Su 8 pergalėmis ir 20 pralaimėjimų sezoną užbaigę Lietuvos čempionai 15 komandų rikiuotėje neaplenkė nė vienos komandos, sužaisdami prasčiausią sezoną nuo Eurolygos formato pasikeitimo 2016 metais.
Tai atsiliepė ir lankomumo rodikliams. Iki tol kasmet po daugiau nei 10 tūkst. aistruolių į areną pritraukdavęs „Žalgiris“ šįkart vidutiniškai užpildydavo tik pusę arenos.
Statistikos analitiko Dariaus Garuolio duomenimis, „Žalgirio“ arenoje per 17 rungtynių vidutiniškai susirinko po 7920 sirgalių.
Tai – 51,4 proc. užpildytų vietų 15 415 aistruolių talpinančiame statinyje.
Palyginimui, rekordiniame 2018-2019 m. sezone „Žalgirio“ rungtynes vidutiniškai žiūrėdavo net 14 736 žiūrovai. 2019-2020 m. sezone į rungtynes traukdavo vid. 14 220 žmonių, 2017-2018 m. sezone – 13 458, o 2016-2017 m. sezone – 11 417.
2020-2021 m. sezonas į statistiką neįtraukiamas, nes dėl COVID-19 pandemijos didžiąją sezono dalį „Žalgiris“ žaidė prie tuščių tribūnų.
Su mažiau nei 8 tūkst. sirgalių vidurkiu „Žalgiris“ prarado ir nuo 2017-2018 m. sezono turėtą Eurolygos lyderių vardą.
Šį sezoną daugiau žmonių rinkosi į Stambulo „Anadolu Efes“ (10 502) ir Tel Avivo „Maccabi“ (9 739) rungtynes. „Maccabi“ skaičiai galėtų būti ir dar didesni, bet Eurolyga nepateikia dvejų paskutinių rungtynių lankomumo rodiklių, tad tenka skaičiuoti keturiolikos „Maccabi“ mačų vidurkį.
Pagal procentinį arenos užpildymą šį sezoną pirmavo „Monaco“ klubas, kurio rungtynes stebėjo 84,4 proc. tribūnų vietų užpildę žiūrovai. Vis dėlto Monako arena talpina tik 4090 sirgalių, tad su 3453 žiūrovų vidurkiu Donato Motiejūnas atstovaujamas klubas lenkia tik vokiečių klubus – Berlyno ALBA ir Miuncheno „Bayern“.
