lengvų taškų, o pirmajame kėlinyje ir 10 taškų deficitą turėjęs „Žalgiris“ ištirpdė jį iki vieno metimo (29:31).
Bet kartu su starto penketo sugrįžimu, sugrįžo ir bėdos prie savojo krepšio, susijusios dar ir su tuo, jog ant parketo vėl pasirodė Ch.Jonesas.
Vasarą ir „Žalgirio“ taikiniu buvęs amerikietis pasijuto lyg Steve'as Nashas ir dalino įspūdingus perdavimus komandos draugams, pats be problemų įveikdavo tiesioginius oponentus, ir per pirmąją mačo dalį surinkęs net 22 naudingumo balus leido savo ekipai pirmauti 44:37.
K.Maksvyčiui pirmoje mačo dalyje teko nervintis ir dėl auklėtinių klaidų, ir dėl teisėjų darbo.
15 sekundžių išskėtęs rankas stovėjo „Žalgirio“ treneris, kai arbitrai neužfiksavo akivaizdaus varžovo smūgio per veidą Tomui Dimšai, o netrukus turėjo būti raminamas asistentų, kai po galimos neskirtos nuobaudos prieš Arną Butkevičių strategui buvo parodytas techninės pražangos gestas.
Netrukus Kazys jau pyko ant savų, kai Ignas Brazdeikis nepadarė būtinos pražangos, galėjusios sustabdyti varžovų greitą ataką. Treneris iš karto pasodino žaidėją ant suolo, nuo kurio jis buvo pakilęs vos prieš kelias atakas.
Nesmagiai prasidėjo ir trečias kėlinys, kai koncertavo Ch.Jonesas, ne tik rinkdamas taškus, bet ir gerindamas karjeros perimtų kamuolių rekordą – jų jau trečio kėlinio pradžioje amerikietis buvo atėmęs penkis.
Toks gynėjo pasirodymas buvo sukūręs Valensijos ekipai rekordinę persvarą (48:37), bet sunkiu metu „Žalgirio“ galvą virš vandens laikė aštuoni Rolando Šmito taškai bei I.Brazdeikio lyderystė.
Tarsi įsiklausęs į K.Maksvyčio pamokas pirmoje rungtynių pusėje, Iggy ne tik pelnė šešis taškus paeiliui, bet ir tai darė po sėkmingų epizodų – perimto ir puolime atkovoto kamuolių, sulaukdamas ir K.Maksvyčio plojimų bei pagyrų.
Sugrįžęs į kovą, „Žalgiris“ kabinosi į pergalę ketvirtajame kėlinyje, o ją galiausiai lėmė sėkmingas aštuonis taškus per ketvirtį pelniusio Keenano Evanso ir du svarbiausius rungtynių metimus pataikiusio Tylerio Cavanaugh žaidimas – „Žalgiris“ ištraukė pergalę 80:76.
„Graži kovinė pergalė. Komanda gerai sureagavo, – patenkintas po mačo šnekėjo K.Maksvytis. – Kaip jau minėjau prieš tai, tai matėsi ir treniruotėse, ir jūs turbūt tą matėte. Iš praeitų rungtynių pasiėmėme, kad reikia žaisti iki galo. Kažkiek daugiau žaidėjų pasijungė, kurių paprasčiausiai pritrūko praėjusių rungtynių antroje pusėje, šiandien turėjome daugiau žaidėjų, kurie įsijungė į žaidimą. Geros gynybos ir ypatingai kovos dėka iškovojome gražią pergalę.“
„Žalgirį“ link pergalės pastūmėjo ir įspūdinga sirgalių minia – jų Valensijos arenoje buvo bent apie pusė tūkstančio, o tai leido garsu nenusileisti ispanų oranžinei miniai.
„Verta eilinį kartą paminėti mūsų fanus – tiek Ispanijoje gyvenančius, kurie čia mus gausiai palaikė, tiek tuos mūsų kovinius fanus, kurie su mumis skrido lėktuve, – šypsojosi K.Maksvytis. – Labai jie jautėsi ir padėjo nepalūžti sunkiais momentais.“
– Pirmajame kėlinyje per 7 minutes praleidote 28 taškus. Kaip paaiškintumėte tokią pradžią?
- Kažkoks taupymasis. Ne į naudą suveikė ir tai, kad turėjome viena para mažiau. Galiu pasakyti, kad yra skirtumas, komanda žaidžia po dviejų ar po trijų dienų. Po trijų dienų labiau organizmas atsistato. Tai ir susikaustymas mums kainavo labai daug jėgų ir ačiū dievui, kad nekainavo pergalės.
– Jūsų susiėmimas pirmo kėlinio pabaigoje sutapo su dviem dalykais – atsarginių žaidėjų įėjimu į aikštę ir Chriso Joneso atsisėdimu ant suolo. Kas, jūsų nuomone, buvo esminis faktorius?
– Be abejo, kad mes (šypsosi). Mes esame lietuviai, įpratę būti kuklūs, bet šiandien mes nusipelnėme pergalės, kovojome. Įsijungė tie žaidėjai, kurių trūko užvakar – Šmitas, Brazdeikis, Cavanaugh, Hayeso gynyba, kurios trūko. Tai patys pagrindiniai žaidėjai, kurie tempia krūvį. Gavosi geras balansas šiandien.
Mes esame lietuviai, įpratę būti kuklūs, bet šiandien mes nusipelnėme pergalės.
– Pykote ant Igno Brazdeikio, kai jis nepadarė pražangos, kad sustabdytų greitą ataką, vėliau trankėte stendą po jo pražangos prieš Klemeną Prepeličių, bet antroje pusėje jis patempė komandą, pasižymėjo ne tik taškais. Ką galite pasakyti apie jo pasirodymą?
