Visų Šventųjų dieną į „Jeep“ areną savo mylimo Vilniaus „Ryto“ palaikyti sugužėjo daugiau kaip du tūkstančiai sostinės klubo sirgalių.
Dviem pralaimėjimais sezoną FIBA Čempionų lygoje pradėjusiems Giedriaus Žibėno auklėtiniams žūtbūtinėje kovoje su Vassilio Spanoulio vadovaujamu Atėnų „Peristeri“ labai reikėjo tokio juodai baltai raudonų aistruolių užnugario.
Pirmąjį šį sezoną tarptautinį mačą namuose „Rytas“ pradėjo puikiai.
Elvaras Maras Fridrikssonas ir Margiris Normantas įsmeigė po tritaškį, Jarvisas Williamsas dukart įspūdingais skrydžiais patikrino lanko stiprumą, o savo sirgalių palaikomas Vilniaus „Rytas“ staigiai žiebė į priekį 14:4.
Gera gynyba – geras puolimas. Šeimininkų gynybos gniaužtuose dvikovos pradžioje strigęs „Peristeri“ davė galimybę Vilniaus krepšininkams skrieti į greitas atakas ir jau pirmajame kėlinyje įgyti 16 taškų pranašumą.
Pirmosios susitikimo dalies puošmena tapo galingas Marcuso Fosterio dėjimas per varžovą po kombinacijos „žemė-oras“ su E.Fridrikssonu, nors kandidatu buvo ir daugiau – siautėję „Ryto“ žaidėjai iki ilgosios pertraukos įdėjo kamuolį į krepšį bent šešis kartus.
Po krepšiais karaliavę (30:12) sostinės krepšininkai po dviejų ketvirčių V.Spanoulio kompaniją daužė dvigubu rezultatu 52:26. Antroji pusė tapo formalumu – „Rytas“ išsaugojo triuškinančią persvarą ir laimėjo 89:64.
„Puiki pergalė mums, kurios mums labai reikėjo. Namuose norėjome parodyti kitokį savo veidą, galvoju, kad sirgaliams jis turėjo patikti. Mes sirgaliams buvome skolingi po dviejų pralaimėtų mačų vietinėje lygoje ir šiandien parodėme kitą energiją. Nemėgstu per daug kalbėti apie skaičius, bet šiandien atsikovojome 52 kamuolius, kai varžovai – 30. Mes atkovojome 17 kamuolių po varžovų krepšiu. Miro Bilanas pelnė 5 taškus, o Marcusas Denmonas – 6. Tokių skaičių reikia svarbiose Čempionų lygos kovose, jei norime iškovoti pergalę. Galvoju, kad žaidėjai šiandien mėgavosi rungtynėmis. Turiu atiduoti duoklę asistentams, ypač Gustui ir George'ui. Pastarasis puikiai pažįsta Atėnų komandą. Plojimai jam, kad puikiai paruošė mūsų žaidėjus“, – po dvikovos sakė Giedrius Žibėnas.
– Sakoma, kad tikrasis komandos veidas pasimato kriziniu metu, patekus į duobę. Kokią komandą pamatėte po penkių pralaimėjimų iš eilės ir kas labiausiai patiko, kai ji kėlėsi iš duobės?
– Po pirmo, antro, trečio ar penkto pralaimėjimo iš eilės buvo tikrai sunku, bet viduje panikos nebuvo. Gal kažkas kūrė ją išorėje, bet viduje panikos neturėjome. Tapome kietesni treniruotėse, žaidėjai padarė tam tikras išvadas, kaip turime treniruotis. Pratybose pakėlėme kontakto lygį. Kai važiavome žaisti penktojo mačo Panevėžyje, jau buvome kitokie, nes buvome pradėję daužyti ir stumdyti vienas kitą treniruotėse. Galvoju, kad pernešėme tai į rungtynes. Šiandien pamačiau tokį „Rytą“, kokį šį sezoną ir įsivaizduoju.
– Ar žaidėjų reakcija kažkuo primena pernykštį sezoną, kai irgi griuvote, kėlėtės ir tobulėjote?
– Nesinori per daug lyginti, bet gal kažkiek yra panašu. Mes pernai nepradėjome gerai, irgi pirmąsias dvejas rungtynes išvykoje pralaimėjome. Tai kažkiek primena, bet komanda yra visiškai kitokia. Tai yra naujas istorijos lapas.
Noriu pasinaudoti proga ir padėti sirgaliams už palaikymą. Mes jiems buvome skolingi po dvejų paskutinių nesėkmingų rungtynių namuose. Buvome skolingi savo energiją, galvoju, kad šią skolą grąžinome.
