„Praėjusį sezoną daug naktų praleidau visiškoje kančioje, – žurnalistams prieš svarbiausią savo vasaros mačą atviravo R.Rubio. – Atsikeldavau ir nežinodavau kur esu. Gal aš Sakramento, Los Andželo ar kokio kito miesto viešbutyje? Kodėl esu čia? Ar išvis verta žaisti krepšinį?“
2015-ųjų spalio 25 dieną mirė „Minnesota Timberwolves“ treneris Flipas Saundersas. Ši netektis stipriai paveikė visą klubo organizaciją, trenerius bei žaidėjus, o ypač R.Rubio. Ispanas stebėjo su kokia širdgėla trenerių štabe sėdėjo jo sūnus Ryanas Saundersas ir suprato, kad jo ateitis laukia tokia pati.
Po kiekvienos pergalės ar pralaimėjimo R.Rubio skambindavo savo mamai ir bendraudavo su ja vaizdo skambučiu. NBA reguliaraus sezono pabaigoje jis grįžo namo, praleido su savo motina maždaug šešias savaites, o jos gyvybė užgeso gegužės 25-ąją.
„Daugelis gali pasakyti, kad yra labai artimi su savo mama, tačiau Tonos ir Ricky santykiai buvo ypatingi, – pasakojo artimas žaidėjo bičiulis bei vadybininkas Lucasas Charte. – Jie buvo labai panašūs ir juos siejo artimas ryšys.
Ricky turi brolį ir sesę, o tėvai niekada nesirenka savo mėgstamiausių. Tačiau galėjai aiškiai matyti, kad Tonos mėgstamiausias yra būtent Ricky.“
R.Rubio visuomet noriai rungtyniauja Ispanijos rinktinėje. Su pagrindine komanda jis jau treniruojasi nuo 16 metų, o ekipos veteranai padėjo šį žaidėją paversti iš maištingo jaunuolio į patyrusį startinio penketo įžaidėją.
Tačiau po mamos mirties krepšininkas ilgai galvojo apie dalyvavimą Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse ir vos nepasiliko namuose su savo artimaisiais.
„Niekaip negalėjau išsiaiškinti, koks sprendimas yra geriausias man, – svarstė R.Rubio. – Pasilikti su šeima namuose? Ar dar kartą paaukoti savo vasarą dėl vienintelio tikslo – išsvajotojo aukso medalio, kurį skirsiu savo mamos garbei.“
Ispanijos rinktinės įžaidėjas patyrė traumą 2012 metais, o tai neleido jam rungtyniauti Londono olimpinėse žaidynėse. Jis stebėjo kaip jo komandos draugai varžybų finale septyniais taškais nusileido JAV rinktinei.
Sugrįžęs treniruotis naujam sezonui jis pažadėjo savo gydytojui, kad po ketverių metų sustiprės ir padės savo šaliai parsivežti auksą iš Brazilijos. Šis krepšininko pažadą pamiršo, tačiau vos tik atėjus šiai vasarai dovanų gavo bilietus į Rio de Žaneirą sau ir savo žmonai.
Vieną pažadą R.Rubio ištesėjo, todėl liko dar vienas.
Ispanija olimpinį krepšinio turnyrą pradėjo dviem pralaimėjimais iš eilės, o R.Rubio rungtyniavo itin prastai. Jo motinos nebuvo tribūnose, o to jis niekaip negalėjo pamiršti.
„Mano galvoje buvo visiškas chaosas, – pasakojo įžaidėjas. – Pradėjau savimi dvejoti. Abejojau savo sprendimu. Nežinojau ar buvo verta keliauti į Rio. Iš savęs labai daug reikalauju visą savo karjerą, todėl ir šis turnyras yra ne išimtis.
Galų gale, įvyko lūžis ir pradėjau mėgautis žaidimu. Aš mylių krepšinį, todėl rungtyniaudamas puikiai praleidžiu laiką.“
Šį vakarą Ispanijos rinktinės kelyje link olimpinio finalo – NBA žvaigždžių kupina JAV rinktinė. Amerikiečiai parodė, kad turi trūkumų, tačiau jais pasinaudoti bus nelengva.
„Pergalė prieš JAV mums būtų kažkas nerealaus, – teigė R.Rubio. – Nėra nieko svarbiau. Pamenu, kai žiūrėjau 2004-ųjų olimpiadą ir amerikiečius patiesė Argentina. Noriu su savo komanda sukurti tokį patį stebuklą. Noriu, kad mūsų rinktinė būtų vadinama „auksine karta“.“
R.Rubio nori laimėti olimpinį auksą Ispanijos komandai, kuri pastarąsias dvi olimpiadas turėjo tenkintis sidabru. Jis nori laimėti auksą savo komandos veteranams Pau Gasoliui, Juanui Carlosui Navarro ir Jose Calderonui, kuriems tai gali būti paskutinė olimpiada karjeroje.
Tačiau labiausiai jis nori laimėti aukso medalį savo motinos Tonos garbei.
