Viso sezono statistika kalba pati už save – kitos komandos pelno mažiausiai taškų būtent prieš Barseloną (vid. 74 tšk.), taip pat prasčiausiai atakuoja iš žaidimo (42,5 proc.) bei iš tolimojo nuotolio (33,7 proc.). Priežasčių tam yra ne viena, tačiau pačios ryškiausios, žinoma – Šaro gynybinės sistemos, gebėjimas išsireikalauti detalių išpildymo iš savo žaidėjų bei jų atletinės galimybės. Po dar vieno kauniečių 62 taškų pasirodymo prieš katalonus metas pažvelgti atidžiau į geriausią gynybą Eurolygoje su pavyzdžiais iš 24 turo rungtynių.
Išimtis iš taisyklės
Galbūt pirmųjų 10 minučių ispanams reikėjo prabusti po plačiai nuskambėjusio titulo šventimo. Tačiau pirmieji ženklai, kad „Žalgirio“ laukia sunki ir ilga naktis, buvo matyti iš karto – paskutinėmis atakos sekundėmis skriejantys metimai, iš pozicijų išstumiami gynėjai bei nutraukiami deriniai. Prie 24 taškų smarkiai prisidėjo net 4 pataikyti tritaškiai iš 5. Bet ne visi jie buvo pelnyti iš tipinių situacijų – užspaustas aukščiau tritaškio Th.Walkupas rado kampe apylaisvį A.Milaknį dėl N.Calatheso gynybinės klaidos, o po kelių atakų tas pats Milaknis susikūrė sau metimą po retai iš jo matomo driblingo su kamuoliu bei stepbacko atgal. Prie dar kelių taškų prisidėjo ir po Barcos nesusikoncentravimų nusiimti kamuoliai puolime, kurių iš viso „Žalgiris“ sugriebė net 15, bet pavertė juos vos 9 antrojo šanso taškais.
Ideali gynyba
Pilnai aptarti vienos komandos gynybinę sistemą neužtektų ir 3 straipsnių, o ką jau bekalbėti apie „Barcelona“. Todėl pabandykime perbėgti per pagrindinius Šaro taktikos gynyboje aspektus.
- Spaudimas įžaidėjams
Viskas prasideda nuo gynėjų energijos. Puikiai žinodamas, kad daugelyje komandų didžiąją dalį žaidimo kuria mažiukai, Jasikevičius nori juos varginti kaip įmanoma labiau visų rungtynių metu. Dėl to jis liepia N.Calathesui, C.Higginsui ar A.Hangai spausti savo tiesioginius priešininkus visame aikštelės plote. Tai yra ir viena pagrindinių epizodiškai žaidžiančio L.Bolmaro užduočių. Be mažėjančios oponentų energijos, sumažėja ir likęs laikas jų atakai, kas, mano nuomone, yra labai nuvertinamas faktorius. Į šį presingą kartais prisijungia ir Barselonos ekipos vidurio puolėjas, kuris ateina dvigubinti įžaidėjo, taip bandydamas išprovokuoti retą klaidą. Būtent tokią pamatėmė antrajame kėlinyje, kai Walkupas atsikratė kamuolio, jį perdavęs Milakniui, o šis sužingsniavo prie vidurio linijos. Mače, kuriame „Žalgiris“ neturėjo L.Lekavičiaus, o Th.Walkupas žaidė tik po sunegalavimo, visas šis spaudimas įžaidėjams atsipirko dar daugiau.
- Top-Lock ir nesavos pozicijos
Pereikime prie spaudimo visiems kitiems žaidėjams kovojant dėl pozicijų aikštelėje bei bandant priimti kamuolį. Čia milžinišką pagalbą žaidėjams suteikia trenerių štabas, puikiai pristatydamas varžovų derinius. Pavyzdžiui, M.Grigonį dengiantis A.Abrinesas kiekviename lietuviui skirtame derinyje atlikdavo Top-Lock veiksmą, kai neleisdavo naudoti užtvaromis ir kilti iš aikštelės kampų į aikštelės vidurį. Dėl to Grigonis, Milaknis ar kiti žalgiriečiai buvo priversti ieškoti neįprastų kelių savo deriniuose ir turėjo didelių problemų priimdami kamuolį. Galbūt galiausiai kamuolį pavykdavo priimti, tačiau per kelis metrus nuo norimos vietos ir sudeginus dar kelias papildomas atakos sekundes.
- Apsikeitimo momentas
Įsivaizduokime, kad derinys tęsiasi ir kita jo parinktis – 2 prieš 2 žaidimas. O sutikite, būtent to „Žalgirio“ žaidime daugiausia. Po sėkmės pirmųjų rungtynių antrojoje pusėje Šaras šįkart šią taktiką pradėjo naudoti nuo pat rungtynių pradžios. Varžovams keičiantis, du prieš du metu įgauti pranašumo dažniausiai nepavyksta, tačiau prieš Walkupą ar Grigonį lieka Oriola arba Daviesas, o prieš Lauvergne'ą arba Rubitą, N.Calathesas arba C.Higginsas. Šioje atakos stadijoje tenka rinktis – kokiu būdu bus bandoma nubausti oponentus už tokį susikeitimą?
