Žalgiriečių vežimas, nors ir smarkiai girgždėdamas, pasiekė Eurolygos „Top 16“ varžybų stotelę. Klaipėdiečiams antrojo etapo durys užsivėrė prieš pat jų nosį. Abiejų Lietuvos klubų rezultatus pajėgiausiame Europos turnyre vertinčiau aukščiausiu balu. Juk „Žalgiris“ pagal sudėtį – tik vienas silpnesnių vidutiniokų, o „Neptūnas“, atsižvelgiant į krepšininkų lygį ir ypač biudžetą, buvo tarp aiškių autsaiderių.
Niurzgliams reikėtų dar kartą pažvelgti į „Žalgirio“ žaidėjų pavardes. Išskyrus J.Andersoną, daugiau nėra nė vieno krepšininko, kuris galėtų ir prasiveržimais į abi puses laužyti varžovų gynybą, ir taikliai šaudyti iš distancijos.
Pergales skynė dėl gynybos
Stipriausias „Žalgirio“ koziris buvo gerai organizuota, judri, kieta gynyba, kurios tinkluose painiojosi net Madrido „Real“ puolimo asai. Kauniečiai varžovams vidutiniškai per mačą leisdavo sukrapštyti tik po 70,9 taško ir šioje statistikos kategorijoje užėmė antrąją vietą tarp 24 ekipų. Kurį laiką žalgiriečiai pagal praleistus taškus rikiavosi pirmi.
Gintaro Krapiko auklėtiniai per daugumą pirmojo etapo dvikovų gynėsi gal net geriau nei Joano Plazos „Žalgiris“, kuris buvo prikimštas aukščiausio lygio atlikėjų. Užpraėjusį sezoną katalono treniruoti žalgiriečiai efektyviai uždarydavo baudos aikštelę, bet suteikdavo varžovams nemažai laisvės prie tritaškio linijos.
Tuo tarpu dabartinė komanda puikiai gynėsi ir ties perimetru. „Žalgiris“ oponentams vidutiniškai per dvikovą leisdavo mesti tik 19 tritaškių, o varžovų taiklumas atakuojant iš trijų taškų zonos siekė tik 29 proc. Tai antras rezultatas lygoje.
Arčiau krepšio Kauno ekipos gynybą per daugelį rungtynių kone tobulai cementavo Robertas Javtokas ir Paulius Jankūnas. Pagal taktinį išprusimą ginantis abu jie vieni geriausių Eurolygoje.
Puolant – vieno žmogaus komanda
Taip, „Žalgirio“ puolimas nekėlė susižavėjimo. Pagal surinktus taškus kauniečiai liko priešpaskutiniai. Žalgiriečiai klydo dažniausiai iš visų komandų. „Žalgiris“ buvo vienintelė ekipa, kuri klaidų padarė daugiau net atliko rezultatyvių perdavimų. Ir pagal rezultatyvių perdavimų skaičių G.Krapiko auklėtiniai buvo absoliutūs autsaideriai.
Už ausų „Žalgirį“ į „Top 16“ ištempęs Jamesas Andersonas – vienintelis komandoje, kurio rezultatyvumas dviženklis (vid. 17 taškų). Eurolygoje daugiau tokios ekipos nebuvo. Antras pagal rezultatyvumą P.Jankūnas rinko po 9,2 – beveik 8-iais taškais mažiau nei J.Andersonas. Tokio milžiniško skirtumo tarp dviejų rezultatyviausių žaidėjų nebuvo nė vienoje komandoje.
Savimi gali didžiuotis ir D.Zavackas, kuris tapo geriausiu reguliariojo sezono tritaškininku! (20/35, 57,1 proc.).
Ar dėl itin menko rezultatyvumo turėtume plakti trenerius? Ko gero, ne. Niurzgliams reikėtų dar kartą pažvelgti į „Žalgirio“ žaidėjų pavardes. Išskyrus J.Andersoną, daugiau nėra nė vieno krepšininko, kuris galėtų ir prasiveržimais į abi puses laužyti varžovų gynybą, ir taikliai šaudyti iš distancijos.
Be to, daugiau nėra nė vieno žaidėjo, kuris sugebėtų puikiai valdyti kamuolį abiem rankomis. „Žalgiris“ turi nemažai efektyvių puolimo derinių, bet neturi „spanoulių, weemsų ar fernandezų“. Taip, vienas geriausių Kauno klubo legionierių per visą jo istoriją J.Andersonas – „žvėris“, individualiai vienas pačių stipriausių Eurolygoje, tačiau stabiliai puolime žaidžiančių rimtų padėjėjų, deja, neturi.
