Jonas Kazlauskas ir Antanas Sireika.
Šie du treneriai savo laiku buvo ir „Žalgirio“, ir Lietuvos rinktinės strategais bei 365 dienas per metus liko žiniasklaidos ir sirgalių dėmesio centre.
Vienas jų per tą etapą laimėjo Eurolygą, kitas – Europos čempionatą.
Dabar prie jų prisijungs ir Kazys Maksvytis.
Darbštus žemaitis praėjusį rudenį paskirtas nacionalinės komandos strategu ir joje jau debiutavo per du pasaulio čempionato atrankos langus.
Dabar K.Maksvytis susitarė ir su Kauno „Žalgiriu“, kurio vairą iš Jure Zdovco perims po šio sezono.
Tai nebus pirma Kazio patirtis Eurolygoje, nes joje jis jau dirbo 2014-2015 m. sezone, kai treniravo Klaipėdos „Neptūną“, bet „Žalgiryje“ jam keliami tikslai ir patiriamas spaudimas bus gerokai aukštesni nei vienintelį sezoną pajėgiausiame žemyno turnyre sužaidusiame uostamiesčio klube.
Eurolygą K.Maksvytis jau išvys kitokią nei tą, kurią pačiupinėjo prieš septynetą metų – dabar turnyre mažiau komandų, bet gerokai daugiau rungtynių ir aukštesnis konkurencingumo lygis.
Nenuostabu, kad retas Eurolygos treneris dabar neria į tokį iššūkį, kokį prisiėmė K.Maksvytis.
Be jo tik Dimitris Itoudis šiuo metu turi sutartis ir su Eurolygos klubu, ir su rinktine, bet graikas savo šalies nacionalinę komandą sutiko treniruoti tik tada, kai jo vadovaujama Maskvos CSKA buvo išmesta iš Eurolygos dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
Anksčiau į šią avantiūrą dar yra leidęsis Igoris Kokoškovas, kuris 2020-2021 m. sezono metu stovėjo ir prie Stambulo „Fenerbahče“, ir prie Serbijos rinktinės vairo bei Ainaras Bagatskis, kuris 2016-2017 m. sezone trumpai treniravo ir Latvijos rinktinę, ir Tel Avivo „Maccabi“.
„Kodėl jis gali būti tam nepribrendęs? Visi nuo kažko pradeda. Mano pirmas kontraktas buvo su „Žalgiriu“. Kazys Maksvytis yra treniravęs ir Permę, ir rinktinę patreniravo, ir kitus klubus, tai kada jam pradėti, kai bus 100 metų?“ – retoriškai į klausimą, ar K.Maksvytis jau yra pribrendęs darbui dviejuose karščiausiuose taškuose Lietuvos krepšinyje, atsakė J.Kazlauskas.
1999 m. Eurolygos čempionas „Žalgirio“ vairą tvirtai suėmė 1994-aisiais, o Lietuvos rinktinės generolu buvo paskirtas po dvejų metų, kai karjerą nacionalinėje komandoje po Atlantos olimpinių žaidynių baigė Vladas Garastas.
Iš viso ketverius metus J.Kazlauskas stovėjo ir už „Žalgirio“, ir už Lietuvos rinktinės šturvalo – nuo 1996-ųjų iki 2000-ųjų. Tai ilgiausias laikotarpis, kai dvi karščiausios Lietuvos krepšinio kėdės buvo užsėstos to paties žmogaus.
J.Kazlausko etapą po kelerių metų beveik pakartojo ilgametis jo asistentas rinktinėje A.Sireika. Dabartinis „Šiaulių“ strategas ir „Žalgirį“, ir rinktinę treniravo beveik ketverius metus 2002-2006 m. laikotarpiu.
„Niekas negimė žvaigžde – tiek žaidėjai, tiek treneriai. Buvo kažkada mažiau žinomi, po to tampa žinomais – tai natūralus dalykas. Tokia lemtis teko ir Kaziui“, – 15min sakė 2003 m. Europos čempionas.
Du iš trijų labiausiai tituluotų Lietuvos trenerių (trečias – Vladas Garastas) su 15min pasidalino prisiminimais apie laikotarpį, kai teko šokinėti nuo vienos karštos Lietuvos krepšinio kėdės ant kitos, ir įvertino K.Maksvyčio galimybes svarbiausiose šalies komandose.
