„Žalgirio“ žaidimo plano gali nežinoti neįlindęs į žaliai baltų treniruotę. Bet ar jis vykdomas, labai gerai matyti iš Šarūno Jasikevičiaus reakcijos šalia šoninės linijos.
Kai „Žalgiris“ penktadienį antrajame ketvirtyje pradėjo į nokdauną Vilerbano ASVEL siunčiantį spurtą 14:0, pirma jo pusė nelabai tenkino Šarūną Jasikevičių. Net žalgiriečiams įsibėgėjus 7:0, išsiveržus į priekį 21:20 ir siunčiant prancūzus į minutės pertraukėlę, „Žalgirio“ treneris žaibavo prie šoninės linijos.
Bet dar po 7 žaliai baltų taškų iš eilės treneris jau patenkintas, net tūpčiojo prie parketo ir plojo savo komandai.
ASVEL antrojo ketvirčio pradžioje 5 minutes 39 sekundes ieškojo kelių „Žalgirio“ krepšio link. Pro šalį skriejo net 7 svečių metimai iš eilės.
Ketvirtajame kėlinyje ASVEL taškų nesukrapštė net 7 minutes 9 sekundes. Ir tai jau ne pirmas varžovas, supanikavęs ir prapuolęs „Žalgirio“ gynybos pelkėje.
„Žalgiris“ per pirmąsias ketverias Eurolygos rungtynes vidutiniškai praleidžia po 71 tašką. Tik dvi komandos praleidžia mažiau – „Barcelona“ (69 tšk.) ir Belgrado „Crvena zvezda“ (70,8 tšk.). Palyginimui, Berlyno ALBA varžovai renka vid. 86,3 taško per susitikimą.
Mažiau taškų sezono starte pastarąjį kartą „Žalgiris“ praleido 2015–2016 m., kai prie komandos vairo dar stovėjo Gintaras Krapikas. „Stelmet“, „Lokomotiv“, „Karšiyaka“ ir „Barcelona“ į žalgiriečių krepšį tada metė vid. tik 69,8 taško.
Tačiau lyginant šio sezono startą su praėjusiais, „Žalgirio“ praleistų taškų vidurkis yra net 10 taškų mažesnis nei Šarui pradėjus darbus tris ankstesnius sezonus.
| Sezonas | Praleistų taškų vidurkis |
| 2019–2020 m. | 71 tšk. |
| 2018–2019 m. | 81 tšk. |
| 2017–2018 m. | 80,8 tšk. |
| 2016–2017 m. | 81,5 tšk. |
Be to, ketvirtuosiuose kėliniuose „Žalgiris“ varžovams leidžia įmesti vid. tik po 15 taškų. Tai pats geriausias rezultatas visoje Eurolygoje. Pavyzdžiui, kitame sąrašo gale esantis Atėnų „Panathinaikos“ praleidžia vid. 23,8 taško.
„Žalgiris“ pasižymi tuo, kad jam reikia prisitaikyti prie varžovų puolimo. Pavyzdžiui, per pirmąjį ir trečiąjį kėlinius žalgiriečiai praleidžia atitinkamai vid. 19,3 ir 20,5 taško, kai per antrąjį ir ketvirtąjį – atitinkamai vid. 16,3 ir 15 taškų.
Tai labai susiję ir su nauja „Žalgirio“ sudėtimi, kuri sutverta mobiliai ir efektyviai gynybai.
„Šiaip galėčiau pasakyti, kad nieko ypatingo. Kasmet ta pati sistema, – paklaustas, kodėl šiemet žalgiriečių gynyba yra efektyvesnė nei anksčiau, 15min sakė Artūras Milaknis. – Gal tiesiog tie žaidėjai labiau tinkami sistemai. Kai visi keičiamės dengiamaisiais, mūsų dideli gali pilnai atstovėti su varžovų mažiukais.“
„Hayesas yra labai geras besiginantis žaidėjas. Manau, LeDay tikrai neblogai susitvarko. Ypač, jei pradedame visi keistis. Tiek Marius, tiek Ulė tikrai žino sistemą. O Walkupas yra vienas geriausiai besiginančių žaidėjų Europoje. Kai išeina penketas su tokiu mobilumu ir fiziškumu, mes atrodome gana neblogai“, – po pergalės prieš ASVEL sakė Šarūnas Jasikevičius.
Visų rungtynių fone šis Šaro išvardytas penketas pernelyg neišsiskiria statistiškai, bet itin suaktyvėja antrosiose rungtynių pusėse, kai sprendžiasi mačo baigtis.
