Vos 1353 žiūrovus į areną pritraukusi sostinės komanda įpusėjus ketvirtam kėliniui atsiliko tik 75:80, bet pralaimėjo likusias penkias minutes net 1:14 ir 76:94 nusileido Ulmo „Ratiopharm“ ekipai.
Ankstesniuose turuose „Wolves“ nusileido ir Stambulo „Bahčešehir“ (69:80) bei Tel Avivo „Hapoel“ (84:89). Jie išlieka viena iš trijų Europos taurės A grupės komandų, kurios dar neragavo pergalės skonio.
„Blogai, blogai... Nebuvo visos rungtynės sklandžios, bet galiausiai ketvirtame kėlinyje buvo praktiškai lygus rezultatas. Pradžioje atrodė, kad galėjome išsiveržti į priekį, nes nei jie, nei mes neužpuolėme, bet taip paleisti rungtynių pabaigą, pralaimėti 18 taškų yra nepateisinama, gėdinga, – po rungtynių liūdėjo Kristupas Žemaitis. – Turime tuos dalykus taisyti. Varžovai šiandien buvo geresni, geriau pataikė, davė fiziškumo. Mes tuo pačiu neatsakėme, to galiausiai ir pritrūko.“
12 taškų pelnęs ir kartu su Anthony Cowanu naudingiausiai savo komandoje žaidęs gynėjas po skaudaus pralaimėjimo narpliojo jo priežastis, svarstė, kas padėtų atsitiesti, ir užmetė akį į stebinančią „Betsafe-LKL“ turnyrinę lentelę, kurios viršūnėje – netikėti vardai.
– Ar ketvirtame kėlinyje pavargote? Nes atrodė, kad pirmus tris kėlinius laikėte fiziškumą, rezultatas buvo apylygis.
– Ne, nuovargio kortos traukti nenorėčiau. Kažkuriais momentais dalykus bandėme spręsti po vieną. Vieną užtvarą sužaidžiame, kažkas nepavyksta ir mes visi sustoję, nebežinome ką daryti, bandėme pasitikėti Anthony (Cowano) arba Andrew (Andrewso) individualiu meistriškumu, kad jie kažką išspręs. Bet galiausiai ir jie nepataikė metimų, žaidimas nebuvo sklandus, o toks žaidimas ketvirtame kėlinyje nėra laimintis. Turime žiūrėti įrašus, tuos dalykus taisyti ir jeigu yra sunku, nesugriūti, o toliau judinti kamuolį, žaisti pikenrolus ir komandiškai.
– Gynyboje neišvengėte klaidų, varžovai metė laisvų tritaškių. Tai buvo koncentracijos ar nesusikalbėjimo klaidos?
– Per gynybą mes kenčiame ir LKL. Buvo statistika, kad per pirmą pusę praleisdavome 50 taškų, per antrąją – 30. Bet šiandien ir per pirmąją pusę praleidome 45, ir per antrąją 49. Nesakyčiau, kad koncentracija. Neišpildome trenerio gynybos sistemos, kalbant apie mažiukus, būname ne pernelyg agresyvūs, galbūt užsiimame ne pačias geriausias gynybines pozicijas, kažkur nesurotuojame, padarome kvailų klaidų prie bonuso. Tokiame lygyje ir susideda tokie taškeliai. Varžovas įmetė 94, o peržiūrėjus įrašą, išvengus kai kurių klaidų, galėjome juos palikti žemiau 80 taškų.
– Kokios tendencijos kelia nerimą gynyboje?
– Puolimas šiandien irgi nebuvo sklandus, bet mes turime talento ir kažkaip neabejoju, kad rasime taškų ir išspręsime viską. O gynyboje gal trūksta fiziškumo nuo pirmų minučių, gerų pražangų padarymo, tono uždavimo, kad niekur varžovas neįeitų lengvai į baudos aikštelę ir pan. Tos problemos ne pirmą dieną, kol kas jos neišsprendžiamos. Tikimės, kad su kiekvienomis rungtynėmis ar treniruotėmis pagerinsime.
– Puolimas irgi neatrodė sklandus, bet patempdavai tai tu, tai Garrisonas Brooksas. Ar dar galima teisintis, kad esate nauja komanda?