Nuo maratono prie sprinto
K.Maksvytį nuo dviejų Lietuvos krepšinio tūzų skiria esminiai jų karjeros momentai.
Priešingai nei J.Kazlauskas ir A.Sireika, Kazys prieš tapdamas vyriausiuoju treneriu nedirbo Lietuvos rinktinės asistentu, tačiau imdamas į savo rankas „Žalgirio“ vairą turi kur kas aukštesnio lygio klubinio krepšinio patirties, nei turėjo jo pirmtakai.
Suprasti akimirksniu: K.Maksvyčio karjera
- 2010-2011 m.: Kauno „Aisčiai“;
- 2011-2012 m.: Vilniaus „Sakalai“;
- 2012-2015 m.: Klaipėdos „Neptūnas“;
- 2015-2017 m.: Panevėžio „Lietkabelis“;
- 2017-2019 m.: Klaipėdos „Neptūnas“;
- 2019-2022 m.: Permės „Parma“;
- Nuo 2021 m.: Lietuvos rinktinė;
- Nuo 2022 m.: Kauno „Žalgiris“.
„Aš nuo 1996 metų buvau Jono Kazlausko asistentas rinktinėje, tada ir pajutau aukšto lygio krepšinį, – prisimena A.Sireika. – „Žalgirio“ treneriu tapau 2002 metais, kai jau buvau pradirbęs kelerius metus rinktinėje. Tai suteikė patirties, suteikė užtikrintumo, nes asistentas dirba su tais pačiais aukšto lygio rinktinės žaidėjais, tik kad jam nėra tokios atsakomybės, kaip vyriausiajam treneriui. Tai buvo labai gera patirtis.“
Kazys į „Žalgirį“ atvyks ir sukaupęs šiokią tokią darbo patirtį dvejose darbovietėse iš karto. Jam kelis sykius jau teko derinti Permės „Parma“ stratego planus su Lietuvos rinktinės langais, tačiau Eurolygoje žaidžiančio „Žalgirio“ taip lengvai dėl nacionalinės komandos nepaliksi – pajėgiausio klubinio žemyno turnyro rungtynės neretai persidengia su rinktinių mačais.
Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas ketvirtadienį aiškino 15min, kad langų klausimas nebūtų kritinis, jei Lietuvos rinktinei pavyktų susitvarkyti artimiausiuose pasaulio čempionato atrankos languose vasarą, bet jei rinktinės trenerio poste liks iki 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių, K.Maksvytis neabejotinai susidurs su situacija, kai turės rinktis – rinktinė ar „Žalgiris“.
„Dabar yra visiškai kitaip, nei buvo tuo metu (kai treniravo pats – aut. past.), – tikina J.Kazlauskas. – Tuo metu buvo, kad baigi darbą „Žalgiryje“, praeina pora savaičių ir pradedi darbą rinktinėje. Baigus darbą rinktinėje, pora savaičių ir pradedi darbą „Žalgiryje“. Dabar taip nėra, dabar yra langų sistema. Dabar reikia daugiau kalbėti, kaip sugebės suderinti darbą rinktinėje su darbu „Žalgiryje“, nes Eurolyga kai kur kirsis. Mano nuomone, tai nesąmonė, bet yra kaip yra.“
Mano nuomone, tai nesąmonė, bet yra kaip yra.
Buvęs J.Kazlausko asistentas A.Sireika pats savo kailiu yra patyręs rinktinių langų specifiką.
Kai lietuviai 2001 m. patyrė fiasko Europos čempionate ir negavo bilieto į 2002 m. planetos pirmenybes, jiems teko ir užduotis įveikti atrankos į 2003 m. žemyno čempionatą kliūtis.
Per jas lietuviai šokinėjo vedami naujojo stratego A.Sireikos, su kuriuo laimėjo 9 iš 10 žaistų rungtynių.
Iš pradžių atrankos cikle „Šiaulius“ treniravęs, o vėliau į „Žalgirį“ išvykęs specialistas išskyrė krūvį, kuris tenka dvi kėdes užsėdusiam treneriui.
„Žalgiris“ ir rinktinė buvo panašaus lygio komandos, kažkokio perėjimo nebuvo. Nebuvo lengva, nes praktiškai likdavau be poilsio. Būdavo taip, kad baigdavosi čempionatai birželį ar gegužės pabaigoje, o dar birželį jau renkiesi į rinktinės stovyklą, nes čempionatai, ne kaip dabar, vykdavo vasarą. Būdavo, kad praktiškai visą vasarą dirbi, tai buvo sunku. Bet pereiti nuo „Žalgirio“ prie rinktinės ir atvirkščiai nebuvo jokių sunkumų“, – pasakojo „Šiaulius“ į LKL ketvertą šį sezoną sugrąžinęs treneris.
