Oficialioje klubo svetainėje paskelbtame laiške D.Blattas atskleidė, kad jam buvo nustatyta pirminė progresuojanti išsėtine sklerozė (PPMS).
Eurolygos klubo treneriui „Olympiakos“ talkina ir lietuvis Kęstutis Kemzūra.
Pateikiame paties trenerio laišką, išverstą į lietuvių kalbą:
„Kartais gyvenimas tau pateikia dalykus, kurie neturi jokios priežasties. Šie momentai priverčia priimti sprendimus, kurie patikrins tavo tikrą charakterį.
Prieš kelis mėnesius man buvo diagnozuota PPMS. Ši liga turi daug formų ir skirtingai pasireiškia kiekvienam sergančiajam. Tai autoimuninė liga, kuri gali priversti tave neatlikti paprasčiausių dalykų.
Kai man praėjo pirminis šokas ir supratimas, kaip tai pakeis mano gyvenimą, nusprendžiau, kad aš nepasiduosiu. Vienintelis dalykas, kurį galiu padaryti tai prisitaikyti ir galvoti, kaip toliau normaliai gyventi.
Pirmas dalykas, kurį padariau, tai atlikau krepšinio trenerio analizę. Mano procedūra turi tris žingsnius – 1. Kokia yra problema? 2. Kodėl ji atsirado? 3. Kaip mes galime ją išspręsti?
Man PPMS pasireiškia tuo, kad man tirpsta kojos, atsiranda staigus nuovargis, balanso ir jėgos sutrikimai. Pradėjau specialią terapiją, kuri stiprina raumenis ir pusiausvyrą, taip pat atlieku įvairius pratimus vandenyje. Stengiuosi būti kuo aktyvesnis. Darau paprasčiausius veiksmus, kurie kitiems žmonėms nesukelia sunkumų, o man reikia dirbti.
Kodėl tai nutiko? Priežastis, dėl kurios žmonės suserga šia liga, yra nežinoma. Nėra jokio paaiškinimo ir tenka su tuo susitaikyti. Lengva nugrimzti į depresiją ir neveiksnumą. Mūšis yra tikras, tęstinis ir nesibaigiantis, nes jokių vaistų nuo šios ligos nėra. Tačiau ji nekelia pavojaus gyvybei. Yra žmonių, kurie susiduria su dar sunkesniais iššūkiais. Visi turime turėti stiprybės ir nepasiduoti. Pamirškime klausimą „kodėl?“, nes jis nebus atsakytas.
Kaip mes tai įveiksime? Turime dirbti, planuoti. Sunkiai dirbame kiekvieną dieną. Laikome galvas aukštai iškeltas. Mes prisitaikome. Mokomės. Randame žmones, kurie gali padėti ir suprasti. Man pasisekė, kad turiu tiek daug pagalbos ir palaikymo. Savęs gailėtis yra ne išeitis, o spiralė į dugną.
Esu treneris ir mano darbas yra vesti komandą ir įkvėpti žmones. Faktas, kad nesu toks mobilus ir aktyvus nepakeičia mano protinių sugebėjimų tai daryti. Man pasisekė. Turiu puikius daktarus, trenerius, kinezeterapeutus ir organizaciją, kurie mane padeda. Kaip dar galima skųstis? Negalėčiau to daryti. Tai būtų energijos švaistymas. Prašau savo žaidėjų ir štabo būti geriausia savo versija. To paties prašau ir iš savęs.
Johnas Woodenas yra pasakęs: „Viskas išsisprendžia žmonėms, kurie daro geriausia, ką gali, nepaisant situacijos.“ Mano būklė nėra... piknikas. Bet daug kam būna blogiau. Mano darbas yra pateikti kitiems pavyzdį ir niekada nepasiduoti.“