– Igno 13 taškų šiandien irgi labai pagelbėjo, davė energijos. Turėjome taisyklę, kad jeigu nepadarysime pražangos stabdant greitą puolimą, žaidėjai sės ant suolo – tą šiandien ir padarėme. Man atrodo, kad jis turėjo prasižengti. Bet jaunas žaidėjas, pedagogiškas. Pakalbėjome po kelių minučių, grąžinome atgal į aikštę ir jis tą suprato. Nebus lengva, bet jis mums padėjo laimėti ir tą jūs šiandien pamatėte.
– Pasodinote Brazdeikį likus penkioms minutėms, ar kažkiek saugiau finišuoti be jo, įvertinus jo plaukiojimą gynyboje?
– Nenorėčiau vartoti tokio skambaus žodžio (šypsosi). Mes įpratę rungtynių pabaigoje žaisti tą vadinamą rankinio žaidimą, kai leidžiame geresnius žaidėjus į gynybą, o kitus į puolimą. Tas penketas turėjo gerą bangą. Paskutinėmis minutėmis planavau Iggy išleisti, bet kadangi gerai ėjome, nusprendėme nekeisti tos chemijos penketo ir užbaigė tie, kurie buvo aikštelėje.
– Jamesas Webbas užsikūrė po pirmo laisvo tritaškio ir pelnė 11 taškų pirmame kėlinyje. Ar aukojote jo tritaškį pirmoje atakoje?
– Jokiu būdu. Jis yra geras metikas. Vienas iš geriausių dalykų, ką jis daro, tai meta į krepšį. Ten buvo paprasčiausia situacija, kai metikui negalima duoti tiek laisvės. Mūsų gynėjas ėjo per apačią prieš du žmones, tai yra nedovanotina. Tos vadinamos mentalinės klaidos pradžioje ne tai, kad trukdė būti rungtynėse, bet trukdė ir susikrauti persvarą.
– Atrodo, kad šis „Žalgiris“ gali laimėti tik per gynybą – praleidote tik 45 taškus per tris kėlinius po to, kai varžovai įmetė 31 per pirmą ketvirtį. Turbūt puolimu nelaimėsite?
– Bus ir tokių, kai laimėsime puolimu, kaip buvo su ALBA. Bet mes dėl to neliūdime. Laimime rungtynes gynyboje, turime daug gerai besiginančių žaidėjų, kurie stato savo kūną, sugeria kontaktus. Turime tą ginklą ir priešininkams tą savo ginklą priešpastatome.
– Pratrūkote po dviejų epizodų antrajame kėlinyje, kai teisėjai neužfiksavo pražangų po varžovo smūgio Tomui Dimšai per veidą ir prieš Arną Butkevičių. Kiek tokie momentai komandą užkūrė?
– Čia buvo, sakyčiau, taktinė techninė pražanga, kad parodyčiau teisėjams savo nepasitenkinimą, galbūt gautume tą vieną baudos metimą, bet iš karto nuraminau asistentus, kad daugiau nebus, kad esu ramus. Tai paprasčiausiai prasižengiau taktiškai.
Iš karto nuraminau asistentus, kad daugiau nebus, kad esu ramus.
– Rolandas Šmitas pakartojo karjeros asmeninį naudingumo rekordą ir ypatingai tempė komandą trečiajame kėlinyje. Jau ne pirmą kartą latvis gerai žaidžia trečius kėlinius, kokia to paslaptis?
– Įdomus faktas dėl trečio kėlinio, kažkaip į tai nesusikoncentravau. Bet dėl Rolando smagu. Jis labai stengiasi, labai daug dirba, gal kartais net perdega tiek jis, tiek Cavanaugh. Smagu, kad tas sunkus darbas ir mūsų viltys į jį atsiperka.
– Tyleris Cavanaugh buvo be taškų iki 38-os rungtynių minutės, tada pataikė du svarbius metimus. Kiek svarbus buvo jo faktorius ir kaip išlaikėte pasitikėjimą juo rungtynių pabaigoje?
– Planavome, kad Tyleris duos pailsėti kažkiek minučių ir galbūt nežais rungtynių pabaigoje, bet gana gerai gynėsi, gana gerai aukojosi, susirinko baudas, kurias reikėjo. Pasiteisino, sumetė puolime metimus. Kažkiek jautė įtampą pirmose rungtynėse, tėvai atvažiavę palaiko, gal kažkiek jautė daugiau jaudulio. Malonu, kad jo emocijos prasiveržė gerąja prasme.
– Dešimt rungtynių Eurolygoje sužaista. Kaip reziumuotumėte tokį komandos startą Eurolygoje?
– Gerai. Puikiai neįvardinsiu, bet gerai. Turime 6-4, žaidėme ketverias rungtynes namuose ir šešerias išvykose. Kol kas viskas gerai. Pasiėmėme daug pergalių, kurias išplėšėme. Jaučiamės gerai.
– Dviguba savaitė – iš pradžių smūgis Vitorijoje, bet dabar reakcija ir išplėšta darbinė pergalė čia. Ką pamatėte komandoje per šią savaitę?
– Pamačiau, kad galime laikyti savo stilių, veidą visos Eurolygos metu. Negalime atsipalaiduoti, galbūt kažkiek atsipalaidavome, ką minėjome po praėjusių rungtynių. Kažkiek per lengvai pasijautėme, nors negaliu sakyti, kad buvo tragiškos pirmos rungtynės, buvo tragiška tik jų pabaiga. Pamačiau, kad komanda kaunasi, reaguoja ir smagu tokią komandą treniruoti.