– Komanda užsikūrė nuo dviejų gynėjų – Marcuso Fosterio ir Elvaro Fridrikssono. Islandui pradžia buvo sunki, bet kaip jums šios dienos pasirodymas ir kaip jam sekasi įsitvirtinti komandoje?
– Man patiko Elvaro pasitikėjimas. Kažkam kažkur jis nepatiko, bet mes juo niekada neabejojome. Noriu tai akcentuoti. Šiandien sužaidė Elvaras, gal nesužaidė Benedekas Varadi, bet kitose rungtynėse gali būti atvirkščiai. Mes tikrai nepanikuojame dėl kelių rungtynių, kad žaidėjas sužaidė prasčiau. Elvaras pažįsta žaidėjus, žino, kaip aukštai mesti kamuolį virš lanko kitam krepšininkui, žino, ko ieškoti puolime ar kaip žaisti vienas prieš vieną. Jis yra labai intelektualus ir greitas žaidėjas. Elvaras labai pagyvina mūsų puolimą, kai išgyvename juodus momentus. Jis iš tokių situacijų labai gerai išeina.
– Marcusas Fosteris sakė, kad yra penktas numeris antros pozicijos žaidėjo kūne. Jis atkovojo 10 kamuolių. Ar tokį jį ir įsivaizduojate? Kiek jis dar gali pasitempti?
– Tokį jį įsivaizduoju, tokią įsivaizduojame ir komandą. Sakėme, kad turime dominuoti kovoje dėl kamuolių, o tą vyrai ir padarė, įskaitant ir M.Fosteri. Komplektavome komandą taip, kad gynėjų linijoje būtų dar stipresni kūnai. Mes turime tik vieną žemaūgį žaidėją Elvarą, kurį tikrai galime paslėpti gynyboje.
– Šiandien nerungtyniavo Lukas Uleckas. Ar tai taktinis sprendimas, ar jam kažkas nutiko?
– Taktinis sprendimas. Mes labai gerai pradėjome rungtynes. Trečioje pozicijoje gerai pradėjo Margiris, o vėliau gerai įėjo Gytis Radzevičius. Gal šiandien jis negavo metimų, bet jo šiandien buvo visur – tą žiūrovai mato ir vertina. O dar labiau vertina treneriai.
– Jarviso Williamso žaidimas starto penkete buvo labai geras prieš Miro Bilaną. Ar jis starto penkete žaidė dėl taktinių sumetimų, ar dėl savo energijos?
– Jis starto penkete žaidė ir su Alytaus komanda. Sužaidė tikrai geras rungtynes po ilgo laiko tarpo. Jei matome, kad žaidėjas gerai įeina, nenumušinėjame pasitikėjimo. Leidome į aikštelę su taktinėmis užduotimis. Žinojome, kad „Peristeri“ pradžioje žais baudos aikštelėje per Miro Bilaną. Šiandien pavyko Jarvisą užpjudyti ant M.Bilano. Jis negavo nė vieno lengvo kamuolio priėjimo. Nieko pigaus nedavė. Jei kažkur prasileisdavo, padarydavo pražangą. Dėl to jį mėgstame ir pasilikome antram sezonui.
– Kiek pergalės prieš „Wolves“ ir „Peristeri“ keičia emocinį foną rūbinėje?
– Labai keičia emocinį foną. Standartinė nuvalkiota frazė – gavome gaivaus oro gurkšnį. Sunku buvo – dirbome, atrodo, kad dar daugiau nei bet kada, bet pergalės neateidavo. Pasikartosiu, kad nebuvo panikos, o tai yra svarbiausia. Mes išlikome kartu. Žinojome, kad po nesėkmingos atkarpos galime persilaužti tik būdami kartu. Galvoju, kad tai šią savaitę įvyko.
– Ar pats neturėjote asmeninių dvejonių, kai komanda krito į duobę?
– Manau, kad natūralu, jog dvejonių būna – tiek žaidėjui, tiek treneriui, tiek visai komandai. Mes visus pokyčius pradėjome nuo treniruočių, kaip į jas įeiname ir kiek ten atsidaužome. Manau, kad tai mums padėjo išbristi iš situacijos.
– Matome, kad M.Fosteris yra lyderis aikštelėje, o koks jis yra lyderis, kai komanda turėjo sunkią atkarpą?
– Geras klausimas. Dar nepažįstu jo pilnai. Praėjo du mėnesiai, o ir pats vėlavau prisijungti po rinktinės. Esame kartu pusantro mėnesio. Dar stipriai nepažįstu, į rūbinę per daug nelendu, bet jis pozityvus ir nesavanaudiškas vyrukas. Jis turi gerą humoro jausmą. Marcusas darys viską, ko reikia, kad komandą pakeltų.
