Man sunku rasti žodžių apie šį Kauno „Žalgirio“ sezoną Eurolygoje. Kazio Maksvyčio vyrai – keista komanda, kurios aš taip visiškai ir neperpratau.
Ilgainiui „Žalgiris“ išsigrynino kaip gynybinė ekipa, kuri talentu ir puolimu mačų nelaimėdavo. Galbūt pavienių tokių rungtynių buvo dar žaidžiant Keenanui Evansui, bet po lyderio traumos visi klube suprato, kad tik komandiniais veiksmais jie gali kažką laimėti ir tokiu būdu kompensuoti individualaus talento trūkumą.
Sezono metu pamatėme daug skirtingų rungtynių, keistų dalykų, lengvų ir sunkių rungtynių, bjaurių ir gražių epizodų.
Matėme Kauno „Žalgirio“ fantastišką išsigelbėjimą namuose prieš Berlyno ALBA, o išvykoje prieš tą pačią Eurolygos autsaiderę buvo kraujuota iki pat finalinio švilpuko.
Matėme ir du skaudžius pralaimėjimus Atėnų „Panathinaikos“, kuri šį sezoną neatrodė gerai funkcionuojanti komanda. Kažkodėl šis varžovas „Žalgiriui“ nebuvo parankus.
Matėme ir įspūdingų pergalių Nemuno saloje prieš „Barcelona“ ar Madrido „Real“. Namų sienos tapo faktoriumi, nuvedusiu K.Maksvyčio ekipą iki 19 pergalių reguliariajame Eurolygos sezone. Iš „Žalgirio“ arenos su pakelta galva išvažiavo vos keturi klubai – Stambulo „Anadolu Efes“, „Panathinaikos“, Belgrado „Partizan“ ir Pirėjo „Olympiakos“.
Toks ir buvo tas „Žalgirio“ sezonas. Aš esu žmogus, kuris absoliučiai netiki žalio kraujo filosofija, bet turiu pripažinti, jog kovingumas bei širdis „Žalgirį“ nuvedė iki atkrintamųjų.
Komplimentų yra verti ir žaliai balti sirgaliai, sausakimšai pildę areną bei stipriai mylimą komandą palaikę išvykose.
#1 Isaiah Tayloras – 5
| 8,7 tšk. (57,1 proc. trit., 58,3 proc. baud.), 2,8 rez. perd., 6,4 naud. bal., 18,5 min. |
„Žalgiris“ su Isaiah Tayloru laimėjo net 9 iš 12 rungtynių.
Jis atvyko sezono viduryje su užduotimi pakeisti absoliutų lyderį, situacija buvo sunki, bet su ja amerikietis susitvarkė ganėtinai gerai. Buvo dvikovų, kai I.Tayloras patraukė „Žalgirį“.
Po gero debiuto prasidėjo raumens traumos, prasidėjo nerimas, kaip bus be I.Tayloro. Įžaidėjas iškrito iš rikiuotės, o Milane siautėti ėmė Shabazzas Napieras, tad prasidėjo pamąstymai, kad „Žalgiriui“ galbūt reikėjo rizikuoti ties Shabazzu ir būtų buvę daug geriau.
Galiausiai matome, kad su I.Tayloru komanda žymiai daugiau laimėdavo nei pralaimėdavo. Jis parodė savo stiprybes – prasiveržimą, aštrumą, greitį ir pasitikėjimą savimi.
Isaiah Tayloras nėra toks pat žaidėjas kaip Keenanas Evansas ir jų lyginti nereikia, tačiau naujokas puikiai įsiliejo į „Žalgirį“ ir pateisina keltus lūkesčius.
#2 Keenanas Evansas – 7,1
| 15,9 tšk. (45,8 proc. trit.), 3,2 atk. kam., 3,7 rez. perd., 17,4 naud. bal. |
Vienareikšmiškai geriausias „Žalgirio“ krepšininkas.
Tikiuosi ir linkiu, jog Keenanas Evansas sėkmingai atsigautų po Achilo sausgyslės traumos ir tęstų karjerą Kauno komandoje, kaip jis ir pats sakė.
Per pirmąją sezono pusę jis parodė aukščiausią talentą bei žaidimo kokybę, matėme ne vieną K.Evanso metimą atakų pabaigose po driblingo. Jis buvo lyderis.
Atliekant tiek sudėtingų metimų, išlaikyti tokius aukštus pataikymo procentus yra itin sudėtinga, bet iki traumos K.Evansas buvo elitinis Eurolygos krepšininkas. Jei sezoną jis būtų pabaigęs, kalbų apie likimą Nemuno saloje dar sezone nebūtų.
Žiauriai mėgstu Keenaną Evansą. Tai be konkurencijos mano mėgstamiausias „Žalgirio“ žaidėjas.
#3 Dovydas Giedraitis – 5,3
| 1,6 tšk. (14/3 proc. trit.), 0,4 naud. bal., 9 min. |
Antros sezono pusės pažymių vidurkis: 3,3.
Akivaizdu, jog Dovydas Giedraitis buvo įstatytas ne į savo roges, kai „Žalgiris“ turėjo problemų su įžaidėjais ir trūko kam persivaryti kamuolį. Tokiais atvejais Dovis buvo metamas į ugnį, o jaunam debiutantui Eurolygoje yra sunku.
Įsivaizdavome šį žaidėją gynybinio plano vaidmenyje, bet ne viskas yra taip lengva, kai neturi patirties, kokią turi Arnas Butkevičius.
Kažką iš šių metų D.Giedraitis turėtų pasiimti, bet per šį sezoną mes taip ir neišsiaiškinome, ar ilgalaikėje perspektyvoje šis gynėjas gali būti rimtu Eurolygos kalibro krepšininku.
