Dainius Adomaitis spaudos konferencijoje net nesumirksėjo, kai buvo paklaustas, ar Arnas Butkevičius gali rungtyniauti Eurolygoje.
„Manau, kad taip, – tarė „Ryto“ vyr. treneris. – Jis gali gerai išpildyti detales. Jis labai gerai žaidžia atvirą krepšinį, kokį žaidžia Berlyno ALBA ar kai kurios ispanų komandos. Kai visi atletiški, bėga, atakuoja – toks žaidėjas praverstų bet kuriai komandai.“
Šį sezoną Arnas antrajame pagal pajėgumą Europos turnyre rinko po 8,1 taško, atkovojo po 4,8 kamuolio ir išdalino po 2,7 rezultatyvaus perdavimo.
14 naudingumo balų vidurkis ir net 57,7 procentų tritaškių pataikymas – aukščiausi rodikliai Vilniaus komandoje.
„Jis dar gali pagerinti kai kuriuos dalykus, norėdamas žengti aukštyn: pataikymą iš distancijos, puolimo arsenalą. Jis labai daug dirba. Matau, kad jis pataiko treniruotėse, daug dirba su treneriu. Svarbiausia, kad jis nori ir jis yra geras pavyzdys visiems kitiems žaidėjams“, – taisytinas vietas lietuvio žaidime išskyrė D.Adomaitis.
Apie sezoną Europos taurėje žaidėjų akimis, jaunųjų kolegų progresą, likusį kartėlį dėl paleisto šanso puolėjas paatviravo 15min.
– Arnai, kokiomis nuotaikomis komanda baigia šį europinį sezoną?
– Pergalingai, bet su kažkokiu kartėliu. Norisi visą laiką tuose turnyruose ilgiau išbūti, kovoti, bet žinojome viską jau anksčiau, kad nepateksime. Pasibaigė viskas, bet padarėme formalumą.
– Dėl kurių rungtynių jaučiate didžiausią nuoskaudą?
– Ko gero, reikėtų žiūrėti į „Top 16“ etapo rungtynes. Reikia išskirti pralaimėjimą namuose Kazanės UNIKS ekipai. Buvome arti visas rungtynes, pabaigoje viską lėmė keli metimai. Galbūt tos rungtynės būtų pakeitusios mūsų likimą, bet negalime sakyti, jog buvome verti „Top 8“, nes Monake labai blogai sužaidėme, tos rungtynės buvo kertinės.
Jau prieš vienas rungtynes, jei žinai, kad nepateksi... vadinasi, trūko nemažai.
– Paskutinės rungtynės turėjo vangų foną. Kaip pavyko susikaupti tokiai keistai dvikovai?
– Matėte, pavyko susikaupti, išėjome su visai neblogomis idėjomis, kontroliavome tiek rungtynių tempą, tiek visas situacijas. Kai tik pradėjome žaisti, ką susigalvojame patys, iškart jie mus prisivijo. Tada jau reikėjo spręsti viską paskutinėmis minutėmis.
– Ko asmeniškai pasisėmėte šį sezoną Europos taurės varžybose?
– Man sunku vertinti savo žaidimą. Yra sirgaliai, treneriai, kurie gali vertinti. Man kiekviename sezone norisi pasisemti kuo daugiau emocijų, atsiminimų, žygiuoti kiek įmanoma toliau. Apibendrinant, padarėme savo darbą, įrodėme, jog nesame patrankų mėsa, kaip buvo spėliojama prieš sezoną. Yra kuo pasidžiaugti.
– Ar „Top 16“ etapas šiai komandai buvo lubos?
– Žinote, kai viską lemia vienos rungtynės, detalės... kartais tai yra paprasčiausias meistriškumas. Kai ateina lemiamas momentas sugebi sužaisti, o pas mus buvo daug bangavimų. Norint patekti į „Top 8“ reikia to išvengti, nes ten jau renkasi rimtos komandos.
– Kaip įvertintum jaunųjų komandos žaidėjų įsiliejimą į Europos taurės komandą?
– Tikrai buvo gerų akimirkų. Jauni žaidėjai gana mažai žaidžia, bet įrodo, jog nepaskęsta šiame lygyje. Normalu, kad kartais pritrūksta gerų sprendimų, yra klaidų. Jiems tai yra auksinės pamokos. Jie kitais metais galės žaisti dar geriau ir žengti žingsnį į priekį.
– Ar komandoje yra nerimo dėl koronaviruso?
– Ne, visiškai jokios panikos. Rūbinėje pasišnekame su komandos draugais, bet tik tiek.
