„Kaip matote, esu pakilios nuotaikos. Todėl su pozityviomis mintimis mes pradedame naująjį etapą, – nenustygdamas vietoje kalbėjo A.Jasilionis. – Tai buvo netikėta. Bet blogas tas kareivis, kuris nenori būti generolu. Visada mintyse kažkiek norėjau būti vyr. treneriu“.
A.Jasilionis turi nedidelę galimybę įtikinti „Lietuvos ryto“ vadovus neieškoti naujo trenerio ir jį palikti trenerio pareigose. Bet tai garantuotų tik tvirtos vilniečių pergalės.
Pokalbis su A.Jasilioniu prieš „Lietuvos ryto“ susitikimą su Stambulo „Bešiktaš“ Europos taurėje – apie tarp žaidėjų ir trenerio tvyrojusią įtampą, lietuvišką krepšinį užgožusias taktikas ir naują komandos lapą.
– Kaip žaidėjai reagavo į permainas?
– Jiems keista persiorientuoti. Palaikome glaudžius santykius, todėl jiems sunku priimti mane kaip vyr. trenerį. Bet manau, gerai sutarsime.
Stengsimės žingsnis po žingsnio kopti į kalno viršūnę. Reiktų daryti ir keisti labai daug, bet drastiškų priemonių nesiimsime. Visko apversti neįmanoma. Bet žingsnis po žingsnio bandysime gerinti žaidimą.
– Kokios didžiausios komandos problemos?
– Nenoriu išsiplėsti, nes tik perėmiau darbą. Pats bandysiu įgyvendinti savo mintis ir pastebėjimus dirbdamas vyr. treneriu.
– Problemos daugiau taktinės ar psichologinės?
– Iš pradžių buvo žaidimo, po to – psichologinės. Jei paleisi gniūžtę nuo kalno, ji virs dideliu kamuoliu. Taip susidarė didelis burbulas.
– Sakote, komanda dabar gyvesnė. Tai galbūt tarp M.Nicola ir žaidėjų tvyrojo įtampa?
– Sunku pasakyti. Vis tiek, kažkokia įtampa jautėsi. Stengiamės ją nuimti. Mintys – tik pozityvios. Esu labai pozityvus žmogus ir stengsiuosi tuo uždegti savo komandą.
Galvos net perkepę nuo taktikos. Nebeliko žaidimo. Mes lietuviai – žaidėjai. Norime žaisti krepšinį, kuris džiugintų žmones. Stengsiuosi tai atgaivinti.
– Vadovai neminėjo, kad jei pozityvumas virs pergalėmis, galbūt jus paliks vyr. trenerio poste?
– Reikėtų klausti vadovų. Esu dabar čia, žinau savo darbą ir bandysiu jį atlikti.
– Ar jūsų krepšinio filosofija labai skiriasi nuo trenerio M.Nicola?
– Visada pateikdavau savo pasiūlymus ir pastebėjimus. Nuspręsdavo Nicola. Nori nenori, kiekvienas žmogus turi savo požiūrį į krepšinį. Jis turėjo savitumų, stengėsi privesti, bet akivaizdu, kad tai netiko komandai.
Šiai dienai bandysime kiek įmanoma supaprastinti žaidimą, kad neužkrautume komandos didelėmis taktinėmis gudrybėmis. Galvos net perkepę nuo taktikos. Nebeliko žaidimo. Mes lietuviai – žaidėjai. Norime žaisti krepšinį, kuris džiugintų žmones. Stengsiuosi tai atgaivinti.
– Gailius – traumuotas, o kaip sekasi Gudaičiui sveikti po traumos? Matėme, jis skrenda su komanda į Stambulą.
– Manau, dar ne šiose rungtynėse. Jis dirba pagal specialią programą. Bet jis smagiai nustebino, kad yra pasirengęs kautis ir padarys viską, kad baltas popieriaus lapas būtų kuo švaresnis. Norime, kad jis užsipildytų pergalėmis.
