Tai buvo net 16-oji Juano Carloso Navarro vasara Ispanijos rinktinėje.
Nuo 2000-ųjų, kai 20-ies debiutavo Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, „la Bomba“ nacionalinėje komandoje nežaidė tik 2013 ir 2015 metų Europos čempionatuose.
Suprantu, kad kiekviena istorija turi pabaigą, bet Juanas Carlosas yra ne istorija, o legenda. O legendos niekada nesibaigia.
2005-ųjų Europos čempionate „Žalgirio“ sirgalių košmaras rinko vidutiniškai net 25,2 taško, o antras geriausias jo pasirodymas rinktinėje mums, be abejo, labai artimas – 2011-ųjų Europos pirmenybėse Lietuvoje Ispanija iškovojo auksą, o J.Navarro su 18,7 taško vidurkiu tapo turnyro MVP.
„Didžiuojuosi savo komanda, kuri atsitiesė po pralaimėto pusfinalio. Taip pat didžiuojuosi baigęs karjerą rinktinėje medaliu. Tai didžiulis pasiekimas, – po pergalės prieš Rusiją 93:85 kalbėjo J.Navarro. – Dabar aš ir liūdžiu, ir džiaugiuosi.“
Sergio Scariolo sunkiai rinko žodžius ir dėkojo J.Navarro: „Juanas buvo nuostabus. Ne tik kaip žaidėjas, bet ir komandos draugas. Tai buvo puikūs momentai.
Tai buvo viena turtingiausių patirčių mano karjeroje su rinktine. Turėti jį šalia savęs tiek laiko, mokytis, mokytis iš Juano Carloso, kaip turi elgtis profesionalai gerais ir blogais momentais, buvo pasididžavimas. Suprantu, kad kiekviena istorija turi pabaigą, bet Juanas Carlosas yra ne istorija, o legenda. O legendos niekada nesibaigia.“
Kita gyva Ispanijos krepšinio legenda Pau Gasolis dar neatsisveikina su nacionaline komanda, bet šis 37-erių fenomenas ir neturi teisės trauktis.
Kritinę bronzinio mūšio akimirką, kai charakterį pademonstravę rusai priartėjo 73:75, Pau šaltu veidu siuntė vidutinio nuotolio bombą į rusų krepšį per varžovų rankų malūną.
Tai buvo 20-asis, bet ne paskutinis Pau taškas.
213 cm ūgio ilgšis vėl gelbėjo svylančius ispanų užpakalius, kai atkovojęs kamuolį puolime tolino nukarūnuotus Europos čempionus nuo rusų 81:76.
„Vamos!“ – sugniaužęs kumštį riaumojo ant „Sinan Erdem“ parketo veteranas.
Juanas Carlosas Navarro buvo pirmasis, pašokęs nuo ispanų atsarginių suolo ir davęs bendražygiui „penkis“.
„Turėjome paskutinę treniruotę kartu. O tai bus paskutinės mūsų rungtynės. Mėgaukimės šiomis akimirkomis“, – dar prieš mažąjį finalą „Twitter“ rašė Pau Gasolis, po nuotrauka su J.Navarro.
Ir kai rusai buvo arti to, kad sugadintų J.Navarro atsisveikinimą su rinktine, ilgametis bendražygis ir geras bičiulis tarė svariausią žodį.
Jis lyg vėl būtų 20-ies, tais pirmaisiais savo metais su vienmečiu „la Bomba“ rinktinėje, pasijungė į greitą ataką ir pikta veido išraiška palydėjo galingą dėjimą į rusų krepšį.
24-as Pau Gasolio taškas reiškė galą Rusijos rinktinei, o 26 taškų (12/17 met.), 10 atkovotų kamuolių ir 31 naudingumo balo statistikos eilutė rodo, kad 37-erių aukštaūgiui trauktis iš rinktinės dar tikrai per anksti.
„Kai laimi medalį, tikrai gali būti patenkintas. Nebuvo lengva. Bet aš didžiuojuosi savo komandos draugais, kad kovojome ir buvome vieningi, – po rungtynių kalbėjo Pau Gasolis su bronzos medaliu ant kaklo, netrukus sulaukęs klausimo apie karjeros pabaigą rinktinėje. – Kita vasara bus laisva. Dėl visų tų FIBA atrankos rungtynių, kuriose negalės žaisti geriausi žaidėjai, kas įdomu ir gan kontroversiška, žiūrėsiu situaciją 2019-aisiais. Man tada bus 39-eri.
Nežinau. Aš visada atviras galimybėms. Ypač atviras tam, ką labai myliu. O aš myliu krepšinį ir nacionalinę komandą. Dar myliu pergales. Aš tą darau kiekvieną vasarą.“