„Žalgirio“ arenoje vykusiame mače M.Schilleris itin pasitikėjo savo gynėjų galimybėmis perimetre prieš P.Oriolą ir B.Daviesą, tačiau atsimušė į sieną. Barselonoje jautėsi bandymas labiau subalansuoti šį puolimą, tačiau vis tiek netrūko bandymų atakuoti 1 prieš 1 nuo tritaškio linijos.
Deja, bet dar kartą išvydome katalonų aukštaūgių įspūdingą pasirodymą perimetro gynyboje. P.Oriola atrodė kaip geriausias Eurolygos besiginantis aukštaūgis, o B.Daviesas tiesiog dar kartą įrodė savo nepralaužiamumą. Kur slypi jų sėkmės paslaptys?
Be ilgų rankų, jie nesustoja judėti, pastoviai judėdami mažais žingsniukais, kurie padaro jų reakciją į žalgiriečių judesius dar geresnę. Taip pat jie neleido išmesti jokių laisvų metimų iš toli, visada laikydami vieną ranką arti Grigonio ar Walkupo veido, blokuodami viziją metimui. Bet taip arti kauniečių jie drįsta būti ne be savo komandos draugų pagalbos.
Jei varžovų gynėjai išsikeitimo atvejais nusprendžia žaisti individualiai, Barca itin spaudžiasi bei artimiausi, per vieną perdavimą stovintys gynėjai, dar ima papildomai šokinėti link kamuolio, taip sėdami abejones kamuolį turinčio žaidėjo galvoje. Taip uždaromos prasiveržimo linijos bei vėlgi deginamas laikas. Kiekvienas žaidėjas taip pat turi stovėti pakėlęs rankas, perdavimo ar prasiveržimo atveju, bandydamas paliesti kamuolį ar pakeisti jo skriejimo trajektoriją.
- Taisyklės baudos aikštelėje
Dar daugiau broko išvydome tuomet, kai „Žalgiris“ nusprendė bandyti atakuoti arčiau krepšio per J.Lauvergne'ą ar A.Rubitą. Tai tebuvo tik gražus noras, kuriam nebuvo gerai pasiruošta. Perdavimai be didesnės logikos aplink tritaškį bandant ieškoti geresnio kampo nedavė norimų rezultatų ir nesudarė „Barcelona“ gynybai didelių problemų.
Tokiose situacijose „Barcelona“ gynėjai, žinoma, lįsdavo iš priekio, taip leisdami tik aukšto perdavimo galimybę. Dėl puikios silpnojoje pusėje stovinčių žmonių koncentracijos, nuolatinio vienas kito pasaugojimo bei spaudimo žaidėjui su kamuoliu, tokio perdavimo atlikimas prieš katalonus gali užtrukti ir daugiau nei 24 sekundes. O kur dar visos suvalgytos sekundės iš ankstesnių atakos momentų.
- Closeouto situacijos
Kauniečiams tokiose situacijose vis dėlto pavyko kelis kartus prasiųsti skersus perdavimus į aikštelės kampus, taip susikuriant closeouto situacijas. Keli įkritę laisvi tritaškiai būtų pagerinę situaciją, tačiau Barca puikiai žinojo, dėl ko galima rizikuoti. A.Rubitas (0/3 ketvirtadienį) šiame sezone yra nustebinęs tik vieną ekipą, o N.Hayesas vis dar atrodo kaip nestabilus metikas. Todėl ties jais katalonų closeoutai nebuvo tokie aštrūs – palikę šiek tiek atstumo, jie sustabdė kelis Hayeso prasiveržimus.
Kampe A.Milaknis? Sprintas link jo pakėlus rankas, kurio minimalus tikslas – priversti Milą sumušti kamuolį į žemę, maksimalus – prasiveržimo atveju spėti jį sustabdyti krūtine arba pražanga iki bonuso. Tokiam žinojimui, koks žaidėjas tavęs laukia kampe, vėlgi reikalinga milžiniška koncentracija visų rungtynių metu. Bet būtent taip pavyksta priešininkus sustabdyti iki 62 taškų.
Apibendrinimas
Štai tokie būtų pagrindiniai įspūdingų Barcos gynybos gniaužtų aspektai. O veikia ši sistema tik todėl, kad yra idealiai tinkanti pagal turimų žaidėjų savybes, jų krepšinio supratimą. Ja iki galo yra patikėję tiek treneriai, tiek žaidėjai, kurių energija ir koncentracija šioje schemoje atlieka pagrindinį vaidmenį.
