Antradienio mačas Nemuno saloje šeimininkams turėtų tapti galingu emociniu užtaisu, sunkaus darbo rezultato įrodymu.
Nors Duško Ivanovičiaus treniruojama „Baskonia“ į Lietuvą atsivežė antrą gynybos reitingą visame turnyre, bet „Žalgiris“ su malonumu narpliojo jiems puikiai pažįstamą varžovų gynybos sistemą.
Uraganinį puolimą užsukę žaliai balti iškovojo didžiausią sezono pergalę (92:73) bei užfiksavo naują šio sezono Eurolygos pataikytų tritaškių rekordą (18).
M.Schilleris ne tik turėjo galimybę pailsinti lyderius, naudoti platesnę rotaciją, bet ir ruoštis kol kas šlubuojančios Edgaro Ulanovo atstovaujamos „Fenerbahče“ ekipos išbandymui.
„Treneris akcentavo, kad „Baskonia“ žaidime greitas puolimas ir atkovoti kamuoliai puolime yra didžiausia stiprybė, – po pergalės sakė Paulius Jankūnas. – Matau, kad kamuolius laimėjome. Tai buvo didelis žingsnis pergalės link. Žinoma, kai metikai pataiko taip gerai, žaisti yra daug lengviau. Varžovams juos reikia gaudyti, todėl priešininkų gynyboje atsiveria skylės. Smagu, kad laimėjome ir gera nata pradėjome dvigubą savaitę.“
Pergalės pamatas – lietuviškosios Vitorijos komandos krepšio tinklelį stabiliai visos dvikovos metu svilinę tolimi metimai.
Per pirmąjį ketvirtį „Žalgiris“ realizavo penkis tritaškius, per antrąjį – keturis, dar penki trečiajame kėlinyje, o ketvirtajame – dar keturi taiklūs šūviai.
Tolimų metimų sąskaitą šį sezoną atsidarė ir 36-erių Paulius Jankūnas.
Pirmojo kėlinio kapitono pataikytas tritaškis buvo pirmasis po 10 pramestų iš eilės bei pirmasis taiklus dar nuo kovo mėnesio.
„Artūras Milaknis juokavo, kad lažybų bendrovės siūlo statymą, jog pirmą tritaškį įmesiu tik po Naujųjų metų. Bet aš įmečiau anksčiau. Tai gal man priklauso kažkokia dalis, jei neįvyko ši pranašystė? Juokauju, lažybų jokių nebuvo. Tritaškiai nėra mano stiprioji pusė, todėl neišgyvenu, jei nekrenta“, – sakė „Žalgirio“ veteranas.
„Visada džiaugiuosi už Paulių, – komandos draugo pasirodymą komentavo Artūras Milaknis, rūbinėje sėdintis šalia P.Jankūno. – Kiekvieną sezoną jam sunkiai sekasi atsidaryti su tritaškiais. Visada pirmojo metimo laukiama anksčiau, primename, jog yra numatyta, kad atsidarys tik po Naujųjų metų. Bet šįkart atsidarė prieš, visiems padarė šventę dar prieš šventes. Gaila, bet tai buvo tik laiko klausimas. Treniruotėse dirbame kartu, o būna dienų, kai jis man meta labai rimtą iššūkį.“
Tai buvo solidžiausios P.Jankūno sezono rungtynės. Patyręs vilkas puikiai tvarkėsi savoje aikštelės pusėje bei solidžiai atrodė puolime.
Pergale pažymėtame mače puolėjas žaidė 21 minutę, o tai yra antras pagal trukmę „Žalgirio“ kapitono žaidimo laikas per pastarąsias 47 rungtynes. Per šį laiką P.Jankūnas spėjo įmesti 7 taškus, atkovoti 6 kamuolius bei surinkti 15 efektyvumo balų.
„Ačiū Dievui, kad neturiu fizinių problemų. Tikrai dėl to džiaugiuosi, tikrai gerai jaučiuosi. Ačiū, kad pagyrėte dėl šoklumo. Gal jis ir nepagerėjo, bet tikrai gerai jaučiuosi. Kalbant apie mano greitį, tai jaučiuosi, kad judu maksimaliu greičiu. Aikštelėje iš tikro gerai jaučiuosi“, – sakė P.Jankūnas.
Bravo, capitano!
Rungtynės svečiams iš Ispanijos užgeso po ilgosios pertraukos, kai Artūras Milaknis paleido trijų taiklių tritaškių salvę.
Rezultatyviausias sezono rungtynes sužaidęs 34-erių snaiperis per 17 minučių pelnė 15 taškų (5/7 trit.). Jam pritrūko vieno taiklaus tritaškio iki karjeros rekordo.
„Ačiū Pauliui, kuris, kaip senosios krepšinio mokyklos šalininkas, stato puikias užtvaras. Neturiu problemų. Kai jis pastato, žinau, kad laukia metimas. Atkovoja kamuolį, numeta. Kuo jau kuo, bet Pauliumi aš pasitikiu 100 proc.“, – sakė šypsenos neslėpęs Milas.
Ilgamečiam „Žalgirio“ snaiperiui labai reikėjo šių rungtynių, nes per pastarąsias šešerias rungtynes buvo įkritę vos 2 jo mesti tritaškiai iš 17.
