Prieš keturis mėnesius Lietuvos krepšinio rinktinė „Sinan Erdem“ arenoje patyrė skaudžiausią pralaimėjimą nuo 2011-ųjų. Solidžiai žygiavusi Dainiaus Adomaičio kariauna Europos čempionato aštuntfinalyje krito prieš Graikiją ir neįprastai anksti pasitraukė iš kovos dėl medalių.
A.Juškevičiui labiausiai įstrigo ne pačios rungtynės, o po jų regėtas vaizdas.
„Po tų tragiškų rungtynių man tada labiausiai įsiminė sirgalių reakcija. Atkreipiau į ją dėmesį eidamas paploti sirgaliams už palaikymą. Jų akyse pamačiau tokį nusivylimą, tokią neviltį, kad dabar labai puikiai tą atsimenu, – 24sek pasakojo A.Juškevičius. – Netikėtai ši salė tapo namų arena. Tikiuosi, tokių sirgalių akių nebematyti. Tikiuosi, kad savo sirgalius džiuginsime pergalėmis ir viskas bus labai gerai.“
Prieš savaitę palikęs Panevėžio „Lietkabelį“ ir prisijungęs prie Stambulo „Galatasaray“ misijos, lietuvis turkų stovykloje vėl išvydo nemažai liūdnų žvilgsnių.
Stambulo krepšininkai Europos taurės „Top 16“ etapą pradėjo trimis pralaimėjimais, o Turkijos krepšinio lygoje rikiavosi tik dešimtoje vietoje.
Bet vos tik užsivilkęs „Galatasaray“ aprangą, A.Juškevičius ėmėsi darbo. Per dvejas pirmąsias rungtynes lietuvis spėjo pataikyti net 8 tritaškius ir pelnyti 29 taškus, o Stambulo ekipa nutraukė 8 iš eilės pralaimėjimų seriją ir nuskynė pergales tiek Turkijos čempionate, tiek Europos taurėje.
A.Juškevičius Turkijoje pradėjo kurti ministebuklą.
„Jei kažkuriame iš turnyrų žengtume toliau, tai būtų ministebuklas. Bet blogiau būti jau nebegali. Tikrai bandysime kažkur kabintis“, – 24sek tikino buvęs naudingiausias „Lietkabelio“ žaidėjas.
Pasinaudojęs sutartyje numatyta sąlyga, praėjusią savaitę A.Juškevičius pakėlė sparnus iš Panevėžio komandos.
Tai buvo pasiūlymas, kurio Adas negalėjo atsisakyti. Apie savo pasirinkimo motyvus, „Galatasaray“ negandas ir Lietuvos rinktinę – 24sek pokalbis su A.Juškevičiumi.
– Adai, kodėl palikote „Lietkabelį“?
– Sutartyje buvo numatyta sąlyga, kad gruodį ir sausį turėjau galimybę su išpirka išvažiuoti iš Lietuvos. Taip susiklostė, kad su „Lietkabeliu“ nepatekome į kitą Europos taurės etapą. Tai paskatino mane svarstyti ir kitus variantus.
Ir anksčiau jau buvo variantų, bet į juos nežiūrėjau, nes dar žaidėme Europos taurėje. Manęs jie galbūt netenkino šimtu procentų. Buvau pasiruošęs sezoną baigti Panevėžyje ir būti su vyrais iki galo.
Tačiau labai rimtai buvau kalbėjęs su kita komanda, kai išlindo Turkijos „Galatasaray“ pasiūlymas. Kaip tik atėjo treneris Oktay'us Mahmuti ir jis norėjo mane matyti komandoje. Man ta idėja labai patiko.
Mahmuti paliko labai gerą įspūdį. Matyti, kad jis labai patyręs specialistas. Treniruotės yra labai aukšto lygio, koncentracija jose – irgi. Treneris moka išreikalauti, valdyti žaidėjus. Tikrai labai džiaugiuosi, kad gavau galimybę pas jį žaisti.
„Galatasaray“ yra didelė gilias tradicijas turinti organizacija. Žinojau, kad, atėjus Mahmuti, reikalai stabilizuosis ir viskas eisis geryn. Treneris, komanda ir pusantrų metų sutartis buvo pagrindiniai faktoriai, pastūmėję mane išvykti į Stambulą.