Pavyzdžiui, kol kas penketas su Thomasu Walkupu, Mariumi Grigoniu, Edgaru Ulanovu, Nigelu Hayesu ir Zachu LeDay „Žalgiriui“ atnešė 7 taškų naudą (+/-). Tai vienas geriausių žalgiriečių gynybos reitingų žaidžiant antrąsias rungtynių puses. Jis taip pat yra vienas daugiausiai naudojamų Šaro penketukų po ilgosios pertraukos.
Daug komandų Eurolygoje bėgant rungtynėms pereina prie susikeitimo dengiamaisiais gynybos. Šias užduotis puikiai gali įvykdyti Šaro įvardytas penketas. Zachas LeDay ir Nigelas Hayesas yra tie aukštaūgiai, kurie dėl savo mobilumo ir atletiškumo prie tritaškio linijos gali vienas prieš vieną stabdyti ir priešininkų gynėjus, kai prieš šiuos tyčia atsiduria po priešininkų užtvaros. Tada varžovai dažniausiai turi organizuoti ataką, remdamiesi individualiais veiksmais.
„Iš savo patirties žinau, kad kai visi keičiasi, labai sudėtinga pulti. Manau, tai ir išmuša komandas. Tas gynybos keitinėjimas, komunikacija ir visas paruoštas planas“, – 15min aiškino Artūras Milaknis.
Beje, „Žalgirio“ snaiperis patenka į dažniausiai po pertraukos naudojamą žalgiriečių penketuką. Jis su Thomasu Walkupu, Mariumi Grigoniu, Nigelu Hayesu ir Jocku Landale'u taip pat atneša daugiau naudos nei žalos (+6).
Tiesa, tų efektyvių penketų yra ir daugiau, bet sugaudyti Šaro variacijas labai sudėtinga. „Žalgiris“ pagal keitimų skaičių Eurolygoje nusileidžia tik Milano „Olimpia“.
Treneris neturi nusistovėjusių penketų, kurie akivaizdžiai dominuotų pagal žaidimo laiką. Todėl atkarpomis labai gerą gynybą rodo ir, pavyzdžiui, penketai su Alexu Perezu, Mariumi Grigoniu, Edgaru Ulanovu, Nigelu Hayesu ir Zachu LeDay (+9), ar Thomasu Walkupu, Artūru Milakniu, Edgaru Ulanovu, Pauliumi Jankūnu ir Zachu LeDay (+10). Tiesa, jie naudojami rečiau.
Į nemažai tvirčiausių gynybinių penketų patenka ir Jockas Landale'as, kuris taip pat yra pakankamai greitas ir mobilus sugaudyti prie tritaškio linijos priešininkų mažiukus. Jis dar nemažai klysta, neįvertindamas bonuso situacijų, vienas prieš vieną po krepšiu nesulaikydamas tiesioginių oponentų, tačiau tokių problemų pirmaisiais mėnesiais Kaune turėjo ir Brandonas Daviesas.
Nemažai penketuose figūruoja ir Pauliaus Jankūno pavardė. Tai vienas fiziškai stipriausių „Žalgirio“ žaidėjų, kuris puikiai žino sistemą, visada atlieka varžovus erzinantį nematomą darbą ir kompensuoja savo atletiškumo stoką protu.
Bet ryškiausiai atsispindi viena tendencija – geriausia gynyba žaidžiama prie Thomaso Walkupo.
193 cm ūgio amerikietis turi kelias išskirtines savybes, kurios Š.Jasikevičiui leidžia jį vadinti vienu geriausiai besiginančių žaidėjų Europoje. Tai fizinė jėga, atletiškumas, rankų ilgis, greitis, žaidimo skaitymas, begalinis atsidavimas savo vaidmeniui ir nesibaigiantis jėgų rezervas.
Būtent Th.Walkupas dažnai leidžia įgyvendinti svarbią Šaro plano detalę – neutralizuoti varžovų puolimo kūrėjus. Jau turbūt pastebėjote, kad pristatydamas priešininkus Š.Jasikevičius dažniausiai nesureikšmina jų statistinių puolimo lyderių po krepšiu. „Jų taškai daugiausia ateina iš kūrėjų“, – maždaug taip dažnai kartojasi „Žalgirio“ treneris.
Th.Walkupas, M.Grigonis ar E.Ulanovas dažnai neutralizuoja priešininkų žaidimo smegenis – dažniausiai įžaidėjus, be kurių sunkiai funkcionuoja visas likęs komandos puolimas.
Štai vienas smagiausių įžaidėjų Eurolygoje Facundo Campazzo Kaune liko tik su 9 taškais ir 2 rezultatyviais perdavimais. ASVEL žaidimo organizatoriai Antoine'as Diot ir Jordanas Tayloras kartu surinko 8 taškus ir tik 3 rezultatyvius perdavimus prie 4 klaidų. „Baskonia“ įžaidėjas Pierria Henry „Žalgirio“ arenoje sužaidė triskart neefektyviau nei įprastai – 4 taškai, 2 rezultatyvūs perdavimai ir 5 naudingumo balai.