„Kaip ir juokavome rūbinėje, aš daugiausiai prisidėjęs prie jo tritaškių. Jis man yra skolingas tam tikro gėrimo. Artūrui reikėjo tų metimų, kad galėtų geriau pasijusti, – po mačo kalbėjo P.Jankūnas. – Nematau problemų, kad keletą rungtynių neįmetė. Žinome, kaip Artūras meta ir kokio lygio snaiperis jis yra. Nereikia panikuoti. Tai buvo laiko klausimas, kada jis sužais. Nėra abejonių, kad jis labai svarbus mūsų komandai. Norėtųsi, kad kasdien taip mestų, bet nesame robotai. Negali kasdien įmesti penkių tritaškių, kai tave Eurolygoje visi žino. Tai vienas geriausių snaiperių Eurolygos istorijoje. Visi jam rodo labai didžiulį dėmesį, tikrai nėra lengva žaisti.“
Tragedijos dėl prastesnės atkarpos nedaro ir pats taikliarankis žaidėjas.
„Visi į prastesnę mano atkarpą reaguoja kaip į didesnę naujieną nei pandemija, – šovė A.Milaknis. – Lygiai tas pats buvo kalbėta daugybę sezonų iš eilės. Nėra vieno recepto ar vieno pokalbio. Kiekvienos rungtynės yra atskira istorija. Tų atkarpų būna visokių – gerų ir blogų. Visi mato tas blogas, ką padarysi. Dirbu kaip dirbęs, žinau, kad ateis. Tai kartais užtrunka ilgiau, kartais trumpiau. Taip ir gyvenam. Rekordai krenta ir be mano tritaškių.“
Nors buvo arti asmeninio rekordo, bet Milas ant suolo atsisėdo 27-ąją dvikovos minutę ir daugiau nebepakilo.
„Anksti perlaužėme rungtynes ir sėdausi ant suolo. Gerai jaučiausi, galbūt ir būtų kritę rekordai, kas ten žino“, – sakė A.Milaknis.
Progų pasireikšti antradienį sulaukė visi „Žalgirio“ žaidėjai – daugiausiai rungtyniavo Nigelas Hayesas (28 min.), mažiausiai – beveik dvi minutes ant parketo praleidęs jaunasis Marekas Blaževičius.
Įdomu tai, jog, nepaisant triuškinančios pergalės, vos kiek daugiau nei dvi minutes žaidė vidurio puolėjas Martinas Gebenas. Ar tai trenerio M.Schillerio signalas auklėtiniui?
Ryškiausiu rungtynių atomazgos spinduliu tapo 23-ejų Karolio Lukošiūno pasirodymas bei du įskraidanti jo tritaškiai. Pirmasis jų – sudėtingas, aukšta trajektorija ir su po to sekusiu pataikyto metimo šventimu.
2019-ųjų vasarą už išpirką iš „Šiaulių“ į „Žalgirį“ persikėlęs vilnietis vadinamas Milo įpėdiniu, o apie komandos draugo pasirodymą pasisakė ir pats A.Milaknis.
„Ypač patiko, kai jis vaizdžiai užsisegė ar atsisegė diržą. Tai buvo juokingas epizodas. Aš džiaugiuosi už Karolį. Dar jam prieš einant į aikštę sakiau, kad gauni kamuolį ir meti. Nėra čia ką galvoti, kai pirmauji 20 taškų. Niekas nepasikeis. Tai tik kelia jo pasitikėjimą. Dirba vaikis, stengiasi, tad turėtų ateiti jo laikas. Nėra taip, kad ateisi į „Žalgirį“, visi padės ir būsi TAS metikas. Žinau iš savo patirties, kokį ilgą ir duobėtą kelią turi nueiti, kad užsitarnautum šią vietą. Jam linkiu nesustoti ir eiti tuo duobėtu keliu, koks kartais jam jis atrodo. Kažkur tolumoje vis tiek bus lygi autostrada“, – vaizdžiai sakė A.Milaknis.
Blogiausią gynybą Eurolygoje demonstravęs „Žalgiris“ ėmė kamšyti spragas. Atėnuose „Panathinaikos“ komandai leista įmesti 69 taškus, tuo metu „Baskonia“ krepšininkams Kaune – 73.
Žaliai balti susitvarkė su varžovų dydžiu, fiziškumu, o taiklūs metimai ir rezultatyvūs išpuoliai uždarė Duško Ivanovičiaus vyrukams kelią į greitas atakas.
O dabar laukia vos vieną pergalę per pastarąsias septynerias rungtynes sumedžiojusi Stambulo „Fenerbahče“.
Panašu, jog Martino Schillerio auklėtiniai įkvėpė taip jiems reikalingo gryno oro gūsį, suteikiančio pasitikėjimo savimi ir visa klubo sistema.
„Dar kartą reikia pagirti klubą, kuris sureagavo ir ėmėsi priemonių, – sakė juodąją atkarpą prisiminęs P.Jankūnas. – Tai davė rezultatą. Visi supranta, kad nenorime tokių pralaimėjimų serijų. Tiesiog įdėtas darbas ir nenoras pralaimėti, visi nori po rungtynių išeiti laimėtojais. Kai esi dugne, supranti, kad reikia ir gintis, ir kalbėtis, ir pasą kažkam atiduoti, ir komandinį žaidimą žaisti. Nesame individualistų komanda. „Žalgiris“ turi išlikti savimi – visada agresyviai ir kietai gintis, puolime dalintis kamuoliu. Žaidimo gerėjimas lėmė šias dvi pergales. Einame į priekį.“