Daugelyje Lietuvos komandų atmosfera yra gera, bet kokie mes visi buvome artimi „Lietkabelyje“... Manau, tai buvo geriausia atmosfera, kokioje man teko žaisti.
– Jei „Lietkabelis“ būtų patekęs į kitą etapą, vis tiek būtumėte priėmęs „Galatasaray“ pasiūlymą?
– Manau, kad nebūčiau galėjęs jo atsisakyti. Visgi tai žingsnis į priekį mano karjeroje. Kiekvienas mes norime eiti pirmyn.
Vasarą važiavau į „Lietkabelį“ žaisti iš visos širdies, atiduoti visą save. Stengtis, kad būtų kuo geriau ir komandai, ir man. Nevykau į „Lietkabelį“ su mintimi išvažiuoti. Norėjau atiduoti visą save ir, atsiradus galimybei, žengti į priekį.
– Tai vis dėlto, kas nutiko Panevėžio klubui, kad, taip gerai pradėjęs sezoną, jis staiga užtraukė rankinį stabdį?
– Aš manau, kad patekome į tokią psichologinę duobelę. Sezoną pradėjome labai aukštu tempu, visi gerai jautėmės, bet visada pasitaiko duobių. Įkritome į psichologinę ir galbūt fizinę duobelę, kuri užsitęsė per ilgai. Praradome pozicijas LKL, Europos taurėje... Bet viskas yra galvose.
Galbūt buvo per daug blogų psichologinių minčių, kurios mus išbalansavo, ir nebežaidėme taip gerai.
– O kokia atmosfera tvyrojo „Lietkabelio“ rūbinėje?
– Daugelyje Lietuvos komandų atmosfera yra gera, bet kokie mes visi buvome artimi „Lietkabelyje“... Manau, tai buvo geriausia atmosfera, kokioje man teko žaisti. Nesvarbu, laimėdavome ar pralaimėdavome, buvome labai artimi ir išlikome puikūs draugai.
O to variklis vis tiek, manau, buvo Broliai. Jie su savo charizma, su išskirtiniais charakterio bruožais mokėdavo tiek mus panervinti, tiek juokinti. Jie buvo pagrindiniai žmonės, kurie kūrė tą gerą mikroklimatą.
Aišku, nereikėtų nuvertinti kitų, nes visi komandos draugai buvo puikūs žmonės. Tokia buvo ir visa organizacija. Ji turėjo tokią labai gerą dvasią.
Man labai patiko tai, kad „Lietkabelio“ organizacija buvo tokia labai pozityvi – aplinkui jokio negatyvo. Tokioje aplinkoje nori dirbti kiekvienas. Tokioje visada lengviau siekti rezultatų.
– Kokie pirmieji įspūdžiai iš Stambulo?
– Čia esu jau savaitę. Keturias pirmąsias dienas gyvenau viešbutyje, nes laukiau, kol komandą paliekantis Scotty Hopsonas atlaisvins butą. Bet jau įsikūriau naujuose namuose.
Kaimynystė atrodo labai tvarkinga: naujas kvartalas, didelis baseinas lauke, vidinis baseinas, pirtis, treniruoklių salė. Sąlygos čia labai geros. Tikrai nėra ko daugiau norėti.
Šiame kvartale gyvena visi komandos legionieriai. Mano name dar gyvena du komandos draugai – Alexas Renfroe ir Jordanas Tayloras. Kadangi automobilį gavau tik vėliau, jie čia mane vežiojo į treniruotes ir rodė apylinkes.
– Kada prie jūsų prisijungs šeima?
– Kadangi tik įsikėliau į naujus namus, šeima planuoja atskristi po rinktinės lango, kai grįšiu į Lietuvą rinktinės rungtynėms (vasario 19 d. – aut. past.). Po jų visi planuojame grįžti į Stambulą. Namai jau bus paruošti sūnui ir žmonai. Dabar jie Lietuvoje, tad vasarį būsiu vienas.
– Martynas Pocius prieš porą metų žaidė „Galatasaray“ ir ten turėjo daug prastų patirčių. Ar su juo konsultavotės prieš priimdamas pasiūlymą?
