„Pirma rungtynių pusė buvo sunkesnė. Po pralaimėjimo [Gruzijai] nebuvo paprasta žengti į rungtynes. Izraelis atrodė silpnas po mačo su italais, gal atrodė, kad lengviau bus. Po pertraukos viskas pasikeitė“, – apie emocingą lietuvių pergalę prieš izraeliečius kalbėjo Vilniaus „Lietuvos ryto“ veteranas.
„Mūsų rinktinėje bet kuris žaidėjas gali būti lyderis, neturime išreikšto vieno lyderio. Nors visi daug tikisi iš Jono Valančiūno, Mindaugo Kuzminsko, Jono Mačiulio, šįkart ir kiti žaidėjai padarė didelį darbą. Varžovai taip pat gynybą koncentruoja ties pagrindiniais žaidėjais, bet išėjo kitaip. Tai stiprioji mūsų pusė“.
Paklaustas, ar iš tiesų krepšinyje veikia vadinamasis „trečio kėlinio sindromas“, M.Lukauskis aiškino, kad viskas priklauso nuo to, kaip pavyksta išlaikyti koncentraciją pertraukos metu. Komanda, kuriai tai pavyksta, po pertraukos „patraukia“ į priekį.
M.Lukauskis nemano, kad pralaimėjimas čempionato starte yra itin reikšmingas. „Žinoma, smagiau pradėti su pergale, bet galvoti, kad pralaimėjimas pakenks – netikslinga. Sąlyginai skaudu, bet ne pasaulio pabaiga. Belieka susikaupti ir toliau ruoštis. Jei būtume laimėję prieš gruzinus, Izraelį galbūt būtume nuvertinę ir nukentėję“.
Prisiminė savo metus rinktinėje
Galimybę atstovauti rinktinei M.Lukauskis vadina įprastu terminu – „kiekvieno žaidėjo svajone“. „Ypač smagu, kai lieka 12 žaidėjų – stovyklos metu dar būna šiek tiek įtampos. Man žaidimas rinktinėje buvo didelė patirtis ir paspirtis. Tikrai labai įsiminė tie metai“.
Tiesa, medalio su rinktine M.Lukauskis, kuris nacionalinei komandai atstovavo 2005 ir 2008, 2009 metais, neiškovojo. „Visi metai buvo įsimintini, bet skaudūs. Ypač 2005-ieji, kai viską laimėję grupėje ketvirtfinalyje pralaimėjome prancūzams“.
M.Lukauskis teigia, kad tuomet koją pakišo pernelyg „didelis informacijos srautas“ rungtynių pasirengime. Pasak jo, kartais noras kuo geriau išanalizuoti varžovą ir parengti kuo detalesnius rungtynių planus suveikia priešingai: žaidėjai tiesiog pasimeta informacijos sraute ir žaidimas griūva.
„Pamenu, buvo labai išsamiai ruošiamasi. Daug dėmesio, daug informacijos. Bet kai išėjome žaisti, niekas nesigavo. Be to, rungtynės buvo labai sureikšmintos. Buvo akcentuojama, kad jei pralaimėsime – važiuosime namo. Tai įnešė daug įtampos“.
„Manau, kartais reiktų į viską paprasčiau žiūrėti. Viską paprasčiau sudėlioti ir tiesiog eiti žaisti, kovoti. Daug informacijos per trumpą laiką galvose sunku sudėlioti“, – įsitikinęs M.Lukauskis.
Lemiamą metimą patikėtų A.Milakniui arba M.Gecevičiui
Pasak M.Lukauskio, ši, kartų kaitą išgyvenanti rinktinė, ima žaisti greičiau nei ankstesnės komandos. „Matau, kad rinktinė greitėja. Kaip ir visas krepšinis Europos ir pasaulyje. Žaidimas darosi individualesnis“.
Vis dėlto 38-erių „Lietuvos ryto“ gynėjas akcentuoja, kad Lietuvos rinktinės stiprybė visuomet buvo komandinis žaidimas ir tai turi išlikti. Jis nesutinka, kad krepšininkų rengime stinga dėmesio individualių savybių tobulinimui.
„Žinoma, reikia individualiai stiprių žaidėjų, bet mūsų stiprioji pusė yra komandinis žaidimas. Laimi ne pavieniai žaidėjai, o komanda“.
Kalbėdamas apie netikslų paskutinį J.Mačiulio metimą mače su Gruzija, M.Lukauskis tikino, kad žaidėjų, kuriems galima patikėti lemiamą metimą, Lietuvos rinktinėje – apstu.
„Kam aš duočiau mesti? Artūrui Milakniui, Martynui Gecevičiui, M.Kuzminskui, Adui Juškevičiui. Visa gynėjų linija gali pataikyti, bet jei reiktų išmesti po derinio – pasikliaučiau M.Gecevičiumi arba A.Milakniu“.
Vis dėlto mače su italais pirmiausiai Lietuvai, ko gero, teks saugotis varžovų toliašaudės artilerijos. Su keliais italų treneriais dirbęs M.Lukauskis sako, kad polinkis mėtyti tritaškius italams, kaip ir latviams, įaugęs į kraują.
„Kai žaidžiau Italijoje, pamenu, keisdavosi treneriai, bet vis tiek būdavo akcentuojami metimai iš toli. Jiems tai, kaip ir latviams, įaugę į kraują. Stengiasi sudaryti sąlygas metikams arba, turėdami gerą įžaidėją, sulenda į kampus ir laukia savo progos. Mače su italais labai svarbu bus neleisti įsimėtyti jų snaiperiams“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Pirmoji pergalė: lietuviams įjungus aukštesnę pavarą Izraelis kapituliavo