Kibirus prakaito puolime išliejęs J.Andersonas rasdavo jėgų ir neblogai gintis. Baisu net pagalvoti, kas nutiktų, jei amerikietis patirtų rimtą traumą. Tada tikriausiai Eurolygos rungtynėse pelnyti bent 55-60 taškų būtų supersudėtingas uždavinys. O LKL čempionate turbūt ir akistatos su „Nevėžiu“ ar „Mažeikiais“ nevirstų lengvu pasivaikščiojimu parke.
Gal vietoj prasto metiko Willo Cherry „Žalgiriui“ buvo labiau verta paieškoti kad ir prasčiau besiginančio, bet mokančio pataikyti „iš žaidimo“ krepšininko?
Pribloškė Europą
Tam žmogui, kuris prieš sezoną būtų pasakęs, kad „Neptūnas“ Eurolygoje nuskins keturias pergales ir tik per pratęsimą pralaimės „Olympiacos“ klubui, drąsiai buvo galima pasukioti pirštą prie smilkinio ir nerizikuoti pačiam apsijuokti.
Tačiau Klaipėdos krepšininkai privertė iš nuostabos išsižioti visus Lietuvos krepšinio gerbėjus ir turbūt didelę dalį Europos. „Neptūnas“ turi vos du krepšininkus, atitinkančius turnyro lygį – Deividą Gailių ir Donatą Zavacką. Visi kiti – eiliniai pėstininkai, bet beprotiškai kovingi.
„Neptūnas“, skirtingai nei „Žalgiris“, demonstravo itin paprastą, kartais net primityvų puolimą. Beveik viskas buvo grindžiama arba prasiveržimais vienas prieš vieną, arba tritaškiais. Klaipėdiečių strategas Kazys Maksvytis, matyt, sąmoningai pasirinko tokį krepšinį, nes „Neptūno“ aukštaūgiai toli gražu nėra nei pikenrolo, nei žaidimo į krepšį nugarą meistrai. Didelę daugumą taškų uostamiesčio krepšininkai surinko ne derinių, o improvizacijų dėka.
Klaipėdiečiams prieš Eurolygos sezoną buvo klijuojama tritaškininkų komandos etiketė. Bet pagal tolimų metimų taiklumą „Neptūnas“ tapo viena blogiausių pirmojo etapo ekipų. Justas Sinica įmetė 1 iš 10 tritaškių, Martynas Mažeika – 5 iš 24, Mindaugas Girdžiūnas – 2 iš 18, o pagrindinis įžaidėjas Mustafa Shakuras – tik 3 iš 21. Vieną paskutinių vietų K.Maksvyčio auklėtiniai užėmė ir pagal baudų taiklumą.
Eurolygos lygis smukęs
Nepaisant tokio tragiško pataikymo Klaipėdos klubas tik per Marytės plauką nepateko į „Top 16“. Nė kiek nemenkinu „Neptūno“, bet reikia pripažinti, kad dalies Eurolygos komandų lygis, palyginti kad ir su praėjusiu sezonu, kritęs. Be to, turnyro pradžioje dauguma ekipų dar nebuvo pakankamai susižaidusios.
Trūko patirties ir treneriams. Truputį keista, kad „Neptūno“ krepšininkai netaikė zoninės gynybos. Net ir tuomet, kai asmeniškai nepajėgdavo net šiek tiek pristabdyti varžovų, o šiems nekrito tritaškiai. Klaipėdos klubo trenerių štabui prieš sezoną buvo siūlomas Mindaugas Brazys, kuris dirbo kartu su J.Plaza ir pasisėmė daug neįkainojamų žinių, ypač gynybos srityje. Tačiau „Neptūnui“ šio specialistų paslaugų atsisakė.
Kaip ten bebūtų Kazys Maksvytis iš esmės kokybiškai atliko savo darbą. Prisiminkime praėjusį sezoną, kai „Lietuvos rytas“ su galingesne sudėtimi Eurolygoje išstenėjo vos vieną pergalę.
Savimi gali didžiuotis ir D.Zavackas, kuris tapo geriausiu reguliariojo sezono tritaškininku! (20/35, 57,1 proc.). Ne veltui Donatas atvykdavo į „Švyturio“ areną likus dviem valandoms iki rungtynių ir atlikdavo kelis šimtus metimų. D.Gailius, jei nenustos sunkiai dirbti, turėtų greitai tapti tvirtu Lietuvos rinktinės žaidėju. Klaipėdoje jis kėlė siaubą visiems varžovus.
Taip, „Neptūno“ krepšininkai apgailėtinai atrodė svečių arenose, bet tai, ką jie pasiekė, jau yra žygdarbis.
