„Sulaukėme atsakymo, kad neskirs, nes artėja kriziniai metai ir nėra pinigų tokiems renginiams“, – LRT.lt žurnalistei Dovilei Šeduikytei komentavo „Žalgirio“ klubo direktorius Paulius Motiejūnas.
Tikslių skaičių jis neįvardino, bet anksčiau tikino, kad finalo ketverto varžybos Kaune valstybei visiškai atsipirktų.
Dalį paramos, pasak P.Motiejūno, skirti žadėjo Kauno miesto savivaldybė, bet be Vyriausybės pinigų šansų išvysti finalines Eurolygos kovas Lietuvoje – mažai.
„Eurolygai mes pateikėme planą su savivaldybės parama ir viską esame pasiruošę daryti. Tikėjomės, kad vyriausybė prisidės, ir Eurolyga to labai tikėjosi. Krepšinio terminais kalbant, dabar perduodame kamuolį jiems ir laukiame, ką jie atsakys. Nėra tie šansai dideli, tas pateiktas planas yra labai mažas palyginus su kitais Eurolygos finalo ketvertais“, – LRT.lt teigė P.Motiejūnas.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas prieš dvi savaites kalbėdamas su 15min prasitarė, kad „Žalgiris“ savo kreipimesi į ministeriją prašė milijono eurų.
Ankstesnių finalo ketvertų rengėjai už teisę organizuoti renginį ir išlaidas infrastruktūrai atnaujinti arba sukurti paklodavo iki 5 mln. eurų.
Būtent tokiu biudžetu prieš trejus metus disponavo Vitorija – už Kauną mažesnis 250 tūkst. gyventojų Ispanijos miestas, kuriam netikėtai atiteko galimybė priimti 2019 m. Eurolygos svarbiausias kovas.
Milijoną tada paklojo pats „Baskonia“ klubo prezidentas Joseanas Querejeta, o likusius keturis skyrė valdžios institucijos: didžiąją dalį – Vitorijos miestas, mažesnę – regiono taryba ir Baskų krašto vyriausybė.
