Ispanijos ACB pirmenybėse teisėjaujanti E.Mendoza kiekvieną rytą keliasi ir važiuoja į už 15 minučių kelio esančius globos namus, kur padeda nuo koronaviruso kenčiantiems žmonėms, daugiausiai senjorams.
„Kol nepradėjau čia dirbti, ne visiškai supratau situacijos rimtumą, – oficialiai FIBA svetainei sakė 36-erių krepšinio teisėja. – Esu šokiruota viruso agresyvumu ir tuo, kaip jis paveikia infekuotuosius. Kartais pasijauti bejėgiu, nes niekaip negali padėti vyresniems žmonėms.“
Ispanijoje koronavirusas nustatytas jau daugiau nei 200 tūkst. žmonių, o nuo jo mirė net 21 tūkst. Vyraujant tokiems mastams, gydymo įstaigose dirbančius žmones slegia tiek fizinis, tiek emocinis nuovargis.
„Dirbame didžiuliu intensyvumu. Per visą dieną turime vos penkias minutes nueiti į tualetą. O su saugumo taisyklėmis, kurių turime laikytis, nuėjimas į tualetą reiškia, kad turime nusiimti visus rūbus ir priemones, jas dezinfekuoti, nueiti į tualetą, grįžti ir vėl viską užsidėti. Net negali pagalvoti vandens atsigėrimą, kadangi dėvi kaukę ir tiesiog negali to padaryti. Dirbu aštuonias valandas, bet įvertinus intensyvumą atrodo, kad tai tęsiasi bent 12“, – pasakojo neatlygintinai savo laiką aukojanti ispanė.
Kartu su E.Mendoza, kuri praėjusiais metais dirbo moterų Europos čempionate, savanoriauja ir jos vyras Saulis Perezas, teisėjaujantis ketvirtajame Ispanijos vyrų ir antrajame moterų divizionuose. Abu jie ligoniams padeda tose pačiuose globos namuose.
E.Mendoza tikina, kad pasiruošti darbui ligoninės aplinkoje jai padėjo mokymai, kuriuos ji buvo praėjusį anksčiau.
„Perėjau seselės kursus prieš 18 metų. Be to, du mėnesius dirbau slaugos namuose. Kaip socialinė darbuotoja, dirbau prieglaudose, tačiau tapusi ACB ir tarptautinių varžybų teisėja šią veiklą sustabdžiau“, – pasakojo ispanė.
Aukščiausio lygio turnyruose dirbanti arbitrė atskleidė, kad jos šeimos nariai nebuvo sužavėti E.Mendozos savanoryste. Jie baiminosi dėl jos pačios sveikatos.
„Jie bijojo, kad kas nors gali nutikti ir man, bet tai manęs neatbaidė. Labai aiškiai pasakiau, kad noriu padėti vyresniems Salamankos gyventojams, – sakė E.Mendoza. – Jeigu bijai, negali to daryti. Kai priimi sprendimą, negali to daryti su baime. Reikia būti įsitikinusiam ir negalvoti apie nieką, tik saugoti save ir kitus. Niekada nebijojau dėl savęs, tik dėl savo dėdžių, tetų ir senelių, kurie yra vyresni, bei dėl bendros padėties Ispanijoje.“
E.Mendoza pridūrė, kad dirbti ligonine virtusiuose globos namuose jai padeda ir krepšinio teisėjos patirtis.
„Būdamas teisėju, esi įpratęs ištverti spaudimą, galvoti greitai, likti empatišku ir įveikti sunkumus. Šios „rungtynės“ yra sunkiausios, kuriose esu teisėjavusi, bet esu įsitikinusi, kad jas laimėsime“, – sakė ispanė.
Po koronaviruso pandemijos E.Mendoza tikisi grįžti į krepšinio aikšteles bei tikisi, kad dabartinė patirtis jai padės tapti geresniu žmogumi.
„Neįmanoma nepasikeisti išgyvenant tai, ką aš dabar išgyvenu. Tai privers mano augti ir labiau įvertinti svarbiausius dalykus gyvenime. Gyvenimo skuba neleidžia mums įvertinti mažų dalykų, tad ši situacija leis įvertinti tai, ką pamirštame“, – filosofavo koronakrizės herojė.