– Ne. Iš vienos pusės dar galima teisintis, bet nenoriu irgi traukti tos kortos. Žinome ir derinius, ir tą judesį, koks puolime turi būti, bet reikia atsižvelgti į tas užtvarų kokybes, į timingą, į rankų nenuleidimą, jei kažkas nepavyksta iš pirmos opcijos, kad toliau judintume kamuolį, žaistume, atakuotume agresyviai, priimtume gerus sprendimus. Šiandien net keletas tokių momentų buvo, kur suklydome neišprovokuoti varžovų. Tai yra blogai tokiame lygyje.
Reikia nenuleisti rankų, tikėti procesu ir bandyti atsitiesti.
– Ko reikia, kad komanda atsitiestų Europos taurėje? Gal viena pergalė padėtų?
– Be abejo, padėtų. Ir šiandien tikrai nuoširdžiai tikėjau, kad prieš šitą komandą, žaidžiant namuose, galime laimėti. Turime stiprią grupę ir norint kovoti dėl šešetuko turime surinkti bent jau pusę pergalių. Pradėjome 0-3, pralaimėjome dvejas rungtynes namuose prieš komandas, su kuriomis, manau, konkuruosime dėl tų vietų. Pralaimėjome dviženkliais skirtumais, kas irgi yra skaudu. Reikia nenuleisti rankų, tikėti procesu ir bandyti atsitiesti. Kitą savaitę Ispanijoje tikrai nebus lengva, bet turime nuo kažko atsispirti. Turime pailsėti ir šeštadienį vietiniame fronte atsispirti prieš varžovą, prieš kurį irgi bus sunku žaisti ir kuris dar nepralaimėjęs lygoje (Klaipėdos „Neptūną“ – red. past.).
– Praėjusiame sezone startavote 0-2, bet turėjote trijų pergalių seriją. Ar 0-3 jau yra pernelyg paleistos vadžios?
– Nenorime tikėti, kad čia jau per daug paleista. Dar per anksti skaičiuoti. Bet faktas, kad būtų gerai, jog grupės lyderiai nedalintų taškų. Viskas pirmiausia priklauso nuo mūsų. Nenorime būti praėjusių ar užpraėjusių metų Vroclavas, kuris iškovoja 2-3 pergales. Turime tikėti, nuo kažko atsitiesti ir, svarbiausia, gerinti mūsų žaidimą. Tarpusavio supratimas, tikėjimas, kad komandos draugas padės, pasaugos užnugarį ir pan.
– Trenerio šauksmas rūbinėje girdėjosi net ir koridoriuje. Kas jį labiausiai pykdo ir ką jis akcentuoja?
– Pagrindinis akcentas buvo, kad negalime pasiduoti anksčiau laiko. Treneris paminėjo, kad 36-38 minutes žaidžiame praktiškai lygiai ir pabaigoje pamatome galutinį rezultatą -18. Tai yra nedovanotina. Paskutinės minutės atrodė, kad viskas vyksta po vieną, kažkas patrina kamuolį, nieko nepavyksta ir po driblingo metam tritaškį per rankas. Ar rankų nuleidimas, ar kas, bet negalime taip sulūžti. Šiandien sulūžome, bet žiūrėsime, taisysime ir bandysime atsitiesti. Kito kelio nėra.
– Užsiminei apie LKL. Kiek stebina dabartinė lentelė, kad „Neptūnas“ ir „Lietkabelis“ pirmauja, o „Žalgiris“ ir „Rytas“ turi po pralaimėjimą?
– Nestebina. Dar tik pati pradžia, o iš viso bus sužaisti 36 turai. Kas nepralaimėję, kas nelaimėję, dar kol kas tikrai nestebina. Nuo to tik įdomiau, kad mūsų du grandai patyrė po pralaimėjimą, „Neptūnas“ viršuje. Tai tik prideda spalvų LKL. Tas LKL stiprumas turi labiausiai būti matuojamas pagal komandų pasirodymus Europoje. Kol kas, išskyrus „Žalgirį“, su visa pagarba, nė viena komanda neblizga. Savame kieme galime pasidžiaugti, kad esame patys sau faini, bet norisi ir Europoje įrodyti, kad esame visai nebloga krepšinio šalis.
