Kauno „Žalgiris“ pastarosiomis savaitėmis įgijo dar vieną aistringą sirgalių.
Gal dar nėra įsiminęs skanduočių žodžių, tačiau galingai sudėtas ir penktoje eilėje už „Žalgirio“ atsarginių suolo tribūnose įsitaisęs vyras prie „Green White Boys“ užvestų dainų prisijungia aktyviais plojimais.
Jis šokteli į viršų po kiekvieno sėkmingesnio „Žalgirio“ epizodo ir kelia tris pirštus į viršų, kai tolimam metimui pakyla žalgirietis Arnas Butkevičius.
Kaip ir kiti daugiau nei 15 tūkst. žaliai-baltų sirgalių, juodais „Žalgirio“ marškinėliais pasidabinęs vyras mosikuoja rankomis po abejotino teisėjų sprendimo ir numoja, arbitrams neįsiklausius į tūkstančius kritiškų riksmų.
Bet atidžiausiai jo akys aikštėje seka vieną žmogų, tokiu pačiu vardu ir pavarde kaip jo.
Prieš kelias savaites Lietuvoje nusileidęs Lonnie Walkeris III-asis įdėmiai stebi „Žalgirio“ lyderio estafetę nuo lapkričio pradžios perėmusį savo sūnų – Lonnie Walkerį IV-ąjį.
Lonnie Walkeris III-iasis pats žaidė krepšinį. Bet gimus Lonnie Walkeriui IV-ajam, nusprendė atsiduoti šeimai ir sūnui.
Jis pasitraukė iš privataus Alvernia universiteto komandos ir įsidarbino keliose skirtingose vietose, kad užtikrintų stabilų pajamų šaltinį ir pilnavertę vaikystę savo atžalai.
Bet krepšinio į šalį nepadėjo. Savo svajones vyresnysis Walkeris realizavo per talentingąjį sūnų.
Dabartinis „Žalgirio“ vedlys krepšinio pagrindų išmoko būtent iš tėčio.
„Jis pats žaidė krepšinį ir žinojo, ko reikia, kad būčiau sėkmingas“, – 15min teigė „Žalgiriui“ atstovaujantis amerikietis.
Bet dar svarbesnius pamatus tėtis jam suformavo už aikštės ribų.