– Su Martynu mes esame kalbėję anksčiau. Kadangi esame geri draugai, daugiau mažiau tą situaciją žinojau.
Bet man nereikėjo kažko daug pripasakoti, nes man buvo svarbiausia, kas treniruoja komandą, kur ji žaidžia ir koks bus mano vaidmuo. O Stambule mane tenkino viskas.
– Dėl vėluojančio atlyginimo buvęs jūsų buto savininkas Scotty Hopsonas paliko komandą. Ar tai jūsų nebaugino?
– Sutartis gina žaidėjus nuo algos vėlavimo. Nematau problemos – vėluos mėnesį ar daugiau, bet pinigus vis tiek išmokės. Svarbiausia, kad yra puiki galimybė žaisti geroje organizacijoje, gerame klube.
Tie visi finansiniai dalykai vėluoja daugelyje šalių. Žaidžiau Ispanijoje, kur vėlavo pusė algų, tad po tų metų Ispanijoje niekas nebegąsdina. Nematau tame problemos.
– Koks vaidmuo jums numatytas Stambule ir ko iš jūsų reikalauja Oktay'us Mahmuti?
– Mano vaidmuo kone toks pat, kaip „Lietkabelyje“. Mahmuti matė mano rungtynes, žinojo, ko iš manęs tikėtis ir kur išnaudoti geriausiai. Žaidžiu atakuojančio gynėjo pozicijoje. Daug sistemų yra gynėjams metikams. Man jos labai tinka ir džiaugiuosi, kad mano treneris yra Mahmuti.
– Turbūt pasitikintis treneris ir panašus vaidmuo kaip „Lietkabelyje“ ir padėjo taip greitai apsiprasti „Galatasaray“?
– Atvažiavau tikrai neblogos formos. Atvykęs pamačiau, kaip treneris su manimi elgiasi, kaip žiūri į mane. Jis duoda man daug pasitikėjimo.
Be to, turime tikrai talentingą komandą. Žiūrint į Europos taurės paveikslą, tai viena talentingiausių komandų, bet tas talentas pirmoje sezono pusėje galbūt nebuvo atskleistas. Gal nebuvo tinkamai rengiama komanda... Bet manau, kad klubo vadovai padarė labai didelį žingsnį pasikviesdami Mahmuti, kuris tikrai žino, kaip elgtis su tokiais žaidėjais.
| Min. | Tšk. | Dvit. | Trit. | Kam. | Perd. | Per.k. | Kl. | Naud. | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ARAR, EGE | 13:35 | 4 | 62.2% | 3 | 0.3 | 0.5 | 0.6 | 4.3 | |
| HARDY, DWIGHT | 29:35 | 13.9 | 66.1% | 47.1% | 1.3 | 1.9 | 0.6 | 1.1 | 12.6 |
| HENDRIX, RICHARD | 20:49 | 10.2 | 66.7% | 20% | 7.3 | 1.5 | 1.3 | 1.6 | 15.2 |
| JUSKEVICIUS, ADAS | 22:23 | 10 | 60% | 1 | 4 | 4 | 1 | ||
| KOKSAL, GOKSENIN | 18:25 | 6.3 | 40% | 44.7% | 1.1 | 0.8 | 0.3 | 0.9 | 4.2 |
| PRELDZIC, EMIR | 22:36 | 5.1 | 30.8% | 18.8% | 3 | 4.5 | 1.2 | 1.5 | 8.8 |
| RENFROE, ALEX | 25:04 | 8.8 | 50.8% | 44.4% | 3.1 | 3.8 | 1.6 | 2.3 | 10 |
| SUMMERS, DAJUAN | 23:58 | 10.5 | 43.1% | 42.3% | 3.2 | 1.3 | 0.4 | 1.2 | 8.8 |
| TAYLOR, JORDAN | 16:08 | 6.1 | 51.6% | 34.8% | 1.6 | 2.8 | 0.7 | 1.5 | 5.6 |
| WALKER, HENRY | 18:18 | 6.5 | 66.7% | 20% | 2.8 | 0.8 | 0.8 | 0.8 | 5.5 |
| YAGMUR, MEHMET | 14:02 | 2.7 | 40% | 18.2% | 0.5 | 1.6 | 0.2 | 0.8 | 1.8 |
| Vidurkis | 200:00 | 78.21 | 54.6% | 37.3% | 30.71 | 18.14 | 7.21 | 13.64 | 82.5 |
– Ar dar išsivyniosite į kitą etapą?