„Klube tu dirbi visus metus, gali mokyti žaidėjus, turi jaunesnius, su jais gali sukurti ir kažką naujo. Į rinktinę atvažiuoja žaidėjai, jau pasiruošę tam lygiui, o treneriui lieka numatyti bendrą gynybos ir puolimo koncepciją, kaip išnaudosi gerąsias žaidėjų savybes. Laiko nedaug yra, pasiruošimas trumpas, tai nepalyginsi su klubu, kur ruošiesi ir prieš sezoną, ir sezono metu. Rinktinėje labai trumpai ir glaustai reikia priimti sprendimus, kokia kryptimi dirbti ir kaip geriau išnaudoti žaidėjų savybes“, – pridūrė A.Sireika.
Panašiai kaip buvęs bendražygis kalba ir J.Kazlauskas.
„Tai yra visiškai skirtingi dalykai treniruoti klubą ir rinktinę. Rinktinė yra iš žaidėjų, kurie jau yra, ir tu prie jų turi prisitaikyti. Vasarą, kai suvažiuoja geriausi Lietuvos žaidėjai, jau turi, ką turi, ir turi galvoti, kaip geriausiai juos išnaudoti. Nesakau, kad klube nereikia galvoti, kaip geriausiai išnaudoti žaidėjus – lygiai tas pats, bet klube yra didesnis diapazonas. Sezono metu gali pakeisti vieną ar kitą žaidėją, sezonas ilgesnis, jeigu blogiau pradėjai gali atsigriebti viduryje ar pabaigoje. O rinktinėje ateis toks momentas, kai vienos rungtynės nulems viską. Tos rungtynės bus aukso vertės, tad įtampa didžiulė“, – aiškino dukart Europos vicečempionas.
Tačiau jis pastebi ir vieną ryškų privalumą treniruojant per abi pozicijas.
„Žalgiryje“ šį sezoną žaidžia mažiausiai du Lietuvos rinktinės kandidatai (Lukas Lekavičius ir Edgaras Ulanovas), netoli nacionalinės komandos slenksčio jau greitai gali atsidurti Marekas Blaževičius, o kitame sezone Lietuvos rinktinės žaidėjų Kaune turėtų būti dar daugiau.
„Šiai dienai dauguma Lietuvos rinktinės žaidėjų yra „Žalgiryje“. Labai gerai, kai yra tas pats treneris, nes daug ką galės iš klubo pernešti į rinktinę. Tai tuo atžvilgiu galbūt ir palengvina darbą, nes kiekvieną dieną bendrauji su žaidėjais, yra supratimas, bendri norai. Visa tai yra gerai“, – tikina J.Kazlauskas.
Dar didesnis spaudimas nei anksčiau?
K.Maksvyčiui diriguojant „Žalgiriui“ ir Lietuvos rinktinei teks ne tik dėliotis planus dviem svarbiausioms šalies komandoms. Jam teks susitaikyti ir su nuolatiniu buvimu po padidinamuoju stiklu.
Prieš kelerius metus vienu metu rinktinę ir Vilniaus „Rytą“ treniravęs Dainius Adomaitis savo kailiu pajuto, ką reiškia užimti du žiniasklaidos ir sirgalių itin atidžiai sekamus postus.
„Manau, rinktinė yra tikrai viena sunkiausių vietų dirbti“, – yra sakęs dabartinis Klaipėdos „Neptūno“ strategas.
Bet net ir „Ryto“ trenerio pozicija nesusilaukia tiek dėmesio, kiek „Žalgirio“, ypač kai šis rungtyniauja naujo formato Eurolygoje.
O spaudimo dar prideda ir pakitusi informacinė erdvė, teigia A.Sireika.
