Mantas Kalnietis neatlaikė. Kai iš NBA vasaros lygos jis atvyko į Kauną ir pareiškė, kad „norime sukurti mūsų sirgaliams šventę, kai žaidi „Top 8“ etape ir kovoji dėl patekimo į Eurolygos finalo ketvertą“, žalgirietį nuo tos akimirkos apraizgė milžiniškų lūkesčių tinklas, vėliau įpainiojęs ir krepšininką, ir visą komandą.
Po lemtingojo susidūrimo su Ante Tomičiumi prieš 2014-ųjų pasaulio čempionatą, M.Kalnietis patyrė traumą, kuri akivaizdžiai paveikė jo žaidimą.
Bravo Mantui, kad šis pasiaukodamas spėjo pasiruošti Europos čempionatui ir dirigavo rinktinei iki finalo. Bet trauma ir sudėtinga operacija paliko randą ne tik ant gynėjo kūno.
Vid. 7,2 taško, 4,2 rezultatyvaus perdavimo, 2,4 klaidos ir 6,1 naudingumo balo. Tokia buvo pagrindinio „Žalgirio“ įžaidėjo statistika Eurolygoje. Antro brangiausio žaidėjo komandoje.
Kai M.Kalnietis atvyko į Kauną ir leptelėjo apie ketvirtfinalį, jam užklijavome lyderio etiketę. Ją vienaip ar kitaip užklijavo ir „Žalgirio“ vadovai, komandą subūrę būtent aplink geriausią šiuo metu Lietuvos įžaidėją.
Bet pažeistas Mantas negalėjo pakelti šios naštos. „Žalgirio“ žaidimui dirigavo aukščiausios klasės dirigentas, bet jam surinktas orkestras nebuvo pajėgus savo skambesiu prasimušti į „La Scala“. O ir pats dirigentas ne visada nulaikė savo batutą.
„Man irgi truputį keista, kad jis šlubuoja“, – prieš pirmąsias savo rungtynes Eurolygoje prisipažino ir Šarūnas Jasikevičius.
Milane aistros verda futbolo stadione. Krepšinio arenoje ten – kaip kino teatre. Kaip tik tokios ramybės M.Kalniečiui reikia prieš olimpinę vasarą su rinktine.
M.Kalnietis nesidangstė kaip neliečiamasis. Jautrus kaunietis sugėrė kritiką. Ją priėmė. Ir galbūt per daug dėl to sau kvaršino galvą.
Todėl sprendimas keltis į krepšinio užmirštą Milaną būtent ir yra jam geriausias įmanomas karjeros tęsinys.
M.Kalnietį tiesiog valgė spaudimas. Sugrįžęs į Lietuvos rinktinę jis turėjo nuostabiai vadovauti komandai. Kiekvienas jo žingsnis aikštėje buvo įdėmiai sekamas dar likus mėnesiui iki čempionato. Tada – per patį čempionatą. Vėliau istorija kartojosi „Žalgiryje“.
M.Kalnietis neturėjo kada atsikvėpti ir tiesiog mėgautis krepšiniu.
Italijoje jis pabėgs nuo lietuvių dėmesio. Ten jis, visai kaip pasidžiaugdavęs Krasnodare, galės pasijusti kaip paprastas Mantas. Tai ne kaip Kaune, kur po pralaimėjimo net užeiti į parduotuvę ar pažiūrėti kaimynui į akis sudėtinga.
O Milane... Milane aistros verda futbolo stadione. Krepšinio arenoje ten – kaip kino teatre.
Skyrybos ne visada bloga idėja.
Kaip tik tokios ramybės M.Kalniečiui reikia prieš olimpinę vasarą su rinktine. Paprasčiausios galimybės ramiai sugrįžti į ritmą ir kuo geriau pasiruošti Rio iššūkiui.
Kuo toliau nuo ištroškusių lietuvių akių.
O „Žalgiriui“ tai proga padaryti reikiamas kosmetines korekcijas. Už išpirką (italai sumokėjo 250 tūkst. eurų. – aut. past.) ir atkritusią M.Kalniečio sutarties naštą galbūt galima ne tik rasti dublerį lietuviui, bet ir pastiprinimą baudos aikštelėje.
Toks naujas įžaidėjas, kokį galės išsirinkti Š.Jasikevičius, galbūt sustabarėjusiam žaliai-baltų puolimui suteiktų naujų spalvų. O naujas „centras“ pridėtų tų taip trūkstamų raumenų po krepšiu.
Skyrybos ne visada bloga idėja.