– Paėmėte minutės pertraukėlę likus 2 sekundėms iki mačo pabaigos, nors pirmavo 25 taškų persvara. Ar turėjote vidinę dvejonę dėl tokio sprendimo? Matėme, kad po rungtynių apie tai paaiškinote ir Vassiliui Spanouliui.
– Atsiprašiau trenerio, atsiprašiau komandos atstovų ir kai kurių žaidėjų. Visi iki vieno mane suprato. Aš manau, kad jie darytų tą patį, nes turime tik 6 rungtynes grupėje. Visi, kas supranta krepšinį, žino, kad reikėjo imti minutės pertraukėlę. Gal kažkam yra negražu, bet aš iškart atsiprašiau. Visi žino, kad trys komandos grupėje gali turėti po lygiai taškų. Kiekvienas taškas gali stipriai kainuoti.
– Šiandien sunkias rungtynes turėjo Benedekas Varadi ir Gytis Masiulis. Kodėl jiems šiandien nenusisekė ir ko tikitės iš jų?
– Nesinori per daug kalbėti apie atskirus žaidėjus. Vienas rungtynes norėjome patarkuoti Elvarą, kitose – kitą žaidėjų. Rezervų turime daug – Uleckas, Benedekas, Gytis. Gytis sužaidė labai geras rungtynes Alytuje. Gal toks varžovas su stipriu ketvirtu numeriu nėra labai palankus Gyčiui, bet jis buvo gynyboje ten, kur reikėjo. Gal šiandien žaidėme ne per jį, bet žinome visų trijų potencialus. Jie tikrai iššaus.
Jei palygintume šio sezono ir pernykštę komandas, ko visi prašo, tai gal tuo ir yra panašu – kiekvienose rungtynėse gali iššauti vis kitas žaidėjas.
– Gytis Radzevičius į aikštelę sugrįžo po traumos. Kaip jam sekasi įsilieti į komandą?
– Gytis veržiasi į aikštelę, nors kažkiek skausmą dar jaučia. Jau matėme, kad jaučiasi komfortabiliai mesdamas į krepšį ar gaudydamas kamuolį. Gydytojai patikino, jog bet koks kontaktas su pirštu nėra pavojingas, patempti raiščiai nėra kritiniai, o įvykus kontaktui blogiau nebus.
– Ar B.Varadi dar jaučia kokį diskomfortą po Europos čempionate patirtos piršto traumos?
– Reikėtų pamatyti pirštą, kuris vis dar labai ištinęs. Jis dar jaučia nepatogumą. Pamačiau tik užvakar – vaizdelis yra nekoks.
– Kaip apskritai B.Varadi sekasi įsilieti į naują kolektyvą?
– Žingsnis po žingsnio. Turbūt toks būtų trumpas atsakymas. Norėtume, kad jis įsilietų greičiau, bet turime suprasti jo situaciją ir kalbėti faktais. Jis vėliausiai prisijungė prie komandos po Europos čempionato. Jis prisijungė su sužeistu pirštu, dvi savaites stebėjo procesą nuo šoninės linijos. Jis su komanda yra dar tik mėnesį. Galbūt dėl to dar atrodo, kad jam yra sunkiau. Benedekas gerai gaudo informaciją. Mes žinome, kad jis yra kitoks nei Elvaras, o mums to labiausiai reikia įžaidėjų grandyje. Vienas ramesnis, kitas – daugiau draskantis. Vienas daugiau „du prieš du“, kitas – perimetro kūrėjas. Tokių skirtingų įžaidėjų mums ir reikėjo.
– Evaldas Kairys slystelėjo ant parketo ir susižeidė. Ar jam viskas yra gerai?
– Negavau dar jokių žinių iš gydytojo. Tikrai nežinau, kas jam nutiko. Rūbinėje neklausiau, matysime rytoj.
– Kokios jūsų pirmosios mintys apie būsimą dvikovą su Kauno „Žalgiriu“?
– Per daug jų dar nežiūrėjome. Pradėsime nuo rytojaus, nes tvarkaraštis buvo sudėtingas. Matosi, kad „Žalgiris“ šįmet turi geresnę ir fiziškesnę komandą.
Kaip ir minėjo Marcusas Fosteris, vienintelis variantas žaisti su „Žalgiriu“ yra žaisti taip, kaip žaidėme šiandien. Bet nėra paslaptis, kad „Žalgiris“ sekmadienį bus ryškus favoritas. Turime eiti su tokia energija ir sirgaliais, kaip buvo šiandien. Žinome, turėsime kautis. Tikrai nieko lengvai neatiduosime.