„Viskas labai keičiasi. Anksčiau būdavo, kad treneriai yra treneriai, jie dirba, jie atsako, turi tokius žaidėjus ir sąlygas, kad galėtų dirbti. Dabar yra labai daug žiniasklaidos, labai daug išmanančių, kurie gali komentuoti, nebėra jokios cenzūros, jie gali ką nori sakyti. Yra didelis spaudimas. Dabar po kiekvienų „Žalgirio“ rungtynių yra žaidėjai, treneriai narstomi po kaulelį, bet ar kas atsižvelgia, kad yra ar buvo traumuoti, galbūt tiesiog suklydo? Mano laikais buvo mažiau informacijos, daugiau žiūrėdavai į galutinius rezultatus, į sąlygas, kokius žaidėjus turėdavom, kokius galėjome surinkti“, – teigė Europos čempionas.
Dabar yra labai daug žiniasklaidos, labai daug išmanančių, kurie gali komentuoti, nebėra jokios cenzūros, jie gali ką nori sakyti.
Kiek kitokią nuomonę apie spaudimą „Žalgirio“ ir rinktinės treneriui pateikė J.Kazlauskas. Anot tris medalius iš rinktinių varžybų į Lietuvą parvežusio specialisto, tiek prieš ketvirtį amžiaus, tiek dabar spaudimas treniruojant „Žalgirį“ ir Lietuvos rinktinę yra panašus, bet jis labiausiai priklauso nuo to, kokie rezultatai yra demonstruojami.
„Visą laiką tas dėmesys ir spaudimas yra. Čia Lietuva, čia niekur nedingsi. Galbūt tas dėmesys yra banguojantis, kuo daugiau pasieki, kuo daugiau laimi ir aukščiau pakeli kartelę, tuo dėmesys ir spaudimas darosi didesnis, nes visi galvoja, kad taip bus ir toliau ir reikalauja rezultatų. Kai kartelė kažkiek nukrenta, ateina nesėkmių ruožas, tuomet visi su atodūsiu galvoja „kada vėl ateis tie laikai?“ Bet tas spaudimas ir dėmesys visada yra“, – tikino J.Kazlauskas.
Tiki K.Maksvyčiu
K.Maksvyčiui jau teko dukart treniruoti Lietuvos rinktinę atrankos languose. Dar du jie laukia vasarą, o rudens pradžioje ir kol kas rimčiausias iššūkis – Europos krepšinio čempionatas.
Iš karto po jo Kazys grįš į Kauną, kur likus maždaug savaitei iki Eurolygos starto stos prie „Žalgirio“ vairo.
Treniruodamas tiek Kauno klubą, tiek rinktinę K.Maksvytis per metus turėtų suvadovauti maždaug šimtui rungtynių, bet J.Kazlausko manymu, tai neturėtų gąsdinti trenerio – jis turėtų suprasti, kur brenda.
„Skaičiavau, kad kai „Žalgiris“ laimėjo Eurolygą (1999 m. – aut. past.), žaidė Lietuvos lygoje, su draugiškas mačais, rinktinės žaidėjai sužaidė, bijau sumeluoti, berods 105 ar 106 rungtynes per metus. Tai krūvis ir tada buvo fantastiškai didelis. Kuo eini toliau, tuo tas krūvis didėja.
Jeigu galvosi, kaip tai mane išsunkia, tai kam dirbti tą darbą? Eini ir dirbi. Ir žaidėjai turi būti tam pasiruošę, ir treneriai. Aš nemanau, kad reikia apie tai kalbėti, tu gi žinai, kur eini – į kokį klubą, kokią lygą ir t.t.“, – griežtai kalbėjo J.Kazlauskas.
Jeigu galvosi, kaip tai mane išsunkia, tai kam dirbti tą darbą?
Priešingai nei jis, A.Sireika su K.Maksvyčiu susidūręs yra ne kartą Lietuvos krepšinio lygoje.
Asmeniškai Kazį pažįstantis šiaulietis ramus dėl dvi svarbiausias kėdes Lietuvos krepšinyje užsėdusio darbėniškio.
„Aš galvoju, kad jam gerai seksis. Man patinka ir jo darbo stilius, ir kaip žmogus. Jis kultūringas, išlaikytas, paprastas žmogus, nematau jame per daug egoizmo ar blogų savybių. Jis – inteligentiškas, ramus, išmanantis savo darbą žmogus. Man kažkaip širdis jaučia, kad jis gali pakelti (Lietuvos krepšinį – aut. past.). Aš esu sakęs: kada Lietuva vėl taps Europos čempionais? Kai atvyks Kazys Maksvytis (juokiasi). Taip tarp draugų pasišnekame. Ateina toks laikas“, – naujuoju „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės generolu tiki A.Sireika.