„Neleidžiama kurti vienam žaidėjui, kuris yra komandos kūrėjas ir ant kurio laikosi komanda. Taip ir išsimuša komanda. Lygiai taip pat ir mūsų – jeigu atmuša mūsų kūrėjus, vos sukrapštome 60“, – pridūrė A.Milaknis.
Įdomi ir dar viena tendencija. Daugiausiai geriausių dalykų įvyksta aikštėje tada, kai joje yra ketvertas su Thomasu Walkupu, Mariumi Grigoniu, Edgaru Ulanovu ir Zachu LeDay. Per beveik 17 minučių kartu žaistas atkarpas tai „Žalgiriui“ atnešė net 21 tašku daugiau nei priešininkams.
„Tai tiesiog sistema. Visi žino, kur būti, kam padėti. Jei to nedarai, treneris ant tavęs labai pyksta. Sekti žaidimo planą su detalėmis yra labai svarbu. Tos detalės čia atvykus yra vienas svarbiausių dalykų. Jeigu mums pavyksta laikytis trenerio nurodymų, ateina rezultatas, – 15min pasakojo Z.LeDay. – Tai sistema, todėl improvizacijos čia mažai. Turime specifinių detalių ir turime jų laikytis. Jeigu ne – treneris ant tavęs rėks. Visada turime sekti planą.“
Kiek rimtai reikia žiūrėti į šiuos „Žalgirio“ skaičius?
Palyginimui, tik Milano klubas prasibrauna tarp 8 efektyviausiai puolančių Eurolygos komandų, tad, teoriškai, „Žalgiris“ dar neišgyveno kokybiškiausio puolimo išbandymo (kad ir kaip keistai tai skambėtų, kai jau yra žaista prieš „Real“ komandą). Beje, statistiškai to neišbandys ir artėjančią dvigubą savaitę, nes „Zenit“ yra neefektyviausiai puolanti Eurolygos komanda, o „Fenerbahče“ taip pat yra antrojoje 18-o pusėje.
Be to, statistiškai „Žalgiris“ žaidžia mažiausio tempo krepšinį – sukuria mažiausiai atakų per vieną mačą.
Tad bendras Eurolygos gynybos reitingas tupdo „Žalgirį“ tik į sąrašo viduriuką.
Kita vertus, „Baskonia“ ir ASVEL klubams mačai su „Žalgiriu“ šį sezoną buvo nerezultatyviausi Eurolygoje, o geriau už žalgiriečius gynyboje susitvarkė tik Stambulo „Anadolu Efes“, palikę „Real“ vos su 60 taškų.
„Žalgirio“ gynyba varžovų snaiperiams leidžia įmesti tik 33 proc. tritaškių (7 rezultatas Eurolygoje), nors dvitaškių pataikymas galėtų būti ir mažesnis (53,5 proc., 14 vieta).
Nors kai kurie statistiniai rodikliai atrodo įspūdingai, „Žalgiris“ dar gali parodyti daugiau kokybės. Kiek kartų žalgiriečiai paleidžia priešininkus į jų stipriąsias puses. Apie gynybos plano nesilaikymo užtemimus kartojasi ir krepšininkai, ir treneris. Todėl iš pokalbių su žalgiriečiais net ir po 56 taškų gynybos rezultato buvo aišku, kad jie nėra visiškai patenkinti savo gynyba.
„Kai gerai keičiamės dengiamaisiais, viskas suveikia. Bet su ASVEL susiklostė tokios rungtynės, kad tiek jie, tiek mes žaidėme lėtai. Dėl to toks žemas rezultatas, – 15min pasakojo Marius Grigonis. – Turėtume žaisti greičiau ir įsidėmėti, ką sako treneris. Krepšinio kokybė turi kilti.“
„Dar reikia į tą situaciją integruoti kitus žmones. Mes čia sužaidėme tik ketverias rungtynes ir nebus stebuklų. Bet tas penketas (Th.Walkupas, M.Grigonis, E.Ulanovas, N.Hayesas ir Z.LeDay) gynybiniu atžvilgiu pridaro nemažų problemų“, – reziumavo Š.Jasikevičius.
„Žalgiris“ dar pridaro šiurkščių gynybos klaidų, nors tobulai visas 40 minučių nesigina jokia komanda. Viena akivaizdu – Šarūnas Jasikevičius Eurolygos starte dar neturėjo tokio efektyvaus ir mobilaus penketo.
Įprastai „Žalgirio“ gynyba vis gerėdavo sezonui įsibėgėjant. Bus įdomu stebėti, kaip ji veiks ateityje, jau pasiklojusi tokį intriguojantį pamatą.