– Kai pasirašiau sutartį ir atvykau čia, Europos taurėje buvo patirti visi trys pralaimėjimai. Niekas garsiai nebekalbėjo apie kitą etapą. Bet kai laimėjome Gran Kanarijoje, vis dėlto atsirado bent menkiausi šansai. Jie labai minimalūs, bet jų yra.
Mes bandysime griebtis to šiaudo. Dabar viskas priklausys ne nuo mūsų, nes reikia tinkamų kitų klubų rezultatų, bet kol šansų yra, tol kovosime.
– Atvykote į komandą, kuri žygiuoja tik dešimta Turkijoje ir nebuvo iškovojusi pergalės Europos taurės „Top 16“ varžybose. Kokia atmosfera tvyrojo „Galatasaray“ rūbinėje?
– Kadangi atvykau kaip tik ant permainų, jautėsi, kad motyvacija tikrai nėra pati didžiausia.
Bet mes labai sunkiai treniruojamės. Aš matau, kaip žaidėjai keičiasi, kaip jiems gerėja psichologiškai. Pradeda jaustis, kad mes dar galime kabintis Turkijoje. Tiesiog reikia sunkiai dirbti ir nieko neprarasti.
Nors sezono pradžia labai sunki – mus skiria didelis tarpas iki atkrintamųjų, bet dar liko pusė sezono. Manau, kad tai būtų ministebuklas, jei kažkurioje iš lygų žengtume toliau. Bet blogiau būti jau nebegali. Tikrai bandysime kažkur kabintis.
| Europos taurė | Turkijos lyga |
| 1. „Daruššafaka“ 4-0 | 1. „Fenerbahče“ 13-3 |
| 2. „Herbalife“ 2-2 | ...7. „Eskisehir“ 10-6 |
| 3. ALBA 1-3 | 8. „Daruššafaka“ 9-7 |
| 4. „Galatasaray“ 1-3 | ...10. „Galatasaray“ 6-10 |
– Ar atvykus į „Sinan Erdem“ areną nesukilo blogi prisiminimai apie Lietuvos rinktinę?
– Taip... Atsimenu, jau kai žaidėme čia su „Lietkabeliu“, įėjau ir prisiminiau rinktinę. Man labiausiai tada, po tų tragiškų rungtynių įsiminė sirgalių reakcija. Atkreipiau į ją dėmesį eidamas paploti sirgaliams už palaikymą. Jų akyse pamačiau tokį nusivylimą, tokią neviltį, kad dabar labai puikiai tą atsimenu. Netikėtai ši salė tapo namų arena. Tikiuosi, tokių sirgalių akių nebematyti. Tikiuosi, kad savo sirgalius džiuginsime pergalėmis ir viskas bus labai gerai.
„Galatasaray“ turi sirgalių visoje Turkijoje. Žaidėme išvykoje su „Gaziantep“ ir mūsų sirgalių ten buvo daugiau nei vietinių. „Galatasaray“ yra labai didelis klubas. Nesulaukiu, kada žaisime namie. Aišku, kai komanda pradėjo tiek pralaimėti, sirgalių sumažėjo, tačiau tikiuosi, kad jie grįš į tribūnas.
– Kalbant apie rinktinę, klubas problemų žaisti pasaulio čempionato atrankoje nesudarys?
– Turėčiau grįžti per tą langą. Tikrai jo laukiu. Gerai pakeisti aplinką, pamatyti vėl draugus, lietuvius. Kad ir kaip bebūtų keista, tie langai pasidarė tikrai įdomus dalykas.
Pavyzdžiui, jei klube nesiseka, visada gerai pakeisti aplinką, išsivalyti galvą ir grįžti į klubą su kitokiomis emocijomis. Aplinkos pakeitimas duoda naudos.
