„Jei kalbėsime apie mane, tai būtų nuobodi istorija“, – nusijuokė B.Greenbergas, prieš treniruotę senoje ir šaltoje „Pallati į Rinise dhe Sporteve“ arenoje Prištinoje.
Tai netiesa, nes 63 metų amerikiečio karjeroje daug įdomių ir ryškių įrašų, o dabar jis kuria naują 1,9 mln. gyventojų šalies krepšinio istoriją.
Tik 2015 metais FIBA pripažinta Kosovo komanda šiemet su B.Greenbergu pateko į pasaulio čempionato atranką, kai iškovojo dvi pergales prieš Makedoniją ir Estiją ir trijų ekipų grupėje finišavo antra, žemyn nugrūdusi makedonus.
Taip Kosovas įšoko į pasaulio čempionato C grupę, kur bandys išgyventi varžybose su Lietuva, Lenkija ir Vengrija.
Tai naujas iššūkis B.Greenbergui – tikram krepšinio keliautojui, per gyvenimą treniravusiam klubus Turkijoje, Izraelyje, Rusijoje ir Venesueloje, dirbusiam keliose JAV universitetų komandose bei asistentu NBA klubuose „Los Angeles Clippers“ ir „New York Knicks“.
Už Jungtinių Valstijų ribų jo karjera pasisuko 2012 metais, kai D.Greenbergas sulaukė penkerių metų ribojimų dirbti NCAA dėl taisyklių pažeidimų viliojant žaidėjus į Radfordo universitetą.
Tačiau prieš tai D.Greenbergas pagal visas taisykles į savo komandų tinklą buvo pritraukęs kur kas įdomesnių žuvų.
1995 metais „Philadelphia 76“ klubas, tuo metu vadovaujamas B.Greenbergo, pirmuoju šaukimu naujokų biržoje pašaukė Alleną Iversoną.
Iki vasaros, kai buvo pašaukta superžvaigždė Filadelfijoje, D.Greenbergas dirbo „Portland Trail Blazers“ klube viceprezidentu ir skautų vadovu. Būtent jis buvo atsakingas už naujų talentų žvalgybą Portlando klubui, kurio radare tuo metu buvo Valjadolido ir Madrido „Real“ klubuose Ispanijoje po Achilo sausgyslės traumų žaidęs A.Sabonis,
– Ar galite plačiau papasakoti apie tai, kaip stebėjote Arvydą Sabonį? – Prištinos arenoje 24sek paprašė D.Greenbergo.
Kasmet grįždavau iš Ispanijos į Portlandą ir sakydavau – kad ir kas atsitiktų, nebandykime iškeisti Sabonio.
– Kai dirbau „Portland Trail Blazers“ klube vienas iš mano darbų buvo keliauti į Ispaniją ir žiūrėti, kaip jis žaidžia. Man reikėjo įvertinti, kiek jis yra sveikas, ar gali vieną dieną atvykti į NBA. Taip pat ir pasikalbėti su juo truputį.
Kasmet aš grįždavau iš Ispanijos į Portlandą ir sakydavau – kad ir kas atsitiktų, nebandykime iškeisti į jį turimų teisių („Blazers“ pašaukė A.Sabonį dar 1986 m. naujokų biržoje 24-uoju šaukimu, bet Portlande jis žaidė nuo 1995 m.). Buvau įsitikinęs, kad jei jis žais NBA, tai bus Portlando klubas. Taip ir buvo.
– Kokį prisimenate A.Sabonį tais laikais, kai jis dar rungtyniavo Ispanijoje?
– Jis buvo puikus žaidėjas, bet jautėsi traumų padariniai. Nebuvo labai mobilus ir dėl to nebuvo įsitikinęs, ar sugebės sklandžiai pritapti NBA. Tačiau jis buvo labai protingas aikštėje – nors negalėjo pašokti aukštai, jam užtekdavo pamušti sau kamuolį pirštais ir tada jį atkovoti.
Jo krepšinio intelektas buvo toks aukštas! Nedaug žaidėjų tuo pasižymi. Kai jis pajuto, kad sveikata susitvarkė, A.Sabonis pasiryžo keliauti į NBA. Susidariau įspūdį, kad jis nesiveržė į NBA, kol nepajuto, jog tikrai gali fiziškai žaisti krepšinį gerai.
Mes norėjome jo ir anksčiau, bet jis pats laukė, kad būtų pasirengęs.
– Ar paskui turėjote galimybių su A.Saboniu susitikti?
– Tai metais, kai jis atvyko į Portlandą, netrukus aš nustojau dirbti „Blazers“ klubui ir iškeliavau į „Philadelphia 76ers“, kur tapau generaliniu vadybininku.
Man nebeteko su juo kontaktuoti, bet tą pusmetį dar gyvenau Portlande ir mačiau jį žaidžiantį. Tiesa, bendrauti akis į akį nebeteko.
– Tada vadovavote Filadelfijos klubui, naujokų biržoje pašaukėte Alleną Iversoną, vėliau treniravote daug kitų klubų, bet šiemet nusprendėte priimti tokios mažos krepšinio šalies Kosovo kvietimą. Leiskite paklausti – kurių galų?
– Praėjusį sezoną treniravau Turkijos klubą, kai gavau žinutę su klausimu: „Ar tau nebūtų įdomu patreniruoti Kosovo rinktinę?“ Aš susisiekiau su Kosovo krepšinio federacija, kurios prezidentas kaip tik keliavo į Turkiją atostogauti. Mes susitikome ir man pasirodė įdomu.
