Parankumas
Jonas Mačiulis aštuntfinalio išvakarėse nesidrovėdamas tėškė: „Gruzija – paranki varžovė“.
Daugelis įtariai žiūrėjo į Madrido „Real“ puolėjo žodžius, esą tai per drąsu ir neva Eurolygos krepšininkas gali prisikalbėti. Kita vertus, toks pasitikėjimas savimi nėra nesveikas – tik tokį mentalitetą dar reikia pademonstruoti ir aikštėje.
J.Mačiulis kalbėjo apie parankumą todėl, kad Gruzija turi akcentuotą priekinę liniją, kuri pernelyg nesišvaisto metimais iš toli. Grupės varžybose dauguma priešininkų būtent dėl žemo ūgio ir meistriškumo po krepšiu stokos dažnai sukeldavo lietuviams daugybę problemų.
Mūsiškiams būdavo nelengva išgaudyti iš toli pataikančius varžovų aukštaūgius, o gindamiesi priešininkai lengvai keisdavosi tarpusavyje, taip išderindami Jono Kazlausko suplanuotą puolimą.
Kita vertus, lietuviai jau žaidė su akcentuotą „centrą“ Janą Vesely turinčiais čekais. Pastarasis liko šešėlyje, bet pačius čekus pavyko palaužti tik po pratęsimo.
Drąsa – sveikintinas dalykas, tačiau kaip kalbėjo Renaldas Seibutis, favorito statusą reikia įrodyti per 40 minučių.
Suolas
Lietuvos rinktinė prieš aštuntfinalio rungtynes ne kartą pabrėžė, kad Gruzijos atsarginių suolas yra priešininkų Achilo kulnas. Lietuviai juo ketina pasinaudoti išvargindami gruzinų lyderius.
Gruzijos komandos atsarginiai per rungtynes renka vidutiniškai 19,4 taško. Tai yra 26,2 proc. visų komandos taškų.
Palyginimui, lietuvių atsarginiai renka 27,3 taško ir tai yra 37,9 proc. visų rinktinės taškų.
Ant suolo lietuviai turi aukštesnio kalibro žaidėjų. Didesnis pasirinkimas Jonui Kazlauskui leis dažniau ir efektingiau rotuoti žaidėjais. Kita vertus, ne visada lietuvių atsarginiai sėkmingai kyla nuo suolo. Jiems dar stinga stabilumo.
Tuo tarpu Gruzijai didesnė varžovų rotacija neturėtų būti naujiena. Gruzinai taip žaidžia visą čempionatą. Priešininkai grupės finišo tiesiojoje pagavo ritmą švęsdami dvi užtikrintas pergales iš eilės prieš Makedoniją bei Kroatiją, o turėdami tokią istorinę galimybę, negailės visų savo jėgų atsargų.
Norėdami pasinaudoti gruzinų spraga, Lietuvos rinktinės treneriai turės parengti sumanų planą.
Greitas žaidimas
Antroji paskutiniųjų grupės rungtynių su Čekija pusė buvo tikra atgaiva akims. Lietuviai žaidė aštriai, kūrybingai ir svarbiausia – greitai. Sirgaliaus akis jau buvo užkliuvusi ties statišku ir lėtu poziciniu krepšiniu.
J.Kazlauskas minėjo, kad lietuviai turi žaisti greitai: neperskubėti, tačiau aktyviai judėti varžovų aikštės pusėje.
Manto Kalniečio lūpomis, tai yra tas neišnaudotas rinktinės rezervas, kuris gali pakelti žaidimo lygį dar aukščiau.
Kita vertus, J.Mačiulis perspėjo, kad lietuviai žais taip, kaip leis varžovas. „Mūsų lėtas krepšinis išlieka ta pagrindinė jėga“, – pabrėžė J.Mačiulis.
Tai kokią gi išvysime Lietuvos rinktinę lemiamoje kovoje?