Žinote, man įdomūs tokie potyriai. Esu dirbęs ir Venesuelos rinktinėje (B.Greenbergas buvo Erco Musselmano asistentas). Man tada labai patiko dirbti su grupe, kuri atstovauja savo šaliai. Tai – unikali patirtis.
– Ar pamenate olimpinio atrankos turnyro rungtynes Karakase, kai grupėje Lietuvos krepšininkai įveikė Venesuelą, paskui pralaimėjo Nigerijai? Karakase kilo skandalas, nes šeimininkai iškėlė netikėtą sąmokslo teoriją, neva lietuviai pralaimėjo tyčia.
– Manau, kad Venesueloje ne visi žmonės suprato, kad trijų komandų grupėje gali lemti taškų skirtumas. Lietuva žaidė pagal taisykles, bet ne visi tai suprato.
– Šiemet su Kosovo rinktine priešatrankiniame turnyre užėmėte antrą vietą, nugalėję Estiją ir Makedoniją. Kokią reikšmę šios pergalės ir kelialapis į pasaulio čempionato atranką turėjo Kosovui?
– Tai buvo neįtikėtina. Klubai nebuvo laimėję rungtynių FIBA varžybose, nacionalinės rinktinės irgi negalėjo kažkuo pasigirti. Tad pirmiausia mums buvo didis įvykis įveikti čia Makedoniją. O tada turėjome šansą patekti į pasaulio čempionato atranką – mums reikėjo įveikti ir Estiją namie. Tai buvo ypatinga, žaidėjai labai didžiavosi.
Žinoma, tos dvi komandos nėra panašios į dabartinės C grupės rinktines. Padėtis visiškai skirtinga. Dabar bus daug sunkiau kovoti prieš Lietuvą, Lenkiją ir Vengriją.
– Kokią Lietuvos rinktinę matėte pastarąjį kartą?
– Europos čempionate mačiau, bet žinau, kad dabar žais kita žaidėjų grupė. Taip pat žinau, kad Lietuva turi daug gerų ir protingų krepšininkų, kurie gali įmesti į krepšį. Tai stipri komanda su ilgu atsarginių žaidėjų suolu.
Lietuva turi daug gerų ir protingų krepšininkų, kurie gali įmesti į krepšį.
Deja, mes praradome vieną svarbiausių žaidėjų Erjoną Kastratį, kuris susižeidė atstovaudamas Slovėnijos klubui. Jis būtų žaidęs apie 30 minučių. Jo trauma mus stumtelėjo atgal.
Tačiau atmosfera turėtų būti gera, nes arena yra maža, sirgaliai džiaugsis vien galėdami dalyvauti tokiose rungtynėse, kuriose žaisime prieš komandą, turinčią tokią aukštą reputaciją, kaip Lietuva.
– Kokia jūsų nuomonė apie padėtį Europos krepšinyje – žinote, kad Lietuva žais be geriausių savo žaidėjų iš NBA ir Eurolygos?
– Nežinau, ar politiškai būtų korektiška kritikuoti tai, kuo mes patys būsime dalimi netrukus (šypsosi). Tačiau nemanau, kad tai geriausias būdas nacionalinėms komandoms. Geriausi žaidėjai turi žaisti.
Be to, noriu pabrėžti, kad tokių gerų žaidėjų neturinčioms komandoms labai sunku pasirengti per tris dienas. Labai sunku. Aš net ir turėdamas mėnesį pasirengimo nesijaučiu labai tvirtai (juokiasi).
Kitas dalykas – tvarkaraštis. Pavyzdžiui, mes žaisime mačą namie, o paskui trejas rungtynes iš eilės išvykose. Po mačo su Lietuvos komanda Kosovo žmonės mus pamatys tik birželį. Maniau, kad „langai“ kuriami tam, kad žmonės dažniau pamatytų savo rinktines. Bet sunku tai padaryti, kai per sezoną namie sužaisime tik vieną mačą. Tai sudėtinga padėtis stiprioms komandoms, kurios žais be NBA ir Eurolygos žaidėjų. Bet sudėtinga bus ir ne tokioms geroms komandoms, kurios turės labai mažai laiko pasiruošti.
– Kiek svarbu Kosovui žaisti rungtynes su Lietuva?
– Jau kovoti ir nugalėti Estiją ir Makedoniją buvo labai džiugu.
Žinome, kiek talento turi Lietuva. O mes turime du gerus gynėjus.
O dabar žaisime su Lietuva! Tai labai svarbu Kosovo krepšiniui, nes taip galime auginti jaunąją kartą. Galime įtraukti daugiau vaikų į krepšinį, galbūt padėti jiems išvažiuoti į JAV koledžą ar kitas užsienio lygas. Dauguma dabartinių krepšininkų žaidžia Kosovo lygoje, o joje sunku augti. Norint užauginti gerų krepšininkų, reikia išvažiuoti iš Kosovo.
Kalbant apie rungtynes su Lietuva, mums reikia sužaisti tobulą mačą, kad turėtume šansų – viskas paprasta. Žinome, kiek talento turi Lietuva. O mes turime du gerus gynėjus – Dardeną Berishą ir Scottą Bamforthą.
Jie tikrai mes daug metimų. Kuo daugiau pataikys, tuo ilgiau mes išsilaikysime rungtynėse. Per dvejas laimėtas rungtynes prieš Estiją ir Makedoniją abu šie gynėjai sužaidė labai gerai. Vėl reikės jų taškų, bet norint laimėti prireiks ir kitų žaidėjų didelio indėlio.
– Gal turite rankovėje kokių užslėptų kozirių?
– Aš nesu fokusininkas. Turiu žaidėjų, kurie moka triukų, bet pats jų nedarau.